Edipo kompleksas

 1. Edipo komplekso mitologinės ištakos Mitas pasakojo, kad Tėbų karaliui Lajui, orakulas buvo išpranašavęs, jog jis žūsiąs nuo savo sūnaus rankos. Todėl gimusį vaiką karalius liepė tarnui nužudyti, bet tarnas įsakymo neįvykdė. Ir vaikas, pavadintas Edipu (t. y. „žmogumi sutinusiomis kojomis", mat, tarnas buvo perdūręs kūdikiui kojas, kurios nuo to sutinusios), pateko į Korinto karaliaus rūmus. Čia jis užaugo. Kartą sužinojęs iš draugų, kad jis ne Korinto karaliaus sūnus, Edipas kreipėsi į Apolono orakulą Delfuose, klausdamas, kas jo tėvai. Orakulas į Edipo klausimai neatsakė, tik pranešė, jog jam lemta nužudyti savo tėvą ir vesti motiną. Sujaudintas tokių pranašysčių, Edipas nebegrįžo iš Delfų į Korintą, o ėmė klajoti po Graikiją. Kartą kelyje jis susitiko važiuotjantį keleivį, susiginčijo su juo ir jį užmušė. Po kurio laiko Edipas pateko į Tėbų miestą ir išvadavo jį nuo baisios baidyklės Sfinkso. Tuo pačiu metu miestą pasiekė žinia, jog karalių Lają nužudę plėšikai. Dėkingi už išgelbėjimą nuo baidyklės miestiečiai išrinko Edipą savo karaliumi ir ištekino už jo našlę karalienę. Praėjo keliolika metų. Edipas laimingai viešpatavo, pagarsėjo išmintimi. Ir staiga Tėbus ištiko baisi nelaimė: ėmė siautėti maras. Edipas imasi žygių, kad pagelbėtų tėbiečiams. Jis siunčia pasiuntinį į Delfus, klausdamas patarimo, ką veikti kaip išgelbėti Tėbus. Orakulas atsako: maras liausis, jeigu iš Tėbų bus išvytas Lajo žudikas. Bet kas jisai? Šito niekas nežino. Karalius ryžtingai pradeda ieškoti nusikaltėlio, iš pradžių nesėkmingai, bet galų gale jam paaiškėjo, kad Lajo žudikas — tai jis pats. Atsiskleidžia baisi tiesa. Edipas nužudęs savo tėvą ir vedęs, motiną. Pasak Z. Froido, šiame mite išreikšta bendražmogiška situacija, kurią kiekvienas išgyvena ir stengiasi įveikti. 2. Vaikas renkasi objektą Edipo kompleksas, anot Z. Froido, kyla iš pirmosios ir svarbiausios vaiko identifikacijos. Vaikas turi pasirinkti kaip jis rinksis savo krūvio objektus, t.y. įvyksta rinkimosi modelio pasirinkimas, kuriuo bus vadovaujamasi toliau visą gyvenimą. Z. Froidas teigia, kad ši identifikacija, atrodo, iš pradžių yra ne krūvio nukreipimo į objektą rezultatas arba baigtis, ji yra tiesioginė ir ankstesnė už bet kokį krūvio nukreipimą į objektą. Vėliau berniukas identifikuojasi su tėvu ir renkasi savo objektu motiną. Z. Froidas čia pastebi Edipo komplekso pradžią. Vaikas pradeda jausti ambivalenciją tėvui kai sustiprėja seksualinis motinos geidimas. Viena vertus jis jį myli, kita vertus jam jaučia neapykantą kaip priešininkui. Z. Froidas nurodo, kad berniukui teigiamas Edipo komplekso sprendimas yra visiška identifikacija su tėvu, atitinkamai mergaitei – su motina. Stebint vaikus ikilateliniu periodu buvo pastebėta, kad berniukas trokšta, kad motina priklausytų tik jam, kad tėvo buvimą jis laiko kliūtimi, piktinasi, kai šis rodo jai švelnumą, neslepia pasitenkinimo, kai tėvas išvyksta ar nebūna namuose. Dažnai berniukas tiesiog išsako savo jaus­mus, pažadėdamas motinai, kad ją ves. Stebėjimus dažnai sunkina tai, kad kitomis aplinkybėmis vaikas būna labai švelnus su tėvu, bet jis gana ilgai puikiai derina tokias priešingas - ambivalentiškas - emocines nuostatas. Šios nuostatos gana ilgai būna greta. Žinoma, dažnai susiduriama su prieštaravimais, kad mažo berniuko elgesį sąlygoja egoistiniai motyvai ir visiškai nepa­grįstai ieškoma erotinio komplekso. Motina tenkina visus vaiko poreikius, todėl šis suinteresuotas, kad jai nerūpėtų nie­kas kitas. Ir tai tiesa, tačiau tokiomis ir panašiomis aplinkybėmis egoistinis interesas tėra erotinio sie­kio atrama. Jei mažylis rodo savo motinai visiškai akivaizdų seksualinį smalsumą, reikalaudamas naktį miegoti su ja, siūlo­si dalyvauti jai atliekant tualetą ar net mėgina ją suvilioti, ką dažnai pastebi ir juokdamasi papasakoja motina, tai šitaip, be abejo, atsiskleidžia erotinė jo prieraišumo prigimtis. Negalima pamiršti, kad motina lygiai taip pat rūpinasi ir dukrele, bet anaiptol nesulaukia tokių rezultatų, ir kad gana dažnai tėvas varžosi su ja rūpindamasis berniuku, bet jam nepavyksta tapti tokiu reikšmingu, kaip motinai. Mažai mergaitei viskas klostosi panašiai, tereikia pa­daryti atitinkamas pataisas. Švelniai prisirišusi prie tėvo, sie­kianti pašalinti motiną kaip nereikalingą ir užimti jos vietą, net kur kas vėlesnio moteriškumo priemonėmis koketuojanti maža mergaitė sukuria tokį patrauklų paveikslą, kad tiesiog pamirštame, kokia rimta yra ši infantili situacija ir kokių sun­kių padarinių ji gali turėti ateityje. Trejų – ketverių metų vaikas yra pakankamai brandus, kad suprastų tokių minčių dvilypiškumą, todėl natūraliai kyla biamės jausmas užgalimą kastraciją, agresiją iš tėvo pusės. Tokio amžiaus berniukas, viena vertus, bijo ir jaučiausi kaltas prieš tėvą, kita vertus, indentifikuojasi su juo kaip vyro, žmogaus idealu. Z. Froido teigimu, indentifikacija yra pirmoji emocinių ryšių forma, sutvirtinanti asmenybės struktūrą vertybiniu stuburu. Per Edipo kompleksą formuojasi Superego, šiame kontekste matomas kaip „dviejų nepaprastai reikšmingų biologinių veiksnių , būtent ilgą laiką trukusio vaiko bejėgiškumo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!