Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka: žemas nedarbo lygis, stabilios kainos, spartus ekonomikos augimas. Makroekonominė politika faktiškai susideda iš fiskalinės ir monetarinės politikos. Ribotą ir vis mažėjantį vaidmenį vaidina kainų ir darbo užmokesčio reguliavimo politika.
Tačiau, kaip teigia finansų analitikė M. Starkevičiūtė, Lietuvos valstybė neturi ekonomikos strategijos. Šalis – be ūkio politikos. Istorija, susijusi su Lietuvos stojimu į Europos Sąjungą, atskleidė pasauliui ir kitą nuodėmę – Lietuva neturi ekonomikos politikos. Europos Komisijos išvadose parašyta – šalis neturi vidutinės trukmės ekonominės politikos. Lietuvos gyventojams ši išvada nėra naujiena. Net ir ekonomikos neišmanančiam žmogui, kasdien besiklausančiam apie naujas įstatymų pataisas, koreguojančias ką tik priimtus įstatymus, apie vienas kitą neigiančius Vyriausybės nutarimus, turi būti aišku, kad ilgalaikės ekonomikos strategijos valstybė neturi. Lietuvoje ekonomika liberalizuojama lėtai, o pastaruoju metu atsiranda ir priešingų tendencijų. Ekonominė galia labiau koncentruojama valdininkijos rankose.
Nors dauguma ekonominių rodiklių, Lietuvai tapus visateise ES nare, kaip ir buvo prognozuota, smarkiai nepakito, išsiplėtė pati veikimo erdvė. Lietuva vis rečiau lyginama tik su Latvija ir Estija ar Lenkija. Tenka lyginti Lietuvą ir su Vengrija, Graikija, Vokietija. Tokiose lentelėse Lietuvos rodikliai labai dažnai atrodo vargingai. Nors kaip tik 2004 m. sulaukta daugelio vertintojų pagyrų dėl spartaus Lietuvos augimo bei modernėjimo.
Pastovus ekonomikos aktyvumas turėtų būti kiekvienos vyriausybės pagrindinis tikslas, todėl šiame darbe apžvelgsiu, kas daro įtaką ekonomikos augimui, nuosmukiui, krizėms ir kokios priemonės padeda tai sureguliuoti. Šio darbo problema ir yra rasti atsakymus į šiuos klausimus.
Pirmame šio darbo skyriuje analizuosiu, kas tai yra ekonomikos augimas, kokie yra jo tempai, ekonomikos augimo veiksniai, šių veiksnių plėtra.
Antrame skyriuje apžvelgsiu, kokie yra ekonominių ciklų tipai ir fazės, taip pat ekonominėms stadijoms būdingas charakteristikas.
Trečiame šio darbo skyriuje analizuosiu ekonominių krizių antikrizinę politiką ir jos sudedamąsias dalis.
Ketvirtame skyriuje apžvelgsiu Lietuvos pagrindinius ekonominius rodiklius 2003 – 2005 metais.
1. Ekonomikos augimas
1. 1 Ekonominis augimas, jo tempai, klasifikacija
Ekonominis augimas – gauto produkto, pagamintų...
Šį darbą sudaro 5401 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!