Egzistencializmas (XX a. vidurys)

EGZISTENCIALIZMAS (XX A. VIDURYS) • Egzistencializmas — egzistavimo filosofija — iracionalistinė kryptis šiuolaikinėje filosofijoje, atsiradusi (po I pasaulinio karo — Vokietijoje, II pasaulinio karo metu — Prancūzijoje, po II pasaulinio karo — kitose šalyse, taip pat ir JAV), mėginant sukurti naują pasaulėžiūrą, atitinkančią inteligentijos interesus. <...>. Skiriami religinis egzistencializmas (G.Marselis, Jaspersas, N. Berdiajevas, L. Šestovas, M.Buberis) ir ateistinis egzistencializmas (Haidegeris, Ž.P.Sartras, A. Kamiu, S. Bovuar). • Egzistencializmas atsirado kaip pesimistinė pasaulėžiūra, kelianti sau klausimą: kaip gyventi žmogui, praradusiam iliuzijas, istorinių katastrofų akivaizdoje? • Po antro pasaulinio karo vakarų literatūroje reiškiasi dvi tendencijos literatūroje. Rašytojai siekė įprasminti karo patirtį bei žmogaus būtį sukrėtimų akivaizdoje. Šis įprasminimas rėmėsi egzistencializmo filosofiniais principais. Absurdo, žmogaus vienatvės ir beprasmybės idėjose daugelis rašytojų atrado fašizmo ir bolševizmo, žvėriškų nusikaltimų paaiškinimą. Ši filosofija buvo plačiai propaguojama grožinėje literatūroje. Tai lėmė jos populiarumą literatūroje. Egzistencializmas kelia būties ir žmogaus egzistavimo problemas – gyvenimo prasmės, mirties, kančios. Žmogaus egzistencijos problema yra pagrindinis egzistencialistų tyrinėjimo objektas. <...> • Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvai atėjo išbandymų metas (viena okupacija po kitos) – buvo pažeista kultūros plėtotė. Diduma inteligentijos buvo sunaikinta (vieni atsidūrė bolševikų ar nacių koncentracijos stovyklose, kiti emigravo į Vakarus) nors Lietuvoje buvo sutrikdyta filosofijos raida, pagrindinės moderniosios filosofijos kryptys buvo žinomos. • XX amžiaus penktojo dešimtmečio pradžioje lietuvių tauta vėl atsidūrė „ribinėje situacijoje“. Susidarė palanki dirva suklestėti egzistencializmui. Lietuviškoji modernioji filosofija iš esmės plėtojosi išeivijoje. Iš ten įvairiais keliais sklido po Lietuvą. • Žmogus svetimas, priešiškas pasauliui, nes šis priešiškas, nepavaldus žmogui. Tik maištu, veikla galima įveikti beviltiškumą. • DRAMATIZMAS. Žmogaus egzistencija vienatvės rate, neturėjimas objektyvių vertybių. • Sąmonės egzistencija materialaus (bedvasio) pasaulio apsuptyje. Sąmonės trapumo suvokimas. Gyvybės trapumas. Egzistencialistai – maištininkai, jie priešinosi ir vienu ar kitu būdu sprendė egzistencijos problemas. • Egzistencialistai – maištininkai, jie priešinosi ir vienu ar kitu būdu sprendė egzistencijos problemas. • Taigi egzistencializmas visų pirma yra subjektyvi filosofija, pradine pozicija laikanti individualų požiūrį. • Tai filosofija, kuriai rūpi žmogaus „Aš“ ir jo gyvenimas. • Egzistencializmas paliko itin ryškų pėdsaką literatūroje: Dostojevskio, Kafkos, Sartro, Kamiu, Škėmos, Mačernio kūriniai turi daug egzistencializmo bruožų. DAŽNIAUSIAI EGZISTENCIALISTŲ KŪRINIUOSE VARTOJAMOS SĄVOKOS • Laisvė • Individualybė • Atsakomybė • Pasirinkimas DAŽNIAUSIAI EGZISTENCIALISTŲ KŪRINIUOSE NAGRINĖJAMOS PROBLEMOS • Kaltė • Susvetimėjimas • Neviltis • Mirtis Kadangi žmogaus egzistencijos samprata neatsiejama nuo mirties sampratos, egzistencialistai daug dėmesio skyrė mirties temai. • Kadangi žmogaus egzistencijos samprata neatsiejama nuo mirties sampratos, egzistencialistai daug dėmesio skyrė mirties temai. • Jie išryškino tragiškuosius žmogaus egzistencijos aspektus. Egzistencialistai teigia, kad chaotiškas daiktų pasaulis yra priešiškas žmogaus sąmonei. • Egzistencialistai teigia, kad chaotiškas daiktų pasaulis yra priešiškas žmogaus sąmonei. • Aplinka žmogui neturi jokios prasmės. • Individo likimas ir charakteris priklauso tik nuo paties žmogaus, žmogus pats apsisprendžia ir visiškai atsako už savo poelgius, tačiau jis turi atsakomybės ir pareigos jausmą. Žmonių santykiuose nėra tarpusavio supratimo. • Žmonių santykiuose nėra tarpusavio supratimo. • Kiekvienas iš mūsų pasmerktas vienatvei, neegzistuoja jokios moralinės vertybės, žmogui negalima primesti jokių gyvenimo normų, nurodinėti, kaip jam reikia elgtis. Egzistencializmo filosofija perteikia tikėjimą laisve ir priima individualių veiksmų pasekmes, nors pabrėžia atsakomybę dėl pasirinkimo. • Egzistencializmo filosofija perteikia tikėjimą laisve ir priima individualių veiksmų pasekmes, nors pabrėžia atsakomybę dėl pasirinkimo. • Svarbiausia iš egzistencializmo problemų – tai žmogaus egzistavimo laikinumas. • Iškeliama egzistencijos beprasmybės problema. • Visos egzistencijos esmė – laikinumas. Pasaulis žmogui abejingas, svetimas, beprasmis, bauginantis. • Pasaulis žmogui abejingas, svetimas, beprasmis, bauginantis. • Žmogus pasaulyje laikinas. Ir to nepakeis jokios socialinės tvarkos ar normos. • Tai žmogui sukelia nerimą, siekį gintis ir priešintis. Svarbiausios dorybės yra nuoširdumas ir asmeninis tikrumas. • Svarbiausios dorybės yra nuoširdumas ir asmeninis tikrumas. • Svarbiausia išlikti savimi gyvenimiškoje situacijoje, absurdo akivaizdoje, nepasiduoti nuasmeninimui, susvetimėjusiai aplinkai. • Moralinis blogis yra atsakomybės jausmo stoka, abejingumas kitų išgyvenimams, nesąžiningumas. KLAUSIMAS PAMĄSTYMUI • Ar egzistencialistų filosofinės idėjos tebėra aktualios šiuolaikinei visuomenei? • Kodėl? ▪ Ką reiškia būti laisvu žmogumi? ▪ Ar įmanoma būti vienišam, bet laimingam? ▪ Ar laimingas XXI amžiaus žmogus? ▪ Ar susvetimėjusioje visuomenėje žmogui dar reikia žmogaus? ▪ Ar iš tiesų žmogaus egzistencija šiame pasaulyje pažymėta beprasmybės ženklu?

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!