Ekonomikos augimas ir vystymasis

ĮVADAS Visi turime skirti ekonomini augimą nuo ekonominio vystymosi (plėtros). Tačiau daugelis mano, kad tai vienas ir tas pats dalykas. Taigi šiame darbe nagrinėsiu ekonomikos augimą ir pabandysiu atskleisti: • Kokia yra ekonominio augimo klasifikacija • Kokie yra ekonominio augimo veiksniai ir jų poveikio charakteristika • Ekonominio augimo modeliai ir jų reikšmė Ir ekonomikos vystimąsi, kuriame atskleisiu: • Koks yra tinkamas ekonomikos dydis • Kokios yra darnaus vystymosi koncepcijos • Kokie yra darnaus vystymosi instrumentai • Makroekonominių rodiklių naudojimą O pabaigoje palyginsiu ekonominį augimą ir ekonominį vystymąsi. 1. EKONOMIKOS AUGIMAS Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius, užtikrinančius realiojo bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidaus) produkto didėjimą ir pastovų šalies gamybinio pajėgumo kilimą: nagrinėja ir atskleidžia pakankamai spartaus ir sėkmingo ekonominio augimo šaltinius. Jos sprendžia pagrindinę augimo problemą – augimo teikiamos naudos ir kaštų problemą. Ekonomikos augimas - pagrindinis visų valstybių ekonominės plėtros tikslas. Ekonominis augimas – tai ekonominio gyvenimo judėjimas, ekonomikos elementų (gamybos apimties, kainų, nedarbo lygio ir kt.) pokyčio tendencijos. Ekonominis augimas – tai sudėtinė ekonominės plėtros dalis, procesas, apimantis kilimo ir nuosmukio laikotarpius, kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Ekonomikos augimas būtinas siekiant pakelti žmonių gyvenimo lygį, užtikrinti visuotinę gerovę valstybėje. 1.1. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA Skirstyti augimą ekonominiu – gamybiniu požiūriu galima pagal įvairius kriterijus, kurių svarbiausieji yra šie: 1) gamybos veiksnių naudojimo pobūdis; ◦ ekstentyvusis ekonominis augimas, pasiekiamas pasitelkus papildomus gamybos veiksnius; ◦ intensyvusis ekonominis augimas, pasiekiamas naudojant kur kas tobulesnius gamybos veiksnius ir pažangesnes technologijas. Čia augimo rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidėjimas, bet ir produkcijos kokybės pagerėjimas. Ekonominėje tikrovėje grynu pavidalu neegzistuoja nė vienas iš šių augimo tipų, paprastai kuris nors vyrauja priklausomai nuo to, kaip padidėjo gamybos apimtis, koks gamybos veiksnys tai lėmė: kokybinis ar kiekybinis 2) gamybos apimties kitimo tempai. ◦ spartusis, įgalinantis vis daugiau gaminti ir geriau tenkinti poreikių įvairovę; ◦ nulinio augimo; ◦ neigiamasis; ◦ optimalusis, palaikantis susidariusią makroekonominę pusiausvyrą. Ekonominio augimo tempai pasaulyje (10.1. lentelė) priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonominių išteklių apimties, prieinamumo, kokybės, struktūros, paskirstymo ir panaudojimo laipsnio; mokslo ir technikos pažangos būklės, rezultatų panaudojimo veiksmingumo, užsienio ryšių intensyvumo, visos sistemos subalansuotumo. 1.1 lentelė. Realiojo BNP augimas 1966-2006m. Regionas Metai 1966-1973 1974-1990 1991-1995 1996 1997-2006 Pasaulis 5,2 3,0 2,0 2,9 3,4 Aukšto išsivystymo lygio šalys 4,9 2,9 2,0 2,5 2,8 Žemo ir vidutinio išsivystymo lygio šalys 6,7 3,3 2,3 4,5 5,4 Azija 5,5 6,2 8,2 7,9 7,1 Lotynų Amerika 6,9 2,6 3,2 3,4 4,2 Europa ir Centrinė Azija 6,6 3,1 -6,4 -0,3 4,5 Vidurio Rytai ir Šiaurės Afrika 8,7 1,4 2,6 4,1 3,6 Pusiaujo Afrika 4,7 2,2 1,5 3,8 4,1 Vertinant ekonominio augimo tempus, vis didesnę svarbą įgyja tokie gerovės rodikliai kaip gyvenimo, laisvalaikio trukmė ir kt. Be to, šie rodikliai visapusiškai tobulinami, kad galėtų atspindėti gamtos išteklių ir aplinkos būklę. 1.2. