Draudimo paslaugos

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Jolita Balčiauskaitė Verslo administravimo, AD 2/1 grupės sudentė KURSINIS DARBAS Dabrą tikrino: 2006, Šiauliai Įvadas Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos etapais labai svarbią reikšmę turi siekimas būti saugiam ir apsaugoti savo artimuosius, turtą. Tik saugus žmogus gali jaustis laimingas. Žmonės rūpinasi savo užgyventu turtu įvairiai: vieni rengia signalizaciją, kiti deda šarvuotas duris, treti – grotas balkonuose. Bet visa tai brangum, gali sugesti, neapsaugo nuo gaisro, sprogimo ir stichinių nelaimių. O netekti turto ir stogo virš galvos – pati baisiausia nelaimė. Dėl šios priežastioes žmonės nuo labai senų laikų savo saugumui padidinti ir galimų rizikų poveikiui sumažinti ėmė taikyti įvairias draudimo formas ir elementus. Draudimo veiklos atsiradimas, vystymasis, glaudžiai susijęs su visuomenės socialinio, ekonominio ir technologinio vystymosi tendencijomis. Išsivysčiusių šalių ekonomikos istorija rodo, kad būtent dėl draudimo galimas greitesnis ūkio augimas: jeigu neegzistuotų toks apsaugos būdas, tikrai būtų atsisakoma daugelio potencialiai sėkmingų projektų – pradedant sprendiniais, įgyvendinamais žmogaus gyvenime, smulkiame versle ir baigiant šalių investicijomis užsienyje. Todėl pastaraisiais metais Vakarų šalyse, palyginti su kitomis paslaugomis, sparčiai plėtojamas draudimo paslaugų verslas, didėja jo vaidmuo socialiniame ir ekonominiame valstybės gyvenime. Šiose šalyse nuolat daugėja draudėjų, t.y. fizinių ir juridinių asmenų, patikinčių riziką drauduikams (draudimo įmonėms), didėja pasirašomų draudimo įmokų (premijų) apimtis, plėtojama draudimo paslaugų produktų įvairovė, tobulinami jų paskirstymo (pardavimo) vartotojams kanalai, draudikų komunikavimo ir bendradarbiavimo su draudėjais priemonės ir būdai, iš esmės gerinamas klientų aptarnavimas. 1. Draudimo sąvokos teoriniai aspektai Draudimo veiklos teoretikai ir praktikai ne kartą bandė sukurti draudimo veiklos apibrėžimą, apimantį įvairius draudimo veiklos požymius. Kadangi ekonominiai, teisiniai bei kiti draudimo veiklos elementai buvo traktuojami nevienodai, tai šiuo metu egzistuoja daug skirtingo turinio draudimo apibrėžimų bei teorijų. Draudimo veikla – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykius draudimo įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš draudėjų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus draudimo įstatymo nustatyta tvarka. (Vasiliauskas, 2003, psl. 12) Draudimas – dėl draudiminio įvykio ir istatymo ar sutarties pagrindu atsiradusi finansinė ūkinė veikla, ginanti ūkio subjektų ir piliečių turtinius interesus.(Girdzijauskas, 2002, psl. 14) „...draudimas – tai finansinėje ir ūkinėje veikloje susiklostantys ekonominiai santykiai, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi šalys – santykių subjektai (jų gali būti ir daugiau, jei tai atskirai nurodoma draudimo sutartyje) ir kuriais siekiama suteikti materealinę paramą šių santykių dalyviams sutartyje numatytų įvykių atveju“ (Bepirštytė, Simanavičienė, 1999, psl. 5) Draudimas yra paslaugų srities sudedamasis elementas. Draudimas, kaip paslauga yra specifinė veikla. A. Gvozdenko nuomone, „draudimo paslauga – tai prekė, kai draudikas parduoda savo įsipareigojimą atlyginti galimą nuostolį draudėjui, įvykus draudiminiam įvykiui, o draudėjas moka draudikui už šį įsipareigojimą tam tikrą pinigų sumą draudimo įmokos (premijos) pavidalu, kuri įgauna