Baltijos šalių ekonominis augimas

„Lietuva, Latvija ir Estija yra vadinamos Baltijos tigrais. Tačiau ar aštrūs jų dantys?“ – retoriškai klausia verslo dienraštis „Financial Times“. Baltijos šalių akcijų rinkos auga visą laiką po 1998 metų Rusijos ekonomikos krizės. Prieš trejus metus investavusieji į Estijos, Latvijos ir Lietuvos akcijas susižėrė atitinkamai 202 proc., 77 proc. ir 223 proc. pelną. Tai lėmė spartus ekonomikos augimas, gera valstybių finansinė būklė, tiesioginės užsienio investicijos ir dar vienas, tikriausiai svarbiausias, veiksnys – 2004 m. gegužę prasidėjusi narystė Europos Sąjungoje.
Trys valstybės, esančios Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, ne veltui yra vadinamos Baltijos tigrai. Šalys, kurios nepriklausomybę atgavo tik po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, augo sparčiau už daugelį kitų ES valstybių. Tai labiausiai lėmė ekonominio vijimosi veiksnys, nes Baltijos šalys persiorientavo į Vakarus ir nusikratė sovietinės praeities. Baltijos valstybės per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį padarė įspūdingą pažangą. Jos liberalizavo savo ekonomiką, atvėrė ją tarptautinei rinkai ir įgyvendino nemažai sunkių ir sudėtingų į rinką orientuotų struktūrinių reformų.
Baltijos valstybių starto pozicijos buvo panašios, tačiau jos pasirinko skirtingą perėjimo būdą. Dėl to einant metams atsirado tam tikrų ekonominės padėties skirtumų. Tačiau ES plėtimosi perspektyva skatino šias tris šalis suartėti ir net varžytis kuriant bendrą politikos struktūrą ir siekiant bendrų tikslų.
Darbo tikslas atskleisti Baltijos šalių ekonominio augimo perspektyvas.
Darbo objektas: Baltijos šalių ekonominis augimas.
1. Išnagrinėti ekonominio augimo teorijas.
2. Išanalizuoti ir palyginti Baltijos šalių makroekonominius rodiklius.
3. Palyginti ekonominio augimo prognozes Baltijos šalyse.
Pirmoje dalyje yra aprašomos įvairios ekonominio augimo teorijos nuo seniausių laikų iki XX a. didžiųjų ekonomistų teorijų. Merkantilistų veikaluose svarbiausias dėmesys buvo skirtas klausimui, kas sudaro šalies turtą ir kokiais būdais galima tą turtą padauginti. Tiesioginiu turto šaltiniu jie laikė cirkulia­ciją, t.y. tą sferą, kurioje prekės paverčiamos pinigais. Makroekonominiu požiūriu vertingiausia F. Kenė - visuomeninio produkto ir pinigų apytakos analizė. Joje F. Kenė parodo, kaip tam tikros vertės metinis nacionalinės gamybos produktas per cirkuliaciją pasiskirsto tokiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!