Ekonomikos modeliai ir praktika

 1. EKONOMIKOS SĄVOKA Ekonomika –tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Pgr. ekonomikos klausimai KĄ, KAIP ir KAM gaminti. Nuo ekonomikos sistemos priklauso kokiu būdu pasirenkama viena iš ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų. Ekonomikos sistemos skirtstomos į tipus: I. Papročių – ekonominės problemos sprendžiamos remiantis religiniais ir socialiniais papročiais, tradicijomis. II. Grynoji kapitalistinė – remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve. Valst. institucijos ir kitos grupės visiškai nesikiša į ekonomiką (daugybė konkuruojančių firmų, kainų lygis užtikriną minimalų pelną) III. Komanditinė – visus sprendimus priima vienas centras ar grupė. (Kolektyvinės nuosavybės bruožas) IV. Mišrioji kapitalistinė –ekonominė laisvė, dalį sprendimų priima grupės, dažnai vyriausybės. Vyriausybė, norėdama užtikrinti efektyvų rinkos funkcionavimą,: 1.Rengia įstatymų sistemas,užtikrinančias ekonominę laisvę. 2. Skatina teisingą ir bešališką paskirstymą. 3. Skatina ekonomikos stabilumą ir augimą. 4.. Reguliuoja visuomeninių prekių gamybą. Efektyviausia – mišri ekonominė sistema, kurioje vyrauja rinkos santykiai. 2. MIKRO IR MAKROEKONOMIKA Mikroekonomika nagrinėja pgr. ekonomiką sudarančių elementų (individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų) elgseną, bei šių elementų sąveikos ryšį kainoms, gamybai ir pajamoms. Mikroekonomikoje stengiamasi numatyti individų elgsenos pasekmes įv. rinkos sistemose, pgl. individualių ek. subjektų racionalios elgsenos teoriją. Makroekonomika tiria bendrą ekonomikos veikimą, naudodamasi suvestiniais rodikliais (BNP, infliacijos tempas, biudžeto deficitas, užsienio prekybos balansas…). Makroekonomika leidžia suvokti, nuo ko priklauso šalies ekonomikos augimas, ką daryti siekiant patenkinti daugumos tikslus. 3. EKONOMIKOS MODELIAI IR PRAKTIKA. CETERIS PARIBUS.GRAFIKAI IR INDEKSAI Teorija arba modelis yra supaprastintos tikrovės atvaizdas. Mokslinėje teorijoje, realaus gyvenimo stebėjimais, apibrėžiami stebimo objekto pgr. ryšiai su kitais objektais. Pirmiausia sufrrmuluojamos aksiomos, nusakančios studijuojamo objekto savybes bei ryšius, vėliau logiškai samprotaujant, gaunamos išvados, kurios dažnai empiriškai patikrinamos. Teorija plėtojama kai paaiškėja nauji emperiniai faktai arba atliekama nuodugnesnė analizė. Kadangi teorinės išvados būna iškraipytos, būna patikslinamos aksiomos. Skiriami šie teorijos formavimo etapai: 1. Faktų stebėjimas 2. Teorijos formulavimas 3. Teorijos patikrinimas 4. Teorijos taikymas Kuriant teorijas naudojama lotyniška sąvoka ”Ceteris paribus” – prielaida, kad kiti veiksniai išlieka pastovūs. Taikant teorijas ”Ceteris paribus” gali būti neišlaikyta. Ekonominius rodiklius ( informaciją) galima pavaizduoti grafiku. Kaina Lt/kg Kaina Lt/kg 0 1 2 3 4 ketvirčiai 0 1 2 3 4 ke a) Metinis vario kainų kitimas b) Šiame brėzinyje nurodytas funkcinis ryšys tarp laiko ir ekonominio rodiklio – kainos. Taip pat naudojamas indeksas, norint parodyti įv. dydžių kitimą. Indeksas –skaičius, rodantis, kiek kartų nagrinėjamas rodiklis skiriasi nuo bazinio. PVZ. prieš trejus metus kainavo 2 Lt, dabar – 3 Lt, prekės indeksas 3/2=1,5. Rodiklius galima apskaičiuoti kaip vidurkį. PVZ. vartojio kainų indeksas Ivk pgl. formulę n i – prekių rūšių skaičius vartotojo Σ qi P1i krepšelyje i=1 qi - i-tosios prekės kiekis V.K. Ivk =-- n-------------- ; P0i ir P1i – i-tosios prekės Σ q1 Poi kainos, baziniu ir nagrinėjamu i=1 laiku Reiškinių kitimui įvertinti vartojami