tarifo dydžio išraišką“ (Гвозденко, 1998, psl. 142). Draudimo paslaugos – intelektualios, pakankamai sudėtingos finansinės paslaugos, kurios gali būti reikalingos visiems. (Efektyvus draudimo paslaugų pardavimas, 1998, psl. 7) Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, draudimo sąvoka yra aiškinama labai įvairiai, nuomonių skirtingumas, o kai kuriais atvejais netgi priešingumas, skatina patikslinti draudimo sampratos turinį. Štai Čibinskaitė Akvilė (Čibinskaitė, Činauskaitė, Navickas, 2005, psl. 34-36) siūlo draudimo sąvoką nagrinėti siaurąja ir plačiąja prasme (1 pav.) 1 pav. Draudimo sąvoka siaurąja ir plačiąja prasme Šitoks draudimo sąvokos skirstymas yra konkretesnis ir išsamenis nei anksčiau pateikti apibrėžimai. Pasak autorės, draudimo sampratos naudojimas plačiąja prasme, šiandieninėmis rinkos ekonomikos ir visuotinos globalizacijos sąlygomis ypatingai svarbus, nes tik įvairių draudimo sferų suderinamumas ir netgi jų įsiskverbimas vienos į kitą gali sukurti garantuotą šalies ūkio subjektų ar jų turtinių interesų apsaugą. Tačiau, mano manymu, pats geriausias draudimo sąvokos aiškinimas yra remiantis penkiomis draudimo veiklos teorijomis, kurias pateikia Jonas Čepinskis ir Dalius Raškinis, knygoje „Draudimo veikla“ (Čepinskis, Raškinis, 2005, psl 42-43). Pasak autorių, pagrindinės draudimo teorijos yra šios: 1. Žalos atlyginimo teorija. Draudimas – tai veikla, kurios metu draudėjui kompensuojama draudiminio įvykio metu patirta turtinė ar neturtinė žala. 2. Poreikio teorija. Draudimas – tai procesas, kurio metu draudimo grupės nariui užtikrinamas dėl draudiminio įvykio iškilusio poreikio tenkinimas. 3. Apsaugojimo teorija. Draudimą vertina kaip priemonę, kuri sumažina nesaugumo jausmą, garantuoja apsaugą nuo įvairių gyvenimepasitaikančių rizikų ir grėsmių. 4. Įmonių teorija. Draudimas – tai planingai vykdoma piniginiais santykiais pagrysta veikla, kurios metu draudimo įmonės suteikia draudėjams, kuriems gresia tos pačios rūšies rizika, draudiminę apsaugą. 5. Rizikos bendrijos teorija. Asmenys, perduodantys draudimo įmonei tos pačios rūšies rizika, tuo pačiu gali būti laikomi vienos rizikos bendrijos nariais. Visos šitos teorijos yra vienaip ar kitaip teisingos. Tačiau dėl netikslaus arba nevisiškai draudimo esmę atskleidžiančio draudimo veiklos apibrėžimo, visos aukščiau išvardintos teorijos yra kritikuojamos. Tačiau šiuo metu pati populiariausia yra poreikio teorija, kadangi ji draudimo veiklą apibrėžia kaip vienam asmeniui atsitiktinio, tačiau paskirstant riziką kolektyve bei laike, išmatuojamo ateities poreikio, tenkinimą. 2. Draudimo veiklos reikšmė Kadangi neegzistuoja jokios veiklos, kuri nebūtų vienaip ar kitaip rizikinga, didelę naudą šiuo metu teikia draudimo kompanijos, suteikdamos saugumo dėl ateities jausmą (Никита, 2002, psl. 5). Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai. Visų pirma, netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo bei pasitikėjimo jausmu. Be to, atsitikus draudiminiams įvykiui, yra patenkinamas dėl šio įvykio atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais (pvz., sunki šeimos matintojo liga, invalidumas ra mirtis) priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir jo aplinkinių likimas. Todėl draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo, nes, kaip sakė Manes, „turtingumui ir neturtui ribų nėra“. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą bei tenkina dėl draudiminio įvykio atsiradusį poreikį, bet dažnai būna ir lėšų kaupimo forma (pvz., kaupiamasis gyvybės draudimas). Kartais gali atrodyti, kad draudimas – tai bereikalingos išlaidos, norint apsidrausti nuo kažko kas „gal atsitiks, o gal ir neatsitiks“. Kadangi negalima numatyti ateities, tai reikia apsaugoti save ir savo turtą nuo žalos (papildoma literatūra: 7, 2006). Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą, tuo pačiu tapdami našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerbūvio palaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina ūkio vystymosi bei klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudiminės apsaugos, dalies rentabilių projektų būtų atsisakyta, dalis kreditų įmonėms būtų nesuteikta ir krovinių, saugantis galimų nuostolių, nepervežta. Tiek ką tik paminėtas, tiek ir kitas, netikrumo jausmo sąlygotas ūkio subjektų elgesys stabdytų šalies ekonomikos vystymąsi. Draudimas, makroekonominiu požiūriu, atlieka taip pat ir kapitalo bei pajamų išsaugojimo funkcijas. Šalia šios funkcijos, draudimas atlieka dar ir taip vadinamą kredito išsaugojimo funkciją. Hipotekos taptų rizikingesnės bei jų išdavimas sumažėtų, jeigu neegzistuotų nekilnojamo turto, esančio kredito grąžinimo garantu, draudiminė apsauga gaisro, stichinių nelaimių, bei įvairių kitų galimų rizikų atveju. Lygiai taip pat ir asmeniniai kreditai būtų išduodami kur kas saugiau, jeigu nebūtų gyvybės bei invalidumo draudimo (papildoma literatūra: 3, 2006). Atskirai reikėtų paminėti netiesioginį draudimo veiklos egzistavimo poreikį ekonomikai, o visų pirma papildomų darbo vietų sukūrimą. Draudimo veiklos ir draudimo įmonių egzistavimas yra įvairios kvalifikacijos specialistų poreikio priežastis, bei jų užimtumo garantas. Apibendrinant galima iišskirti šiuos draudimo veiklos reikšmės principus, kuriuos pateikė Aleksandra Lezgovko (Lezgovko, 2003, psl. 34): 1. Draudima yra viena iš pagrindinių privačių įmonių rizikos valdymo koncepcijų, rizikos valdymo formų. 2. Draudimas ir perdraudimas, užtikrinant globalių rizikų perskirstymą, draudiminio įvykio atveju užtikrina draudimo kompensacijų, kartais dešimčių milijonų litų išmokėjimų. 3. Draudikai yra savrbiausi instituciniai investuotojai tiek nacionalinių ekonomikų, tiek tarptautiniu mastu. 4. draudikai papildo valstybinę draudimo ir aprūpinimo sistemą ir iš dalies ją keičia (savo investicijomis), užtikrina būtiną gyventojų socialinės apsaugos lygį Pasak autorės, stambiausių tarptautinių kompanijų hierarchijoje draudimo bendrovės turi pirmaujančias pozicijas. Tai dar kartą įrodo, kad draudimo veikla šiandieniniame pasaulyje yra labai reikšminga. Kadangi draudimo paslaugų įvairovė yra labai didelė, tai ir kiekvienos rūšies reikšmė yra skirtinga. Kad lengviau būtų vertinti draudimo paslaugas, būtina jas klasifikuoti. 3. Draudimo paslaugų klasifikacijos pateikimas Paprastai klasifikacija suprantama kaip hierarchiškai išdėstyta tarpusavy susijusių grandžių sistema, kas leidžia sukurti vieningos visumos vaizdą, kartu išskiriant jos pilnavertes dalis. Draudimo klasifikacijos paskirtis yra išspręsti tą pačią problemą: padalinti draudiminių santykių visumą į tarpusavyje susijusias grandis, išsidėsčiusias hierarchizuota tvarka. Bet kokios klasifikacijos pagrindu turi būti tokie kriterijai, kurie pervertų visas tas susijusias grandis. Draudimas klasifikuojamas pagal įvairius požymius. Paplitęs draudimo veiklos skirstymas į draudimo šakas (pavyzdžiui, gyvybės ir negyvybės draudimą) bei grupes (paprastą bei sudėtinį