Ekonominis įvertinimas

Ekonominis įvertinimas Įvadas Vertinant atskirus investicinius projektus visuomet yra lyginamos tarpusavyje keletas alternatyvu. Norint nustatyti, kuri iš jų yra naudingiausia konkrečiai įmonei ar valstybei, reikia atlikti turimų alternatyvų ekonominę analizę. Alternatyvų realizavimas tęsiasi bei rezultatai reiškiasi ilgiau nei vienerius metus, šis laikotarpis gali apimti keletą ar keliolika metų. Įprasta, kad numatomos alternatyvių investicinių projektų pajamos bei išlaidos per visą projekto gyvavimo ciklą yra nustatomos per šių alternatyvų projektuojamus pinigų srautus. Kadangi pinigų vertė apibrėžtai kinta laike, atliekant alternatyvių investicinių projektų ekonominę analizę, būtina atsižvelgti ne tik į projektuojamų pinigų srautų dydžius, bet taip pat reikia įvertinti laiko momentus, kuriais yra gaunamos projekto pajamos arba patiriamos išlaidos. Alternatyvų ekonominėje analizeje yra taikoma keletas metodų, tokių kaip esamosios vertės, būsimosios vertės, vidutinės metinės vertės, vidinės pelno normos, atsipirkimo periodo, naudos-kaštų santykio ir kiti metodai. Šiame kursiniame projekte šie metodai bus detaliau išnagrinėti, parodyti jų privalumai bei trūkumai. Darbe taip pat analizuojamas vienas iš racionalių sprendimų išrinkimo metodų - Hurvico taisyklė. 1. ALTERNATYVŲ EKONOMINIO ĮVERTINIMO TIKSLAI Ekonominis įvertinimas - tai racionalus būdas pasirinkti sprendimą. Kiekviena komercinė organizacija privalo mokėti nustatyti perspektyvias investavimo kryptis, kad, sukaupusi pinigų investicijoms, galėtų teisingai pasirinkti projektą finansavimui. Ekonominis įvertinimas igalina pasirinkti sprendimą, remiantis ūkinės-finansinės naudos matais kaip kiekvieno projekto vertės rodikliais. Galima išskirti tokius inžinerinių projektų ekonominio įvertinimo tikslus: (a) nuspręsti, kurioms investicijoms yra geriausia naudoti organizacijos pinigus; (b) užtikrinti, kad iš investicijų bus gautas optimalus pelnas; (c) garantuoti, kad projekto bei visos organizacijos rizika bus minimali; (d) padėti pagrindus tolesnei kiekvienos investicijos panaudojimo analizei. Ekonominio įvertinimo metu yra: (a) sukuriama kiekvieno inžinerinio projekto finansinės bei ekonominės naudos įvertinimo sistema; (b) identifikuojamas kiekvieno projekto rizikos laipsnis ir galimi netikėtumai; (c) nustatomos laukiamos pajamos ir išlaidos. Organizacijos vadovybei renkantis projektą iš eilės alternatyvių, visuomet yra pasinaudojama ekonominio įvertinimo rezultatais. Ekonominis įvertinimas padeda įmoniu vadovams priimti teisingus sprendimus. Ekonominio įvertinimo pasėkoje ne tik priimamas sprendimas, įgyvendinti projektą ar ne, bet taip pat nustatomas įgyvendintinų inžinerinių projektų eiliškumas pasirinktų prioritetų pagrindais. 2. Pinigų srautų vertės kitimas laike Pinigų laiko vertės sąvoka grindžiama prielaida, kad žmonės pirmenybę teikia vartojimui laiko atžvilgiu: labiau linkę vartoti prekes dabar negu tas pačias prekes ateityje. Pinigus taip pat galima laikyti prekėmis. Tuomet pinigų laiko vertę apibrėšime tokiu būdu: litas, gautas šiandien, yra vertingesnis negu litas, gautas ateityje. Tai yra visai suprantama, kadangi šiandien turimą litą galime investuoti ir uždirbti pelną. Be to, ateities lito vertę mažina infliacija. Vadinasi, kuo litas labiau nutolęs ateityje, tuo mažiau jis vertingesnis. Turimų pinigų vertės perskaičiavimas būsimajam laikotarpiui vadinamas kaupimu, o būsimosios vertės perskaičiavimas dabartiniam laikotarpiui - diskontavimu. Pabandykime tai išreikšti matematiškai. Visų pirma, nustatykime būsimąją pinigų vertę, t.y. kiek litas, turimas šiandien, bus vertas ateityje esant konkrečiam palūkanų normos lygiui. Būsimoji pinigų vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę: čia: FV - būsimoji investicijos vertė po n periodų (metų); PV - dabartinė vertė (pradinė pinigų suma); i - palūkanų norma; n - palūkanų priskaičiavimo periodų skaičius. Reikia pastebėti, kad kuo didesnis palūkanų priskaičiavimo periodų skaičius, tuo didesnė būsimoji pradinės sumos vertė. Dabartinės pinigų sumos skaičiavimas, žinant būsimąją vertę, yra atvirkščias ką tik aprašytajam atvejui ir yra vadinamas diskontavimu arba diskontu. Tokiu būdu siekiama nustatyti, kiek yra verta būsima pinigų suma šiandien. Dabartinė pinigų vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę: Pinigų vertės kitimą patogu vaizduoti lenteline forma, t.y. grafiškai. Tarkime, kad mes norime nustatyti, kokia pinigų suma yra ekvivalentiška tokiems pinigų srautams (kai palūkanų norma i = 12 %): • 80000 LTL 2-ų ir 3-ių metų gale; • 500000 LTL 5-ų metų gale. Tokį mokėjimą galima schematiškai pavaizduoti lentelėje: P1 =80000  (P/A 12,2)  (P/F 12,1) = 80000  1,609  0,8929 = 114934,09 LTL P2 =500000  (P/F 12,5) = 500000  0,5674 = 283700 LTL P3 = P1 + P2 = 398634,09 LTL 3. Alternatyvų įvertinimo metodai 3.1. Esamosios vertės metodas Esamosios vertės metodas (Present Value - angl.) - yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų alternatyvų ekonominio įvertinimo metodų. Taikant šį metodą, visi tam tikro alternatyvaus investicinio projekto būsimieji pinigų srautai perskaičiuojami į į ekvivalentišką pinigų kiekį dabartiniu laiko momentu. Tokios operacijos atlikimas išryškina vieno alternatyvaus projekto pranašumą prieš kitą alternatyvą. Pasirenkamas tas alternatyvus investicinis projektas, kurio esamoji vertė yra didžiausia, kai visi kiti veiksniai pastovūs. Taikant šį metodą, kiekvienai alternatyvai apskaičiuojama esamoji vertė, diskontuojant visus laukiamus iš šio investicnio projekto pinigų srautus. Jeigu visi pinigų srautai yra diskretiški dydžiai CFt, o diskonto norma periodu t yra k, tuomet esamoji vertė randama pagal tokią formulę: Reikia pažymėti, kad, taikant šį metodą, yra remiamasi prielaida, jog bet kurios lėšos, gaunamos iš investicinio projekto, yra tuoj pat reinvestuojamos su palūkanų norma, kuri savo dydžiu yra lygi diskonto normai, kuri naudojama esamosios vertės apskaičiavimui. Esamosios vertės metodą pailiustruosime konkrečiu pavyzdžiu. PAVYZDYS Tarkime, kad įmonė sprendžia, kokį iš dviejų šildymo katilų pasirinkti. Yra žinomi tokie šių alternatyvų duomenys: Šildymo katilas A Šildymo katilas B Šildymo katilo kaina, LTL 4500 5500 Metinės eksploatavimo išlaidos, LTL 1100 900 Likvidacinė vertė, LTL 450 700 Tarnavimo laikas, metais 3 3 Jeigu diskonto norma yra lygi 15 %, kiekvieno iš šių šildymo katilų kaštų esamoji vertė bus lygi: Kadangi šildymo katilo A kaštai yra mažesni nei katilo B, reikia pasirinkti katilą A. Pažymėtina, kad šio metodo taikymas duos teisingą rezultatą tik tais atvejais, kuomet lyginamų alternatyvių investicinių projektų gyvavimo trukmės yra vienodos. Priešingu atveju, pagal esamosios vertės kriterijų bus parenkama ta alternatyva, kurios gyvavimo trukmė bus mažiausia. 3.2. Vidutinės metinės vertės metodas Naudojant vidutinės metinės vertės metodą (Uniforma annual value - angl.), visi su investiciniu projektu susiję pinigų srautai yra transformuojami į ekvivalentinę metinę vertę, kurios dydis kiekvienais metais yra vienodas. Jeigu pinigų srautai kiekvieno periodo t pabaigoje yra CFt, diskonto norma per periodą yra k, tai vidutinė metinė vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę: Taikant šį metodą, pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos alternatyvos vidutinė metinė vertė, diskontuojant visus projektų pinigų srautus to paties dydžio diskonto norma. Tuomet alternatyvos išdėstomos vidutinės metinės