Dukters ir motinos ryšio poetizavimas (Šatrijos Ragana)

Rašinys

Dukters ir motinos ryšio poetizavimas

Š. Raganos apysakoje „Sename dvare“

Jau nuo senų laikų žmonės labai mėgo rašyti apie dukters ir motinos ryšį. Jie ne tik kalbėjo, bet ir rašė knygas, kūrė poemas. Apie tai rašė ir Šatrijos Ragana savo apysakoje „Sename dvare“.

Savo apysakoje Šatrijos Ragana rašė apie mamatės ir dukters santykius. Apysakoje mamatė buvo vaizduojama rūpestinga ir mylinti savo vaikus mama. Ji nuolat stengėsi jiems skirti kuo daugiau dėmesio, nes nori, jog jos vaikai užaugtų geri žmonės. Mamatė Marija ugdo jų vidinį, dvasinį pasaulį, stengiasi kuo labiau suprasti jų mintis bei poelgius. Mamatė nors ir yra dvarininko žmona, tačiau jos siela pilna svajonių ir romantikos, jai sunku pritapti užkampio dvare. Jos vyras Liudvikas ne visada patenkintas žmonos neūkiškumu ir svajonėmis. Tačiau mamatė atstumią kaimyną poną Jonavičių, nors jų mama gerai supranta dvaro šeimininkės pareigas, jog yra daug svarbesnių dalykų nei malonumai ar norai. Tai liudija ir kūrinyje mamatės ištarti žodžiai, cituoju „Liudvikas sako, kad aš nemokanti valdyti tarnų“ ar „„Vienai svajoti....“Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!“. Mamatė tiki ir pasitiki Dievo valia. Jos pasaulėžiūra buvo krikščioniška, bet ne dogmatiška, o ne apribota. „-Viešpatie! – sušukau ir puoliau ant kelių su visais vaikais. Pajutau, kad mirštu ir laimės... ir pabudau“. Taip pat veikėja mamatė buvo ir lietuvybės gyvėja, ji neniekina kitų kalbų ir mano, jog jos taip pat yra geros ir reikalinga jų mokytis, tačiau gimtąją kalbą laiko svarbiausia, ji sakė „lietuvė yra mano siela“. Ji skatina ir vaikus puoselėti ir ginti lietuvybę, lietuvių kalbą, nes suvokia, jog Lietuva išliks tik tuomet, jei išliks ir lietuvių kalba. Mamatė taip pat mėgo groti pianinu ir vos radusi laisvą minutėlę, puola skambinti pianinu. Tai didžiulė prabanga, nes laisvo laiko turi ypač mažai. Mamatė viską išgyveną muzikoje. Pasineria į jos melodijų skambesį, gėrisi jomis. „Muzika vis skambėjo man ausyse, neleisdama tuojau užmigti atsigulus“ taip ji kalbą apie muziką. Jai visada buvo svarbiau pareiga nei jos asmeniniai norai, ji svajoja, tačiau niekuomet negalėtų pati sau daugiau skirti nei kitiems „kodėl nepasakėte man, vaikeliai, kad taip vėlu?“. Mamatei džiaugsmas, tai knygų skaitymas, muzikavimas - grojimas pianinu, jai džiaugsmą teikia ir gamta, ypatingai jos auginamas rožynas. Laimę teikia atsiribojimas nuo žemiškų dalykų. Ponas Jonavičius susižavėjo mamate, jų pomėgiai ir mintys sutapo. Jų santykiai šilti. Mamatei patinka su juo groti, jai patinka laikas praleistas su juo, kartais ji jo laukia. Jonavičius simpatizuoja Marijai, ji jaučia jo artumą, artimumą, bet ji yra tikinti ir jos tikėjimas neleidžia jai nepamiršta savo žmonos bei mamos pareigų ir ji lieka ištikima savo šeimai. Vėliau norėdama vengti susitikimų su juo ji pasako ponui Jonavičiui, kad nebegalės jam taip dažnai akomponuoti. Tėvas atstovauja realiam gyvenimui, artimas buitiškame, o mamatė su ponu Jonavičiumi – romantikai, mėgstantys muziką, grožį, kuriam tėvelis netekia didelės reikšmės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!