Draudimo įmonių steigimas referatas

ĮVADAS 3 1. DRAUDIMO ĮMONĖS STEIGIMAS TEISIŠKAI 4 1.1 Teisinis reglamentavimas 4 1.2 Bendrieji reikalavimai, steigiant draudimo įmonę 5 2. Draudimo veiklos licencija 9 IŠVADOS 15 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 16 ĮVADAS Kiekvienas žmogus savo gyvenime ne vieną kartą susiduria su draudimu. Vieni žmonės susiduria tik su privalomuoju draudimu, kiti – patys būna suinteresuoti įvairiomis draudimo paslaugomis, o dar kiti nusprendžia ne tik draustis, bet ir įsteigti savo draudimo įmonę. 2010 m. gruodžio 31 d. draudimo veiklą Lietuvoje vykdė 25 įmonės: 10 – gyvybės, 15 – ne gyvybės draudimo įmonių. Norint steigti draudimo įmonę svarbu žinoti, kad Lietuvos draudimo rinka sparčiai vystosi ir turi didelį augimo potencialą. 2010 metais, įvertinus draudimo ir perdraudimo veiklą, Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių ir ES draudimo įmonių filialų pasirašytų įmokų suma sudarė 1 552,3 mln. litų: ne gyvybės draudimo įmokų buvo pasirašyta 1 009,1 mln. litų (4,7 proc. mažiau, o realus augimo tempas buvo -5,8 proc.), gyvybės draudimo – 543,1 mln. litų įmokų (11,6 proc. daugiau, o realus augimo tempas sudarė 10,3 proc.). Visa tai rodo, kad draudimo įmonės įsteigimas ir sėkmingas jos veiklos vykdymas yra perspektyvi galimybė. Norint užsiimti draudimine veikla, būtina išmanyti draudimo įstatymą. Darbo tikslas – Išanalizuoti draudimo įmonės steigimą pagal tinkamus galiojančius Lietuvos Respublikoje įstatymus. Darbo uždaviniai: • Išnagrinėti draudimo įmonės steigimą teisiškai: Aptarti teisinį reglamentavimą, Aptarti bendruosius reikalavimus, stegiant draudimo įmonę. • Išskirti draudimo įmonės licencijai gauti reikalingus atlikti veiksmus; Darbo objektas – Draudimo įmonių steigimas Darbo metodai: • Mokslinės literatūros analizė • Dokumentų analizė (Įmonių, Akcinių bendrovių, Įmonių registro, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymai ir kita.) 1. DRAUDIMO ĮMONĖS STEIGIMAS TEISIŠKAI 1.1 Teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 str. 1d. nustato, kad draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje turi teisę vykdyti tik: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo tarpininkavimo paslaugas (toliau – teisė teikti paslaugas); 3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai. Draudimo įmonių steigimas Lietuvoje yra reglamentuojamas keturių įstatymų - Akcinių bendrovių, Draudimo, Įmonių bei Įmonių registro - teisės normomis. Be jokios abejonės, reikšmingiausią vietą iš šių įstatymų užima Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, kurio 1 str. 5-oje ir 8-oje dalyse yra numatyta, kad kiti Lietuvos Respublikos įstatymai šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Pagal Įmonių įstatymo 21 str. draudimo įmonė, kaip ir bet kuri kita įmonė, laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių registre dienos. Įmonių registravimą reglamentuoja Įmonių registro įstatymas. Kadangi Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo įmonės gali veikti,būdamos organizuotos tik viena iš dviejų teiginių formų – akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės forma, jų steigimo pagrindiniai klausimai regu­liuojami Akcinių bendrovių įstatymu. Draudimo įmonės - akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės - yra savarankiški ūkio subjektai. Jos turi nuo jų savininkų, t.y. akcininkų, nepriklausantį teisnumą ir veiksnumą, o taip pat atskirą turtą. Kitaip tariant, draudimo įmonės turi juridinio asmens statusą. Kaip juridiniai asmenys, draudimo įmonės veikia remdamosi įstatais. Iš poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių grynai specifinius, su draudimo įmonių steigimu susijusius klausimus, vertėtų išskirti Lietuvos Respublikos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos 1996 11 18 nutarimus Nr. 4 „Dėl draudimo įmonės steigėjų sąrašo formos patvirtinimo” ir Nr. 7 „Dėl steigiamų draudimo įmonių ekonominės veiklos pagrindimo (verslo plano) formos patvirtinimo”. Nagrinėdama aukščiau paminėtų norminių teisės aktų - įstatymų ir poįstatyminių aktų - nuostatas, toliau išsamiau aptarsiu, mano nuomone svarbesnius draudimo įmonės steigimo momentus (etapus). 