nominalieji, gaunami juos apskaičiavus esamomis kainomis ir realieji rodikliai, kurie gaunami pašalinus kainų įtaką. Ekonomikoje l.svarbi ribinė analizė. Pvz. pardavus bilieta lėktuvu per pus pigiau pelnas didinamas, nei būtų palikta tuščia vieta. (reikia atsižvelgti į ribines kintančias išlaidas) 4. EKONOMIKA IR EKONOMINIS ELGESYS Mikroekonomikos terorijoje laikomasi, kad kiekvienas individas elgiasi racionaliai – siekia maksimizuoti savo pasitenkinimą. Racionalus vartotojas siekia gauti maksimalų pasitenkinimą; žino savo norus vienų ar kitų ekonominių gėrybių atžvilgiu. Racionalus įmonės elgesys –elgesys, leidžiantis įmonei gauti maksimalią naudą. Racionali vyriausybės tikslas taip reguliuoti ekonomikos vystymąsį, kad šalies piliečių gerovė būtų maksimali. Naudos maksimizavimas gali būti išreikštas ir kaip labdaros forma, jeigu ji suteikia didesnį malonumą jei tam tikra dalis pinigų būtų panaudota kitiems tikslams. Ekonominio racionalumo samprata reikalauja, kad individas spręstų racionaliai lygindamas naudą su sąnaudomis. Nuosavybės teisė ir savanaudiškumas. Savanaudiškas individų elgesys yra ribojamas įstatymais, taisyklėmis, papročiais. Nuosavybės teisė –savininkas su tam tikru objektu gali atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos ledžia įstatymai, be to apribojamos kitų individų galimybės pasinaudoti tuo objektu. Savanaudišumas, konkurencija, “nematomoji ranka”. 1776 m. A.Smito veikale” Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas” , įrodinėjama, kad konkuruojant savanaudiškiems ind. vartotojams bei gamitojams laisvojoje rinkoje,jų veikla nukreipiama visuomenei naudinga linkme. Gamintojų konkurencija skatina tobulinti techniką.Jeigu konkurencijos nėra, pajamos paskirstomos monopolijos naudai. Nuo rinkos struktūros, visuomenės teisinės padėties, etikos priklauso savanaudiškų veiksmų rezultatai. 5.POZITYVIOJI IR NORMUOJANČIOJI EKONOMIKA Pozityvioji apima mokslinę ekonomikos pusę, siekia atsakyti į klausimą: Kaip ekonomika ar jos dalis veikia? Normuojančioji susijusi su etikos dalykais, siekia ats. į kl.: Kaip ekonomika ar jos dalis turi veikti? Manoma, kad bet koks ekonomikos pasikeitimas yra pageidaujamas, jei jis neblogina nė vieno žmogaus padėties. G.Miurdalis – planinio plėtojimo būtinumas. F.Hajekas- valstybei į ekonomiką kištis žalinga. 6. RINKOS SUBALANSAVIMAS IR KAINOS. SANDORIO KAŠTAI. RINKOS KLAIDA. Ekonomikos s-emą formuoja: 1. Gamtiniai ištekliai 2. Gyventojų amžius, išsilavinimas, kvalifik. 3. Turimas gamybos aparatas, atsargos. 4. Istorija 5. Institucinės struktūra Rinkoje pirkėjai su pardavėjais susitinka ir mainosi prekėmis beis paslaugomis. Rinka susibalansuoja kai nusistovi kainos, norimų pirkti ir parduoti prekių kiekiai susilygina. Pakilus prekių paklausai, pakyla ir kainos; atsiranda daugiau gamintojų ir taip vėl susibalansuoja prekių gamyba su vartojimu. Kainos f-jos: • individų sprendimų suderinimas, • vartojamų prekių apribojimas, • signalizuoja netobulą išteklių panaudojimą • pajamų perskirstymas Jeigu iš anksto neįmanoma nustatyti prekės kainos ir pirkėjo, organizuojami aukcionai. Išvengiant nuostolio pirkėjui, naudojamas “antrosios kainos aukcionas”, sumokama antra didžiausia kaina. Šiuolaikinė rinka apima visus veiksmus, atliekamus keičiant prekes ar paslaugas ir pinigus. Rinkos egzistavimą patvirtiną prekių mainai siekiant naudos. Mainų kaštai vad. sandorio kaštais. Jie apima: 1. Sąnaudas, būtinas pirkėjui ar pardavėjui rasti. 