draudimą), skirstymas draudžiamojo objekto atžvilgiu, skirstymas pagal draudimo sutarties galiojimo laiką (į trumpalaikį ir ilgalaikį draudimą), skirstymas į valstybinį ir privatų, savanoriškąjį ir privalomąjį draudimą, skirstymas pagal kompensacijos nustatymo būdą (nustatytai sumai arba patirtiems nuostoliams) ir t.t. Pasak V. Kindurio (Kindurys, 2002, psl. 93), gyvybės ir ne gyvybės draudimo atskyrimas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai – 1996 metais, priėmus Lietuvios draudimo įstatymą. Šių dviejų draudimo šakų atskyrimą lėmė būtinumas išryškinti teikiamų draudimo paslaugų (specifinių) skiriamųjų bruožų poveikį draudimo kompanijų veiklai ir garantuoti jų finansinį pajėgumą bei patikimumą. Atskiros draudimo paslaugų verslo šakos – gyvybės draudimo – atskyrimą nuo ne gyvybės draudimo lėmė taip pat skirtingas draudžiamų rizikų sudėtingumo lygis bei nevienoda paslaugų teikimo laiko trukmė (gyvybės draudimas yra ilgo laikotarpio verslas) ir kiti gyvybės draudimo paslugų specifiniai bruožai bei skirtinga funkcinė jų paskirtis palyginti su ne gyvybės draudimo paslugų ypatumais ir jų paskirtimi bei vaidmeniu. Tad pagal J. Čepinskį ir jo kolegas (Čepinskis, Raškinis, Stankevičius, 1999, psl. 45), draudimo paslaugų skirstymą: Ne gyvybės draudimo grupės: 1. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; 2. draudimas ligos etveju; 3. sausumos transporto priemonių (išskyrus geležinkelio transporto priemones) draudimas; 4. geležinkelio transporto priemonių raudimas; 5. skraidymo aparatų draudimas; 6. laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas; 7. pervežamų krovinių draudimas; 8. turto (išskyrus 3,4,5,6,7) draudimas nuo gaisro ir gamtos jėgų; 9. turto draudimas nuo kitų žalų, išskyrus išvardintas 8 punkte; 10. sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybė draudimas; 11. skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas; 12. laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas; 13. bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; 14. kredito draudimas; 15. laidavimo draudimas; 16. finansinių nuostolių draudimas; 17. teismo išlaidų draudimas; 18. pagalbos draudimas. Gyvybės draudimo grupės: 1. sutuoktuvių ir gimimų draudimas; 2. gyvybės daudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui; 3. gyvybės darudimas (kas nenumatyta 1 ir 2 punktuose). Tinklalapyje http://www.newcomersguideusa.com (papildoma literatūra: 1, 2006) pateiktas dar vienas svarbus gyvybės draudimo skirstymas. Čia išskiriamos dvi gyvybės draudimo rūšys draudimo poliso galiojimo laiko atžvilgiu: • Terminuotas gyvybės draudimas. Šis gyvybės draudimas yra pats paprasčiausias ir pigiausias. Jis turi tik vieną funkciją: sumokėti tam tikrą pinigų sumą žmogui, kurį draudėjas paskyrė, draudėjo mirties atveju. Jeigu draudimo terminas pasibaigia, o draudėjas vis dar gyvas – tai ši draudimo sutartis lieka nieko verta, ir įdėtų pinigų draudėjas nebeatgauna. • Neterminuotas gyvybės draudimas. Šita draudimo sutartis yra kombinuota: draudimo sutartis su taupomąja sąskaita. Paprastai ši sutartis kainuoja daugiau, kadangi dalį draudėjo pinigų draudimo kompanija investuoja. Draudėjo santaupų dydis kasmet didėja, tad ir draudimo polisas turi piniginę vertę. Šita draudimo sutartis yra labiau populiari Europos šalyse. Galima daryti išvadą, kad draudimo klasifikavimas yra labia svarbus, nes tai padeda lengviau įvertinti draudimo įmonių veiklos rezultatus, daryti jų palyginamąją analizę. 