E. Eriksono epigenetinės raidos teorija

Manoma, kad tai susiję su kiekvieno žmogaus asmeninio gyvenimo patirtimi, su kiekviena kasdienine akimirka jau nuo ankstyvosios kūdikystės. Kad tam tikras elgesys nėra paveldimas, o jis formuojasi viso gyvenimo eigoje.
Vienas iš ryškiausių psichologų, nagrinėjusių šią temą, yra Erikas Eriksonas. Jis svarsto žmogaus, ypač vaiko ir jaunuolio, vystymąsi įvairiose kultūrose. Jo studijose yra taiklių įžvalgų, bet taip pat ir teorinių spėliojimų. Būtent jo teiginiai ir analizės yra vertinami ir aptarinėjami net ir šių laikų mokslininkų.
Mane taip pat sudomino ši tema ir nutariau iš arčiau susipažinti ir paanalizuoti kiekvieną žmogaus gyvenimo tarpsnį. Juk svarbu žinoti, kaip padėti, o ne pakenkti mažam kūdykiui, atėjusiam į jauną šeimą? Ką turime padaryti, kad vystymąsį pakreiptume teigiama linkme? Ar tikrai kiekvieno žmogaus elgesį nulemia kokie nors antriniai veiksniai ir ar jie turi įtakos vėlesnių procesų metu?
E. Eriksonas pasiūlė aštuonias raidos stadijas, pabrėždamas, kad kiekvienai iš jų būdingas tam tikras konfliktas, arba krizė, kuri turi būti įveikta. Kiekvienoje gyvenimo stadijoje individas susiduria su nauja augimo krize. Pozityviai įveikus krizę, padidėja individo jėgos, o patirta nesėkmė ją sprendžiant pasireiškia žmogaus elgesiu. Eriksonas teigė, kad sėkmė arba nesėkmė tam tikroje stadijoje turi įtakos žmogaus raidai vėlesniais gyvenimo periodais. Nors jis aprašė du kiekvienos krizės kraštutinius sprendimus, bet pripažino, kad tarp šių kraštutinumų yra daugybė tarpinių sprendimų, ir kad dauguma žmonių priima tam tikrą vidurinį sprendimą. [4, 51]
Kalbėdamas apie raidos mechanizmus, Eriksonas teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą. Fizinė raida nustato pagrindines raidos laiko ribas. Tų ribų rėmuose konkreti kultūra gali pastūmėti, sulėtinti, patobulinti ar pažeisti individo raidą. Eriksono nuomone, visuomenė savo įtaką besiformuojančiam organizmui išreiškia įvairiais lygiais, nuo labai abstrakčios ideologijos formų iki tėvų švelnaus elgesio su vaiku. Jis vertino raidą kaip konflikto tarp dviejų priešingų jėgų išsprendimą.
Eriksonas raidą į stadijas skirstė pagal kiekvieno asmens ryšį su socialine aplinka. Pabrėždamas socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį žmogaus raidai,...

Daugiau informacijos...