2. Prekių savybės nustatymą 3.Užtikrinant nuosavybės teisę į prekę Rinkos klaida – kai sandorio kaštai viršija naudą. (gaminama prekė teršia orą, prekę parduosime, teršalus ne. Tokiu atveju rinka nesusiformuos be valstybės poveikio). Eekonomikoje turtą sudaro tam laiko momentui susiformavusių gamtinių ir žmogaus išteklių visuma. Atskiros turto dalys vadinamos fondais. Pajamos – per nustatytą laikotarpį visuomenėje pagamintų prekių ir paslaugų srauto vertė, tinkama vartoti ir taupyti. Grynosios pajamos – pajamos minus pajamų dalis, kirta turimiems fondams palaikyti. Akcijos –nuosavybės išteklių dokumentas, suteikiantis teisę į dalį bendrovės pajamų ir balsuoti akc. susirinkime. Akcinės bendrovės veikia kaip tarpininkės tarp akc. savininkų ir išteklių. 7. TOBULOSIOS KONURENCIJOS EKONOMIKOS BRUOŽAI IR SANDARA Tobulosios konkurencijos ekonomika –decentralizuotos kainodaros s-ma, kurioje nėra išorinės prievartos, ką gaminti, ką vartoti, kaip parduoti sprendžia individualūs vartotojai, įmonių vadovai, išteklių savininkai. TKE egzistavimo sąlygos: 1. Pardavėjų ir pirkėjų yra daug, kiekvienas užima nedidelę rinkos dalį 2. Nėra įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerų. 3. Nėra monopolinės valdžios rinkai 4. Pardavėjai ir pirkėjai yra anoniminiai 5. Egzistuoja visų prekių ir paslaugų rinkos 6. Nauda individui sutampa su nauda visuomenei. 7. Sandorio kaštai =0. 8. Ištekliai tiesiogiai priklauso vartotojams. Pgr.TK bruožas Nė vienas pirkėjas ar pardavėjas neturi valdžios rinkai. Pgr. TKE rinkos: 1. Vartojimo prekių ir paslaugų 2. Darbo 3. Nuosavybės teisių ištekliai 4. Paslaugų, kurias teikia ištekliai nuomos. 5. Gamybos veiksnių. Trūkstant bent vienos iš šių dalių TKE neegzistuos. 8. EKONOMINIŲ SRAUTŲ JUDĖJIMAS RATU. Į vieną pusę juda prekės ir paslaugos, į kitą –pinigai. TK rinkoje visi subjektai priklauso vienas nuo kito. Pajamų paskirstymas, vysktant ekonominių srautų cirkuliacijai, priklauso nuo pradinio nuosavybės pasiskirstymo į išteklius, ir į žmogiškąjį kapitalą. Vidinis ratas atspindi išteklių teikiamų paslaugų ir vartojimo prekių judėjimą. Išorinis – priešinga kryptimi vystantis pinigų judėjimas. Todėl pinigų judėjimas turi būti gerai suderintas su prekių jud. 9.Paklausos dėsnis ir paklausos kreivė Paklausa –prekių kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausą rinkoje sąlygoja: 1. Kitų prekių kainos 2. Vartotojo pajamos ir jų kitimas 3. Vartotojo poreikiai 4. Skonis ir mada 5. Numatomas kainų pasikeitimas ir kt. Paklausos f-ja – paklausos priklausomybė nuo ją lemiančių veiksnių: QAD = f (PA, PB…..PZ, Y, T,….) QAD – A prekės paklausos kiekis PA – A prekės kaina PB..PZ – kitų prekių kainos Y – pirkėjų piniginės pajamos T – skonis ir mada … - kt. veiksniai (reklama, sezonas) f – funkcija D –paklausa Prekės kainos ir kiekio priklausomybė, kai visi veiksniai išskyrus vieną pastovūs: QAD = f(PA) Paklausos dėsnis –paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant : ð QAD ð -pokytis ------------ 0 pasiūlos kiekis ð PA PA - A prekės kaina Pasiūlos kiekis- prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną kainą pasiūlos lentelėje, matuojamas kiekiu per laiko vienetą. vnt./mėn Pasiūlos kreivė –grafinis ryšio tarp prekės ir kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. Pasiūlos kiekio pokyčiai – gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasiketimas pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai pastovūs. Pas. kiek. pokyč. rodo taško judėjimas išilgai pasiūlos kreivės. Paklausos kiekio reakcija į kainos pasikeitimą mažiau priklauso nuo laiko trukmės. Ruošė Ina, SU 2003 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!