Ekonominės geografijos reikšmė ekonomikos procesų studijose

Ekonominė geografija – mokslas, tiriantis teritorinių socialinių ekonominių sistemų formavimąsi, plėtotę, funkcionavimą ir reguliavimą (valdymą). Tai tarpdisciplininė geografijos bei ekonomikos mokslų sritis.
Ji tiria viso gamybos pajėgumų komplekso išsidėstymą, ekonominiu požiūriu analizuoja tiriamos teritorijos gamtines ir socialines istorines sąlygas. Remiasi politinės ekonomijos suformuluotais dėsniais ir kategorijomis.
Ekonominė geografija skirstoma į bendrąją, regioninę ir šakinę. Bendrajai geografijai priklauso politinė geografija, ūkio istorija, ekonominė kartografija, pasaulio ūkio geografija, ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodika.
Regioninė ekonominė geografija skirstoma į šalių ir jų grupių ekonominę geografiją, įvairaus rango ekonominių rajonų ekonominę geografiją.
Šakinė ekonominė geografija pagal tiriamąjį objektą skirstoma į gyventojų geografiją, pramonės geografiją, žemės ūkio geografiją, transporto geografiją, užsienio prekybos geografiją, gyventojų aptarnavimo geografiją.
Ekonominė geografija glaudžiai siejasi su fizine geografija ir kitais geografinio komplekso mokslais. Jai reikalingos fizinės geografijos žinios apie šalį ar šalies ekonominį rajoną, regiono gamtinius išteklius.
Visuomenės vystymosi istorija sietina su žmogaus ir aplinkos sąveika, t.y. gamtinių išteklių naudojimas visuomenės vartotojų reikmėms tenkinti. Jiems priskiriama Saulės ir Žemės gelmių energija, naudingosios iškasenos, klimatas, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija, kraštovaizdis Tačiau jų išsidėstymas ir naudojimas yra netolygus tarp šalių.
•Neišsenkančius, atsinaujinančius (Saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių energija, krituliai, žemės gelmių šiluma);•Išsenkančius arba ribotus (naudingosios iškasenos), kurie skirstomi: į a) galinčius atsikurti (augalų, gyvūnų, dirvožemio ištekliai) ir b) neatsikurančius (nafta, gamtinės dujos, akmens anglis).
Išteklių tipai
Biologiniai ištekliai atsikuria savaime arba juos galima atkurti sąmoningai plėtojant miškų ūkį, žuvininkystę, žemdirbystę, medžioklę, sudarant dirbtines sąlygas pelkėdaros procesams;
Gamtiniai ištekliai gali būti skirstomi į tinkamus (iškastiniai metalai) ir netinkamus (iškastinis kuras) antriniam perdirbimui. Kiekybiniu požiūriu gamtiniai ištekliai skirstomi į naudojamus, t.y. šiuo metu eksploatuojamus ir jau išžvalgytus.
Ekologija ir žmogus
Saulės ir Žemės gelmių energiją gauna visa planeta, bet žmogus tiesiogiai gali panaudoti tik nedidelę jos dalį. Plečiantis gamybai, didėja atmosferos tarša ir mažėja Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės kiekis. Dėl neracionalios žmogaus veiklos mažėja švaraus vandens atsargos (patys vandens ištekliai neišnyksta, bet mažėja jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!