Ekstradicija

Ekstradicija yra pirmiausia viešosios tarptautinės teisės kategorija, kadangi ji yra valstybių tarptautinio bendradarbiavimo forma. Tačiau ji vykdoma pagal valstybės, kuri išduoda nusikaltėlį, vidaus teisę. Todėl ekstradicija vien tik vadovaujantis tarptautine teise yra praktiškai neįgyvendinama.
Mano rašto darbo tikslas – apibudinti ekstradicijos sąvoką, ekstradicijos įgyvendinimo sąlygas ir kitus klausimus susijusius su ekstradicijos teorija ir praktika nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje.
Aiškinantis ekstradicijos sąvokos supratimo šaknų, reikėtų visų pirma pradėti ieškoti ne atskiros valstybės vidaus teisėje, bet tarptautinėje teisėje. Literatūroje nurodoma, kad pirma tarptautinė sutartis, sprendusi nusikaltėlių išdavimą, buvo sudaryta 1280 m. iki Kristaus gimimo tarp Egipto valdovo faraono Ramzio II-jo ir Hetitų princo Hatušilio. Tarptautinė sutartis numatė valdovo priešo, pasislėpusio kitoje valstybėje, išdavimą. Ši sutartis, kaip aiškina Vilenas Vadapalas, buvo skirta išduoti anaiptol ne kriminaliniams nusikaltėliams tikrąja to žodžio prasme, kas būdinga šiuolaikinei ekstradicijos praktikai. Kalbant apie Romėnus, tai jie tai pat taikė ekstradiciją tiek valdovų priešų, tiek kriminalinių nusikaltėlių atžvilgiu. Pirmoji tarptautinė sutartis Europoje dėl ekstradicijos, numatanti nusikaltėlių išdavimą, buvo sudaryta tarp Anglijos ir Škotijos. Pirmos tarptautinės sutarties Europoje sudarymo datą Vilemas Vadapalas tiksliai nenurodo, bet pagal jo turima informacija tai buvo 1174 metais. Po 1174 metų iki XVIII amžiaus antrosios pusės ekstradicija buvo epizodiška, neturėjo aiškiai nustatytų teisinių kriterijų ir buvo daugiausia taikoma politiniams pabėgėliams. Reikia paminėti, kad tuo laikotarpiu pasikėsinimas į valdovą buvo kvalifikuojamas sunkiausiu nusikaltimu, todėl galima teigti, kad dėl šio nusikaltimo ir buvo sudaromos tarptautinės sutartys, kad nusikaltėlis (politinis pabėgėlis) pasikėsinęs į valdovą negalėtų, išvykęs į kitą valstybę, išvengti atsakomybės.
XVIII amžiaus antroje pusėje sudarant ekstradicijos sutartis buvo detaliai aptariama nusikaltėlių išdavimo pagrindai ir tvarka. Plačiau apie tai aprašo Vilemas Vadapalas vadovėlyje ,,Tarptautinė teisė” bendrojoje dalyje – Ekstradicijos sąvoka.
Susitariančios šalys įsipareigoja išduoti viena kitai pagal nuostatas ir sąlygas, kurios nustatytos šioje Konvencijoje, visus asmenis, persekiojamus prašančios išduoti šalies kompetentingų organų, ar jų ieškomus tam, kad jie atliktų jiems paskirtą bausmę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!