Filosofijos esmė

Kas yra filosofija, galėsime suprasti, tik sugretinę ją ir jos priešingybę, būtent mokslą. Filosofija visados pavydėjo mokslui jo galios verčiamai įrodinėti jo metodo tikslumo, jo išvadų patikrinamumo. Pakilti ligi mokslo aukščio yra buvusi nuolatinė filosofijos svajonė. Antra vertus, filosofijoje esama ir nenugalimos atgrasos tapatintis su mokslu ar net jungtis į jo eilę. Tiesa, filosofija nuo pat senovės yra vadinusis mokslas, tačiau ji visados yra jautusi turinti visai kitokią vidinę sąrangą ir todėl negalinti būti mokslas ta pačia prasme, kaip fizika ar biologija. Mokslinis filosofijos statinys esąs iš viso neįmanomas. Šis skirtingumas esąs, pasak Berdiajevo, pagrįstas tuo, kad filosofija esanti įsišaknijusi laisvėje, tuo tarpu mokslas – būtinybėje. Filosofijos negalima įjungti į mokslo sritį, padarant ją viena šiojo apraiška.
Ryžtingiausias kovotojas už filosofiją kaip mokslą yra buvęs fenomenologijos grindėjas Edmundas Husserlis (1859-1938). Jis teigė, kad filosofija dar nėra pradėjusi būti mokslas. Husserlio sukurtasis fenomenologinis metodas kaip tik ir turėjęs nutiesti pagrindus filosofijai kaip tiksliajam mokslui. Paversti filosofiją tiksliuoju mokslu ir buvo Husserlio gyvenimo uždavinys. Filosofija pasiliko tokia pat, kokia ji buvo buvusi ir prieš Husserlį, ir kad jo fenomelogija nė trupučio nepavertė jos tikslesniu mokslu, negu ji buvo buvusi, sakysime Aristotelio ar Tomo Akviniečio laikais.
Gairė šiam klausimui spręsti yra filosofijos ir mokslo išsiskyrimas žmonijos mąstymo istorijoje. Savo paskaitose N. Popovskis, vienas iš pirmųjų filosofijos dėstytojų naujai įsteigtame Maskvos universitete (1755), patardavo savo klausytojams įsivaizduoti visuotinę šventovę, kuri apimanti ir regimąjį pasaulį su jo sąranga bei dėsniais, ir neregimąją dvasią su jos ieškiniais bei siekiniais, ir galop dievybę su jos neprieinama tamsia esme. Ši šventovė esanti ne kas kita, kaip filosofija. Ji aprėpianti visa, ji apsprendžianti kiekvieną pažinimą, ji esanti „visų mokslų bei menų motina“. Prasminis šventovės vaizdas, atremtas į filosofijos kaip grindžiamojo bei visuotinio mokslo sampratą, yra buvęs savas ne tik XVIII šimtmečiui; jis yra likęs gyvas ir ligi šiol. Ir šiandien ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!