1.2 Bendrieji reikalavimai, steigiant draudimo įmonę Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą Lietuvoje steigiamos draudimo įmonės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti Lietuvos draudimo rinką nuo užsienio kapitalo ir įteisindamas tokią nuostatą, matyt, buvo įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektai jau yra sukaupę nemažą finansinį potencialą ir turi pakankamai sugebėjimų ar supratimo, kad galėtų vieni, be užsienio investuotojų sėkmingai steigti draudimo įmones. Esant Draudimo įstatyme tokiai teisės normai, užsienio valstybės fizinis arba juridinis asmuo, norintis pradėti Lietuvoje savo verslą draudimo srityje, galės tuo užsiimti tik prieš tai įsteigęs ir įregistravęs Lietuvos Respublikoje įmonę. Tuomet minėtosios įmonės dėka jis, kaip pilnateisis Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, galės dalyvauti draudimo bendrovės steigime. Lyginant su kitais užsienio valstybių ūkio subjektais, tam tikra prasme privilegijuota padėtis suteikiama užsienio draudimo įmonėms. Pagal Draudimo įstatymą. užsienio draudimo įmonė gali būti draudimo įmonės arba filialo steigėja Lietuvos Respublikoje, jeigu: 1) turi užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, duotą draudimo veiklos licenciją; 2) turi užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos leidimą steigti draudimo įmonę Lietuvos Res­publikoje, taip pat pažymą kad Lietuvos Respublikos draudimo įmonės gali verstis draudimo veikla šalyje, kurioje yra užsienio draudimo įmonės buveinė. Draudimo įmonės steigėjais pagal Draudimo įstatymą negali būti fiziniai asmenys, kuriems nėra išnykęs teistumas už pažeidimus (autpast.: tiksliau - nusikaltimus) nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansams. Steigėjų sumanymas steigti draudimo bendrovę, o taip pat jų tarpusavio susitarimai pirmajame šio proceso etape turi būti įtvirtinami steigimo sutartimi. Jeigu draudimo įmonę steigia vienas asmuo, tai pagal Akcinių bendrovių įstatymą vietoje steigimo sutarties turi būti parengiamas steigimo aktas, kuriam taikomi steigimo sutarties reikalavimai. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta: • steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai; • bendrovės pavadinimas; • bendrovės steigimo būdas; • steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; • kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius; • akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai; • steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą; • ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka; • steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei. Steigėjai, sudarę steigimo sutartį, turi parengti bendrovės įstatus ir išplatinti akcijas. Steigdami draudimo įmonę akcinės bendrovės forma, steigėjai turi teisę platinti akcijas tik įregistravę įstatus Lietuvos Respublikos įmonių registro įstatymo nustatyta tvarka ir akcijų emisiją Vertybinių popierių komisijoje. Kiekvienas draudimo įmonės steigėjas turi būti jos akcininkas. Jei vienas ar keli draudimo įmonės steigėjai iki draudimo veiklos licencijos gavimo atsisako įsigyti draudimo įmonės akcijų arba jas perleidžia kitiems asmenims, tai vėliau Priežiūros tarnybos valdyba pagal Draudimo įstatymą gali atsisakyti duoti draudimo veiklos licenciją steigiamai draudimo įmonei. Draudimo įmonių minimalūs finansai turi būti tokie: Pagal Draudimo įstatymo 30 str. „Organizacinis fondas“, steigėjai, į draudimo įmonę reorganizuojamas juridinis asmuo (asmenys) ar vykdytą veiklą keičiantis į draudimo įmonės veiklą juridinis asmuo privalo sudaryti organizacinį pinigų fondą, skirtą draudimo įmonės steigimo, reorganizavimo į draudimo įmonę ar veiklos rūšies keitimo išlaidoms padengti. Organizacinis fondas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų. Šis fondas turi būti sudarytas tik iš pinigų, ir jis negali būti sudarytas iš skolintų pinigų ir pinigų, kurių kilmė neteisėta. Pagal Draudimo įstatymo 31 str. „Įstatinis kapitalas“, draudimo įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. Draudimo įmonės akcijos gali būti tik vardinės. Ir akcijos privalo būti apmokėtos tik pinigais, jos negali būti apmokėtos skolintais pinigais ir pinigais, kurių kilmė neteisėta. Pagal Draudimo įstatymo 32 str. įmonės nuosavo kapitalo sudėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau Juridinių asmenų registre įregistravus draudimo įmonę, taip pat su veiklos rūšies keitimu susijusius pakeitimus, organizacinio fondo likutis priskiriamas privalomajam rezervui. Draudimo įmonės skolintas kapitalas yra sudarytas iš: 1) draudimo techninių atidėjinių; 2) perdraudikų depozitų; 3) kitų įsipareigojimų; 4) sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų. Pagal Draudimo įstatymo 39 str.“Mokumo atsarga“, kiekviena draudimo įmonė visą ūkinės komercinės veiklos laikotarpį privalo išlaikyti pakankamą mokumo atsargą: turima mokumo atsarga turi būti ne mažesnė už būtinąją mokumo atsargą ir garantinis fondas turi būti ne mažesnis už minimalų garantinį fondą. Mokumo atsarga skaičiuojama priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių – minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos, sudaro garantinį fondą. Minimalus garantinis fondas yra lygus: 1) 2 000 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą; 2) 3 000 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą; 3) 3 000 000 eurų – draudimo įmonės, kuri vykdo bent vienos iš draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą. Draudimo įmonė, vykdanti perdraudimo veiklą, draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalo suformuoti minimalų garantinį fondą, taikytiną perdraudimo įmonei, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) pasirašytų perdraudimo įmokų suma sudaro daugiau kaip 10 procentų visų pasirašytų įmokų sumos; 2) pasirašytų perdraudimo įmokų suma viršija 50 000 000 eurų; 3) techninių atidėjinių perdraudimo veiklai suma sudaro daugiau kaip 10 procentų visos techninių atidėjinių sumos. Minimalaus garantinio fondo dydis indeksuojamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Taigi Pasibaigus steigimo sutartyje nustatytam akcijų pasirašymo terminui, draudimo įmonės steigėjai per 60 dienų privalo sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Jeigu visos steigiamos įmonės akcijos buvo išplatintos anksčiau nustatyto laiko, tuomet minėtasis 60-ties dienų terminas yra skaičiuojamas nuo paskutinės akcijos pasirašymo dienos. Tokia steigiamojo akcininkų susirinkimo organizavimo tvarka yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme pagal kurią bendrovės steigimas laikomas neįvykusiu, jeigu steigiamojo akcininkų susirinkimo nepavyksta sušaukti per tam skirtą laikotarpį. Steigiamojo akcininkų susirinkimo, kuriame privalo dalyvauti ir draudimo įmonės steigėjai, kompetencija yra apibrėžta Akcinių bendrovių įstatyme. Steigėjai per septynias dienas nuo steigiamojo akcininkų susirinkimo dienos privalo perduoti įmonės turtą ir dokumentus išrinktai įmonės valdybai, surašydami perdavimo - priėmimo aktą. Po to, kai valdyba perima iš steigėjų turtą ir dokumentus, bet kurią kitą akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę būtų galima registruoti LR įmonių registre, tačiau draudimo įmonę jos steigėjai gali registruoti tik gavę Priežiūros tarnybos valdybos licenciją draudimo veiklai, nes tai yra nustatyta Draudimo įsjtatyme. Draudimo veiklos licencijos gavimo tvarką detaliau aptarsiu paskiau o užbaigdama bendrųjų reikalavimų steigiant draudimo įmonę apibūdinimą, dar kartą atkreipsiu dėmesį į LR draudimo įstatymo 3 straipsnį. Šiame straipsnyje išdėstyti teisiniai reikalavimai steigiamoms ir jau veikiančioms draudimo įmonėms, o būtent: • draudimo įmonės negali verstis jokia kita komercine ūkine veikla, išskyrus draudimo bei su ja susijusia veikla; • draudimo įmonė, vykdanti ne gyvybės draudimą, negali vykdyti gyvybės draudimo; • draudimo įmonė, vykdanti gyvybės draudimą, negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atvejui; • draudimo įmonė, vykdanti kredito draudimą, negali vykdyti kitų gyvybės ar ne gyvybės draudimo šakoms priskirtų grupių draudimo, yra