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IR JO POVEIKIO CHARAKTERISTIKA Ekonominio augimo veiksniai šalies ūkį veikia labai įvairiai kartais net prieštaringai. Atsižvelgus į tai, jie skiriami į dvi grupes: 1) tiesioginio poveikio: ◦ pasiūlos veiksniai – gamtos ištekliai, darbo ištekliai, kapitalas, mokslas ir technologija, verslininkystės gebėjimai: ◦ paklausos veiksniai – bendroji paklausa, veikianti kaip pagrindinis ekonomikos augimo „lokomotyvas” tiek kiekybiniu ir struktūriniu, tiek kokybiniu požiūriu. 2) netiesioginio poveikio: • darbo užmokestis ir jo kaita; • ribinis polinkis taupyti; • ribinis polinkis investuoti; • valstyvės fiskalinė politika. Kiekvienam ekonominio augimo veiksniui daro įtaką visi kiti augimo veiksniai ir bendra socialinė bei ekonominė raida, todėl jis nuolatos keičiasi. Pavyzdžiui, išteklių kiekio didinimas ir jų kokybės gerinimas dėl mokslo ir technikos naujovių diegimo labai padidina gamybinį visuomenės pajėgumą ir bendrąjį nacionalinį produktą Ekonominio augimo veiksniai matuojami vertiniais (piniginiais) ir natūriniais (fiziniais) rodikliais ir išreiškiami procentais arba absoliučiąja verte. Nagrinėjant vieno produkto gamybą, jo augimą galima matuoti fiziniais vienetais (tūrio, svorio, matavimo ir t.t.). 1.2. lentelėje pateikti svarbiausieji tiesioginio poveikio ekonominiam augimui veiksniai ir pagrindinė jų charakteristika. 1.2 lentelė. Ekonominio augimo veiksniai ir jų charakteristika Rodiklis Veiksnys Kiekybinis rodiklis Poveikio augimui stiprinimo būdas Veiksmingumo rodiklis Gamtos ištekliai Kiekvienos išteklių rūšies įvairūs (tūrio, svorio) vienetai Geresnė gavyba, kompleksiškas ir nuoseklus žaliavos apdorojimas, apsauga nuo gamtos niokojimo Produkcijos medžiagos im-lumas Darbo ištekliai Darbingų gyventojų skaičius, jų kvalifikacija Švietimo, sveikatos apsaugos, darbo organizavimo gerinimas Darbo produktyvumas Verslumas Išsilavinimas, talentas, darbštumas Nuolatinis tobulinimas Pelno maksimizavimas Pagrindinis kapitalas Kapitalo gamybinio pajėgumo vieneto kaina Technologinis atnaujini-mas, gamybos organizavimo tobulinimas Kapitalo grąža, pagamintos produkcijos kokybė Mokslas ir technologija Sąnaudų rezultato, tenkančio produkcijos vienetui, lygis Mokslo tiriamųjų, bandomųjų, projektavimo ir konstravimo darbų plėtojimas, geresnis rezultatų panaudojimas Pelno maksimizavimas, naujos prekės ir paslaugos, aplinkos apsaugos gerinimas Bendroji pa- klausa Piniginė jos išraiška (kiekis) Infliacijos ir paklausos reguliavimas bankų sistemos priemonėmis Socialiai teisingas pajamų paskirstymas 1.3. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI IR JŲ PRAKTINĖ REIKŠMĖ Ekonominio augimo procesas yra labai sudėtingas ir pasireiškia kaip ilgalaikė tendencija. Norint maksimizuoti jo teikiamą naudą ir minimizuoti jo kaštus, privalu parinkti tinkamą augimo veiksnių derinį ir neperžengti draudžiamos augimo ribos, uz kurios prasideda „antiaugimas” , t.y. augimo tempų spartėjantis lėtėjimas, augimo tempams virstant priešingais,- smukimo tempais su minuso ženklu. Vadinasi, labai svarbu ekonominio augimo procesą tinkamai reguliuoti, kontroliuoti ir valdyti. Čia labai padeda teorinių ekonominių augimo modelių kūrimas ir praktinis taikymas. 1.3.1. Teorinis ekonominio augimo modelis tobulosios konkurencijos sąlygomis Solou ekonominio augimo modelis – teorinės pažiūros, dėmesį sutelkiančios į mokslo ir technikos pažangos vaidmenį ekonominiam augimui. Šiame modelyje makroekonomiką apibūdina penki kintamieji: Y – galutinio produkto kiekis, C – namų ūkių vartojimas, S – taupymas, L – darbo išteklių kiekis, K – kapitalo išteklių kiekis; ir penkių lygčių sistema: 1) Y = f (K,L); 2) Y = C + S; 3) S = s * Y; čia s – taupymo norma; 0 0, tai Y kinta monotoniškai, kai D

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!