vertės mažėjimo tvarka. Esant kitiems veiksniams vienodiems, parenkamas tas projektas, kurio metinė vidutinė vertė yra didžiausia. Pagrindinis šio metodo privalumas yra tai, kad jis leidžia tiesiogiai palyginti projektus, turinčius skirtingą gyvavimo trukmę, kadangi vidutinė metinė vertė apskaičiuojama per visą projekto gyvavimo trukmę. PAVYZDYS Nustatytkite, kokia bus investicijos į naujus įrengimus vidutinė metinė vertė, jei įrengimai kainuoja 15000 LTL, jų tarnavimo laikas 6 metai, metinės eksploatavimo išlaidos kiekvienų metų pabaigoje sudarys 5000 LTL, likvidacinė vertė šeštų metų pabaigoje bus lygi 2000 LTL, o diskonto norma lygi 12 %. Taikant šį metodą, reikia nepamiršti, kad čia taip pat remiamasi prielaida, kad visos iš investicinio projekto gaunamos lėšos tuoj pat yra reinvestuojamos su palūkanų norma, lygia skaičiavimuose taikomai diskonto normai. 3.3. Būsimosios vertės metodas Palyginant investicinių projektų alternatyvas būsimosios vertės metodu (Future Value - angl.), apskaičiuojamas ekvivalentiškas pinigų srauto dydis tam tikru laiko momentu ateityje. Investicinio projekto būsimoji vertė po n metų nuo dabartinio momento, kai diskonto norma k, apskaičiuojama pagal tokią formulę: Pinigų srautų būsimąją vertę galima nustatyti ir kitu būdu. Šiuo atveju visų pirma yra nustatoma investicinio projekto esamoji pinigų srautų vertė, o po to surandamas ekvivalentiškas jai dydis po n metų nuo dabartinio momento. Tuomet pinigų srautų būsimoji vertė apskaičiuojama pagal šią formulę: Taigi būsimoji vertė yra lygi esamajai vertei, padaugintai iš koeficiento. Vadinasi, kai k ir n nesikeičia, lygindami alternatyvius investicinius projektus tiek esamosios vertės, tiek būsimosios vertės metodais, gausime tuos pačius rezultatus. 3.4. Projekto balansas Aukščiau išnagrinėtais metodais investicinio projekto pinigų srautai, gaunami įvairiais laiko momentais, apjungiami vienu tam tikru dydžiu, kuris yra būna alternatyvaus investicinio projekto įvertinimo kriterijumi. Skirtingai nuo šių metodų, projekto balanse (Project Balance - angl.) pateikiami pinigų srautams ekvivalentiški nuostoliai ar pelnas, kaip laiko funkcija. Projekto balanso diagrama parodo, koks grynųjų pinigų kiekis yra susietas su duotu investiciniu projektu kiekvienu laiko momentu projekto gyvavimo metu. Jei projekto pinigų srautai baigiasi momentu t, tai projekto balansas parodys, kokio dydžio tuo laiko momentu bus ekvivalentiški nuostoliai ar pelnas. Projekto balanso diagramoje atsispindi šie rodikliai: • investicijų būsimoji vertė; • diskontuotas atsipirkimo periodas; • nuostolių rizika; • potencialus pelnas. Projekto balansas laiko momentu T apskaičiuojamas pagal formulę: čia: T = 0, 1, 2, …, n. Pavyzdinė investicinio projekto balanso diagrama pateikiama paveiksle. Investicinio projekto balanse pavaizduota būsimoji vertė PB(k)n yra lygi skirtumui tarp projekto įplaukų būsimosios vertės ir įdėjimų į projektą būsimosios vertės, apskaičiuotų, kai diskonto arba palūkanų norma k yra k dydžio. Šis dydis alternatyvų ekonominėje analizėje naudojamas lygiai taip pat, kaip esamoji vertė ar vidutinė metinė vertė. Diskontuotas atsipurkimo laikas ir nurodo laiko momentą t = n', kai projekto balansas tampa neneigiamu, t.y. pelningu, ir kuriuo pradedant laikoma, kad nebėra rizikos investicijai būti nuostolinga. Tai reiškia, kad jei projektas baigiasi po n' metų, tai jokių ekonominių nuostolių nepatiriama. Projekto balansas taip pat parodo, kokio dydžio įdėtu kapitalu rizikuojama patirti nuostolius, jei projektas bnaigtųsi iki n' momento. Kadangi dar iki n' momento imama gauti įplaukas, tai, pradedant pradiniu periodu, galimų nuostolių dydis nuolatos mažėja. Kai tik investicinis projektas tampa pelningu, projekto balansas parodo, koks yra potencialus pelnas. 