Egzistencializmas ir žmogaus prigimtis

Egzistencializmas – XX a. filosofijos srovė, kurios pagrindas yra absoliutus žmogaus būties unikalumas. Egzistencializmo, kaip specifinės minties, išraiškos šaltinis yra Sioreno Kierkegoro filosofija. Anot jo, krikščionis visada turi du kelius: išsigelbėjimą ar amžiną prakeikimą. Gyvenimo tikslas – siekti išsigelbėjimo, o svarbiausias dalykas – gebėti pasirinkti. Vadinasi, laisvai pasirinkti ir prisiimti atsakomybę yra pagrindinis žmogaus uždavinys – laisvo žmogaus bruožas. Kelyje į ,,tikrąjį egzistavimą” jis nurodė tris stadijas: estetinę, etinę ir religinę. Estetinės stadijos principas – orientacija į malonumus. Šios stadijos simbolis – Donžuanas. Čia pasirinkimas realizuojamas tik primityviausia forma. Kai suvokiamas tokio gyvenimo absurdiškumas, atsiranda noras pereiti į etinę stadiją. Etinės stadijos principas – pareiga. Šios stadijos simbolis – Sokratas. Tai jau subjekto apsisprendimas, tačiau dar tik intelektinis, sutinkamai su moralės normomis. Tačiau ir etinėje stadijoje žmogus dar nerealizuoja savo galimybių, dar neatlieka savo paskirties. Moralės normų abstraktumas visiškai įveikiamas tik religinėje stadijoje, kai žmogus nepaprastomis valios pastangomis atsisako pirminių egzistavimo įpročių, visa savo esme priima kančią kaip egzistavimo principą, nebepaklūsta visuotinam dėsniui ir taip priartėja prie nukryžiuoto Kristaus likimo. Šios stadijos simbolis – Abraomas. Taigi, atsisakęs proto (nes pasirenkamas tikėjimas), žmogus savo išganymą suranda tikėjime.
Filosofine srove egzistencializmas virto tik po Pirmojo pasaulinio karo, kuris iki šaknų sukrėtė visą Europos visuomenės struktūrą ir ypač jos oficialią liberaliai krikščionišką ideologiją. Esminis šios ideologijos įsitikinimas - žmonija rutuliojasi pažangos kryptimi mokslo ir civilizacijos priemonėmis. Galiausiai abu pasauliniai karai su visais savo žiaurumais atskleidė humaniškumo deficitą pačiuose mokslo ir technikos civilizacijos pamatuose – žmonių tarpusavio santykiuose. Tada ir atėjo laikas egzistencializmui, kuris tampa populiariausia filosofijos srove Europoje 5-7 dešimtmečiais.
Egzistencializmas yra XX a. filosofijos atmaina, kurios dalykas yra žmogaus būties prasmė, tačiau jos neįmanoma aprašyti logikos sąvokomis. Vadinasi, egzistencializmas yra iracionalistinė (menkinanti proto vaidmenį pažinime, teikianti pirmenybę valiai, subjektyviam suvokimui, intuicijai, vaizduotei, pasąmonei ir pan.) filosofija, nes, pasak šios filosofijos atmainos pagrindėjo Sioreno Kierkegoro,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!