Streso ir sveikatos koreliacija

Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).
Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos "bėgimu ar kova". Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda jums susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda futbolo komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti aukščiausią formą). Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Jūsų organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti jums psichiškai ir fiziškai, ir net susargdinti jus.
Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.
Socialiniame žmogaus gyvenime stresas gali būti siejamas su nepalankių aplinkybių atsiradimu jo gyvenime. Psichologiniu požiūriu stresas yra psichologinis įvykio vertinimas. Priklausomai nuo žmogaus psichinės būsenos ir stabilumo, kiekvieną žmogų stresas veikia skirtingai: vieniems tam tikra situacija ar įvykis kelia stresą, kitiems – nesukelia nieko. Neigiami įvykiai stresą sukelia dažniau nei teigiami įvykiai.
4. Vedybos
5. Trauma arba liga
6. Artimo šeimos nario mirti
7. Darbo praradimas
8. Nesutarimai santuokoje
9. Išėjimas į pensiją
10. Šeimos nario liga.
Stresą galima atpažinti iš tam tikrų fiziologinių požymių, kuriuos visi esame patyrę. Tai gali būti stiprus susijaudinimas, kurio metu padažnėja kvėpavimas, gausėja prakaitavimas, džiūsta burna, stipriai plaka širdis, įsitempia raumenys, dreba rankos bei kojos. Nuo raumenų įtampos gali skaudėti galvą, nugarą, pečius. Ar žmogus stresuoja galima pastebėti iš sugniaužtų kumščių, pernelyg suspaustų žandikaulių, sulenktos nugaros, pikto žvilgsnio ir nerimo išraiškos. Stresas gali būti atpažintas ir pagal baimės, pykčio, nusiminimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!