4. Alternatyvos pasirinkimo priėmimo sprendimas Trečiame skyriuje išnagrinėjome keletą metodų, skirtų investicinių projektų ekonominiam įvertinimui. Šie metodai yra tarpusavyje ekvivalentiški, nes, teisingai juos naudojant, gaunami tie patys rezultatai, t.y. parenkamos tos pačios alternatyvos arba jos išdėstomos ta pačia eile prioriteto pagrindu. Praktikoje dažnai susiduriama su uždaviniu kaip parinkti keletą investicinių projektų iš pkanakami didelės jų apimties, kuomet investicinių lėšų apimtis yra ribota. 4.1. Investicinių projektų grupės Bendru atveju, prieš pradedant keletos alternatyvų išrinkimo procesą, visas turimas alternatyvas visų pirma reikia suskirstyti į šias dvi grupes: • Tarpusavyje nepriklausomos alternatyvos, ir • Abipusiškai nesuderinamos alternatyvos. Turime tarpusavyje nepriklausomas alternatyvas, jeigu iš eilės galimų alternatyvų galime parinkti daugiau kaip vieną. Tokios alternatyvos įvertinamos tam tikru nustatytu dydžiu. Turime abipusiškai nesuderinamas alternatyvas, jeigu iš eilės galimų alternatyvų turi būti parinkta viena pati geriausia alternatyva. Pačiai geriausiai alternatyvai išrinkti rekomenduojama taikyti esamos, būsimos ar vidutinės metinės vertės metodus. 4.2. Projekto gyvavimo trukmės įvertinimas Atliekant alternatyvių investicinių projektų, turinčių skirtingas gyvavimo trukmes, ekonominę analizę, galima gauti neteisingus įvertinimo rezultatus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šios klaidos išvengiama taikant vidutinės metinės vertės metodą. O, pavyzdžiui, taikant esamosios vertės metodą, visuomet bus parenkamas tas investicinis projektas, kurio gyvavimo trukmė bus mažesnė. Vadinasi, atliekant alternatyvų ekonominę analizę, būtina, kad jos turėtų vienodas gyvavimo trukmes. Šis reikalavimas gali būti patenkinamas dviem būdais: 1) Atlikti alternatyvų palyginimą pagal tam tikrą pasirinktą planinį periodą; 2) Atlikti alternatyvų palyginimą, naudojantis vieningu laikotarpiu, kuris lygus mažiausiam bendram jų gyvavimo trukmių daugikliui. Pirmu atveju laisvai pasirenkamas tam tikras analizuojamas planinis periodas. Projektų pinigų srautai, gaunami po planinio periodo pabaigos nėra įvertinami. Antruoju atveju vienoda alternatyvų gyvavimo trukmė gaunama suradus bendrą mažiausią daugiklį. Kiekvienos alternatyvos pinigų srautų ciklas kartojamas tiek kartų, kol projektų trukmės susilygina. PAVYZDYS Įmonė turi pasirinkti, ar jai investuoti į įrengimą A, ar į įrengimą B, kai yra palūkanų norma 15 % ir yra žinomi tokie duomenys: Įrengimas A Įrengimas B Kaina, LTL 11000 18000 Metinės eksploatavimo išlaidos, LTL 3500 3100 Likvidacinė vertė, LTL 1000 2000 Tarnavimo laikas, metais 6 9 Šiuo atveju bendra alternatyvų realizavimo trukmė yra 18 metų. Jei kaštus žymėsime su teigiamu ženklu, tai gauname, kad: Šis skaičiavimas rodo, kad geriau pasirinkti įrengimus A. 4.3. Alternatyvų palyginimas pagal ekvivalentinių verčių skaitines reikšmes Nagrinėsime alternatyvas, kurios tenkina šias sąlygas: 1. Jos yra abipusiškai suderinamos. 2. Alternatyvos apima visus galimus atvejus, išskyrus alternatyvą "niekur neinvestuoti". 3. Sprendimo priėmimui įtakos turi tik ekonominiai veiksniai. Alternatyvas galima lyginti pagal pasirinktus metodus, tuomet jos išdėstomos prioritetine tvarka. Pailiustruosime tai pavyzdžiu: PAVYZDYS Analizuojamos dvi alternatyvos, kurių pinigų srautai parodyti lentelėje: Periodo pabaiga Alternatyva A Alternatyva B 0 - 1500 - 2000 1-2 0 300 3 2500 3000 Naudodami esamosio vertės metodą (kai k = 15 %), randame, kad: PV (A) = - 1500 + 2500  0,6575 = 143,75 PV (B) = - 2000 + 300  0,8696 + 300  0,7561 + 3000  0,6575 = 460,21 Taigi, PV (A)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!