4. Draudimo brokerio reikšmė ir funkcijos draudimo rinkoje Draudimo rinkos specialistai ganėtinai vieningai sutinka, kad šiuo metu apie draudimą pateikiamos informacijos nepakanka rimtesnei analizei ar pasirinkimui. Ieškodami patikimos draudimo bendrovės, draudėjai bent kol kas Lietuvoje priversti tenkintis labai menkomis žiniomis (Majauskas, 2000, psl. 15). Šią spragą įmonėms gali padėti užpildyti draudimo brokeriai. Kaip ir bet kurią kitą rinką, taip ir draudimo rinką, galima suskirstyti į šiuos segmentus (Бланд, 2000, psl 143): • Pardavėjai: draudimo įmonės. • Pirkėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys. • Tarpininkai: draudimo brokeriai ir agentai. Draudimo brokeris – juridinis asmuo (akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė), vykdantis draudimo brokerio funkcijas draudėjo pavedimu. (Čepinskas, Raškinis, Stankevičius, 1999, psl 252). Draudimo brokeris – tai draudimo tarpininkas, atstovaujantis kliento interesams. Draudimo brokerių veikla Lietuvoje įteisinta 1996 metų naująja Draudimo įstatymo redakcija (papildoma literatūra: 3, 2006). Kontroliuoti draudimo brokerių veiklą turi teisę Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, kurios valdymos nutarimai draudimo brokeriams yra privalomi. Rutkauskaitė (papildoma litertaūra: 5, 2006) išskiria šias funkcijas, kurias savo veikla turi įgyvendinti draudimo brokeris: • nustatyti, kokius draudimo objektus ir nuo kokių rizikų draudėjui paranku draustis, bei parinkti tinkamiausias draudimo rūšis; • atlikti palyginamąją draudimo bendrovių patikimumo ir jų teikiamų paslaugų analizę; • parinkti draudėjui palankiausią, draudimo brokerio nuomone, draudimo kompaniją; • draudėjui sutikus sutvarkyti reikalus, susijusius su draudimo sutarties pasirašymu; • draudiminio įvykio atveju padėti draudėjui gauti draudimo sumą arba žalos atlyginimą; • suteikti draudėjo ir draudiko ginčams objektyvumo ir stengtis, kad žala būtų atlyginta teisingai; • analizuojant draudėjų pageidavimus, draudimo kompanijų taisykles, rinkos pokyčius, teikti draudikams pasiūlymus, kurie padėtų tobulinti draudimo paslaugas. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinė draudimo brokerių funkcija – padėti klientui orientuotis draudimo organizacijų pulke, jų teikiamų paslaugų masėje ir kiekvienoje rūšyje atskirai, objektyviai informuoti jį apie visas esamas draudimo įmones, siūlomas paslaugas bei jų kainas, padėti pasirinkti pačią geriausią kompaniją, konsultuoti klientą visais rūpimais klausimais. Trumpai tariant, tai tarpininkas tarp draudiko ir draudėjo, naudingas abiem sutartį pasirašančiom šalims (papildoma literatūra: 4, 1977, psl. 31). Brokeriai padeda apsidrausti ir sutvarkyti dokumentu įvykus draudiminiamm įvykiui bet kuriam klientui – piliečiui, smulkiai ar stambiai firmai, taupydami jų laiką. Užsienio šalyse, kuriose draudimo rinka jau pasiekusi brandą, draudimo brokerių vaidmuo nusistovėjęs. Pažvelgę į daugelio Europos valstybių praktiką, pamatysime, kad be draudimo tarpininkų yra sudaromas labai nedidelis draudimo sutarčių skaičius. Lietuvoje draudimo brokerio institutas formuojasi, tačiau ateityje draudimo brokeriai užims svarią poziciją Lietuvos draudimo rinkoje. 