Dvaras lietuvių literatūroje (rašinys)

Dvaras – sena sodyba, kaimas. Būtent dvaras yra laikomas tautos kultūros simboliu. Mūsų protėvių dvaruose galime įžvelgti tam laikotarpiui būtingų ornamentų, pamatyti kaip atrodė to laikmečio baldai, kaip buvo įrengti kambariai. Visiems yra žinoma, kad su laiku dvarai keitėsi. XXI amžiaus dvaras visiškai neprimena senovinio dvaro vaizdo. Jame daug išmaniųjų technologijų, patogių baldų, elektroninių prietaisų. Kyla klausimas: kaip atrodė senovinis dvaras? Lietuvos rašytojai kūriniuose kūrė skirtingą dvaro paveikslą. Dvaro motyvą panaudojo klasicizmo epochos rašytojas Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai“ ir neoromantikė Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare“. Jų vaizduojami dvarai ištikrųjų skiriasi.
Neoromantikė – modernistė Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana sukūrė dvaro kaip visuomenės globėjo, doro gyvenimo ir kultūros židinio paveikslą. Rašytoja gimė Labūnavos dvare ir augo jame iki 10 metų. Jaunai merginai tėvai įskiepijo vertybes – meilė gimtajam kraštui, šeimai. Būtent šiame dvare ir susipažino su Povilu Višinskiu, kuris ją supažindino su lietuvių literatūra ir skatino kurti. Rašytojos kūryboje vyrauja daug monologų, kūrinio centre – pagrindinio veikėjo charakteris, dalis kūrinio yra parašyta dienoraščio forma, svarbų vaidmenį atlieka gamta, kuri atskleidžia veikėjų jausmus. Visa tai galime įžvelgti rašytojos apysakoje ,,Sename dvare“. Mamatė Marija, pagrindinė veikėja, yra uoli katalikė, dažnai groja pianinu ir atlieka įvairiausius kūrinius. Ji kuo puikiausiai išsprendžia valstiečių ginčą dėl bičių. Spūdas nenori atiduoti bičių Rimeikai, kurias augino jo inkile. Valstiečiai nusprendė kreiptis bojorų pagalbos, o tai tik įrodo, kad valstiečiai pasitiki dvaro gyventojais. Dvariškė Marija pasiūlė nuostabią išeitį pagal seną paprotį: ,, jei į kieno inkilą susimes spiečius ir atsiras jo šeimininkas“. Marija taip pat nelieka abejinga ir aklai merginai, kurios akis kaimo moteriškės nusprendė gydyti sliekais. Akys paraudo, todėl ligotė kreipėsi Marijos pagalbos, o ji mielai sutiko padėti. Moteris stebisi žmonių neišprusimu, todėl siekia šviesti valstiečių vaikus mokydama juos lietuvių kalbos. Į dvarą dažnai užsuka knygnešiai, prekeiviai, kurie atneša Lietuvos rašytojų knygų – Žemaitės, Maironio. Tai įrodo, kad dvaras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!