5. Lietuvos draudimo rinkos analizė Pasak Baranausko M. (Baranauskas, Kindurys, 2003, psl. 27), lietuvos draudimo paslaugų rinkoje atsiranda vis daugiau įmonių, pajėgių varžytis su rinkos lyderiais, stiprėja įmonių konkurencija. Tikėtina, kad dauguma smulkiųjų įmonių neatlaikys didėjančios rinkos lyderių konkurencijos ir turės arba juųngtis su kitomis draudimo įmonėmis, arba apskritai pasitraukti iš draudimo rinkos. Kaip teigia Kindurys V. (Kindurys, 2001, psl. 41), konkurencija bendruoju piožiūriu – tai pastangos teikti kokybiškesnes draudimo paslaugas nei kiti šių paslaugų teikėjaji, siekiant perimti konkurentų klientus. Todėl konkurencija skatina draudimo įmones veikti efektyviau, verčia kurti kokybiškas paslaugas, aktyviai jas parduoti, samdyti kvalifikuotus drabuotojus, rūpintis jų tobulinimu ir motyvacija, kautis dėl kiekvineo kliento bei rūpinti jų poreikių ir lūkesčių tenkinimu. Kaip pavyzdį galiu pateikti „Lietuvos draudimo“, kaip šiuometinio rinkos lyderio pastangas išlikti rinkoje pirmaujančia draudimo įmone. Įmonė nuolatos gerina savo kokybę, didelį dėmesį skiria draudimo produktų ir klientų patarnavimo kokybei, ypatingai tobulindama draudimo išmokų procedūras. Taip pat ši įmonė pirmoji rinkoje pradėjo taikyti kompensacijų išmokėjimo be sugadinto turto apžiūros principą. Diegia naujas klientų aptarnavimo sistemas „darbas be popierių“. Daugelis autorių pabrėžia, kad Lietuvos draudimo rinka dar nėra maksmiliai išnaudota, tai skatina draudimo rinkos vystymąsi, tobulėjimą, užsienio investicijų didėjimą į draudimo rinką Lietuvoje. Pasak Žanos Jakevičienės (Jakevičienė, 2005, psl. 32), draudimo skvarba Lietuvoje (kiek gyventojų yra apsidraudę pagrindinėmis draudimo rūšimis – transporto priemonių, pastatų, namų turto draudimu ir kitomis rūšimis) keletą kartų atsilieka nuo tokio ES šalių senbuvių rodiklio. Tai rodo, kad Lietuvos draudimo įmonės dar keliasdešimt metų turės potencialą plėsti veiklą būtent Lietuvoje. Kaip plėtėsi draudimo rinka Lietuvoje 1999-2004 metais, rodo 2 pav. 2 pav. Pasirašytos draudimo įmokos, mln. Lt Kaip matoma, vyrauja ne gyvybės draudimas. Didžiausias šuolis į viršų buvo 2002 metais. Tai buvo todėl, kad buvo įvesta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakiomybės privalomasis draudimas. Baranauskas ir Kindurys (Baranauskas, Kindurys, 2003, psl. 22) teigia, kad per 2002 metus buvo pasirašyta 242,6 mln Lt TPSVCAPD įmokų, tai sudarė 40,3 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų. Likusių ne gyvybės draudimo grupių pasirašytų įmokų augimas nebuvo didelis. Kalbant apie 2005 metus, svarbu paminėti, kad pirmą kartą Lietuvoje metinė pasirašytų įmokų suma viršijo 1 mlrd. litų. Preliminariais DPK duomenimis, 2005 metais šalies draudimo rinka išaugo septintadaliu (14,1 proc.) ir siekė 1,043 mlrd. litų. Rinkos augimui didžiausios įtakos turėjo ketvirtadaliu (24,2 proc.) padidėjusios gyvybės draudimo bei tiek pat išaugusios automobilių draudimo (Kasko) įmokos (25 proc.) (papildoma literatūra: 6, 2006). Sekantys du paveikslai (3 ir 4 pav.) rodo Lietuvos draudimo rinkos struktūrą 2004-ųjų metų pabaigoje. 3 pav. pateikta būtent ne gyvybės draudimo rinkos struktūra todėl, kad, pasak Bagdovavičiaus (Bagdonavičius, 1997, psl. 20) Lietuvoje dominuoja ne gyvybės draudimas, nes pagal LR įstatymą šiai draudimo šakai priklauso tokios draudimo grupės: turto, transporto preimonių draudimas ir pan. (žr. 3 skirsnį). Ne gyvybės draudimo produktų paklausa rodo, kad rinkoje esantys pirkėjai labiau linkę rūpintis gresiančia rizika turtui, o ne jiems patiems. 3 pav. Ne gyvybės daudimo rinkos dalys pagal pasirašytas įmokas (%) 2004 – ųjų metų pabaigoje Lietuvios ne gyvybės draudimo rinkoje veikė 19 bendrovių, tyrys iš jų specializavosi kreditų draudime. „Lietuvos draudimas“ toliau išliko ne gyvybės draudimo rinkos lyderiu. Įmonės užimama rinkos dalis sudarė 30,6 proc. rinkos. Dar 61,2 proc. rinkos tarpusavyje dalijosi kitos devynios draudimo bendrovės (bendrovių grupės), likusioms palikdamos tik 8,2 proc. 4 pav. Draudimo rinkos struktūra pagal draudimo rūšis Na, o pagal draudimo rūšis, kaip matoma iš 4 pav., vyrauja privalomasis TPSVCA draudimas (35,3 proc.) ir transporto priemonių draudimas (27,5 proc.). Galima pastebėti, kad paveiksle pavaizduotos skritulio sudedamosios dalys yra daugioausia ne gyuvybės draudimo, tai dar kartą parodo, kad ne gyvybės draudimas Lietuvoje yra populiaresnis nei gyvybės. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje vyrauja ne gyvybės draudimas, žmonės labiau linkę drausti savo turtą, o ne save pačius. Didžiausią rinkos dalį pagal draudimo įmokas 2004aisiais metais sudarė privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, ta pati tendencija išliko ir 2005 metais. Lietuvos draudimo rinkoje rinkos lyderis yra „Lietuvos draudimas“ ir „PZU grupės“ draudimas, jie 2004metais užėmė beveik puse ne gyvybės draudimo rinkos pagal įmokų sumą. LITERATŪRA: 1. Bagdonas, K. (1997). Draudimo rinka Lietuvoje. Ekonomika 1997 (9). Vilniaus universiteto leidykla; 2. Baranauskas M., Kindurys V. (2003). Lietuvos ne gyvybės draudimo paslaugų rinka ir jos raidos perspektyvos. Ekonomika 2003(62). Vilniaus universiteto leidykla; 3. Bepirštytė, N., Simanavičienė, Ž. (1999). Draudimo raida Lietuvoje. Mokomoji knyga. Vilnius: UAB Mažasis prekeivis; 4. Čepinskis, J., Raškinis, D. (2005). Draudimo veikla. Vilnius: VDU; 5. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. (19990). Draudimas. Kaunas; 6. Čibinskaitė, A., Činauskaitė, J., Navickas V. (2005). Draudmo paslaugų industrija:formavimasis bei plėtra. Organizacijų vadyba:sisteminiai tyrimai 2005 (34). Vilnius: VDU; 7. Girdzijauskas, S. (2002). Draudimas. Kaunas; 8. Jakevičienė, Ž., Bernikaitė, I., Valentukevičius, D. (2005). Konkurencija draudimo paslaugų rinkoje – puikus draudimo paslaugų gerinimo katalizatorius. Verslo labirintai, kovas/balandis. Vilnius; 9. Kindurys, V. (2001). Lietuvos draudimo paslaugų rinkos konkurencingumas bei globlizacijos ir integracijos poveikis jam. Ekonomika 2001 (55-56). Vilniaus universiteto leidykla; 10. Kindurys, V. (2002). Gyvybės draudimo paslaugos ir jų raida Lietuvoje. Ekonomika 2002 (58). Vilniaus universiteto leidykla; 11. Lezgovo, A. (2003). Lietuvos draudimo rinka ir globalizacijos sąlygos. Ekonomika 2003 (63). Vilniaus universiteto leidykla; 12. Majauskas, M. (2000). Brokerių vertė didėja. Verslo žinių priedas „Draudimas“. Balandžio mėn. Nr. 38; 13. Vasiliauskas, A.(2003). Verslo draudimas. VšĮ: Šiaulių universiteto leidykla; 14. Гвозденко, А. А. (1998). Основы страхования. Москва: Финансы и статистика; 15. Бланд, Д. (2000). Страхование: Принципы и Практика. Mocквa: Финансы и статистика; 16. Никита, Т. В. (2002). Страхование комерческих и финансовых рисков. Москва. PAPILDOMA LITERATŪRA: 1. http://www.newcomersguideusa.com/life.html [žiūrėta 2006-02-25]; 2. http://www.draudimas.lt/index.php/lt/22941/ [žūrėta 2006-03-09]; 3. http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_draudimo_formos_ir_rusys [žiūrėta 2006-02-28]; 4. Neetatinių draudimo agentų darbo sąlygų ir apmokėjimo už darbą instrukcija (1977). Vilnius; 5. Rutkauskaitė, K. (2006). Kam reikialingas draudimo brokeris. [žiūrėta 2006-03-09] Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!