suformuluoti atsižvelgiant į ES koordinuojančias direktyvas. Kalbant apie draudimo įmonių steigimą, vertėtų išskirti dvi ES direktyvas - 92/49/EEB ir 92/96/EEB. Šios dvi direktyvos yra skirtos suderinti valstybių - ES narių įstatymus, taisykles ir administracines priemones, kurie yra susiję su gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos pradžia. Šio skirsnio pabaigai pateiksiu keletą statistinių duomenų apie ES draudimo rinką prie kurios susikūrimo nemažai prisidėjo mano paminėtos ES direktyvos. CEA („Comité Européen des Assurances” - Europos Draudimo Komiteto) duomenimis 1996 m. ES draudimo rinkoje funkcionavo maždaug 4.800 draudimo įmonių, kuriose dirbo beveik 1 mln. darbuotojų. Gautų draudimo įmokų visuma sudarė apie 455.000 mln. ekiu, kas atitiko 7,1 % bendrojo ES valstybių- narių vidaus produkto. Draudimo įmonių techniniai atidėjimai sudarė iki 37 % BVP. ES draudimo rinkai tenka 25,4 % tarptautinės rinkos dalies ir ji yra trečia pasaulyje pagal dydį po JAV draudimo rinkos, kuriai tenka 30,8 % pasaulinės rinkos, ir Japonijos - 30 % tarptautinės rinkos. 2. Draudimo veiklos licencija Pagal draudimo įstatymo 12 str. Draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą draudimo veiklos licenciją. Priežiūros institucija tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles. Draudimo veiklos licencija išduodama: 1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea); 2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), ketinančiai vykdyti draudimo veiklą; 3) akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), keičiančiai vykdytą veiklą į draudimo veiklą. Draudimo veiklos licencija galioja visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo veiklą įgyvendinant steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas Draudimo įstatymo penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis. Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą. Draudimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui. Ši licencija išduodama tik konkrečiai draudimo įmonei, ji negali būti perleista kitam asmeniui. Draudimo veiklos licencijos formą nustato priežiūros institucija. Steigiama draudimo įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o jei draudimo veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo veiklos licencijos išdavimo. Priežiūros institucija privalo Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo veiklos licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. Apie įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą draudimo įmonė per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai. Draudimo įmonės steigimo dokumentai, kurie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo sudarymo, netenka galios. Draudimo veiklos licencijoje nurodytos draudimo grupės apima privalomojo draudimo rizikas tik tuo atveju, kai tai pažymėta išduodamoje licencijoje.  Pagal draudimo įstatymo 13str. Draudimo įmonės pavadinime privalo būti žodis „draudimas“. Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime vartoti šio žodžio ir junginio „draudimo įmonė“ ar į jį panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.  Pareiškėjai privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti draudimo veiklos licenciją. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai ir rašytinė informacija: (DĮ. 14 str. 2d.) 1) draudimo įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas); 2) priežiūros institucijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės verslo planas; 3) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Be to, pateikiama priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių priežiūros ir valdymo organų narius; 4) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, administracijos vadovą; 5) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonės vyriausiąjį buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarą; 6) dokumentai, patvirtinantys draudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimą pinigais, organizacinio fondo naudojimą ir jo likutį; 7) dokumentai, patvirtinantys steigiamos draudimo įmonės akcijų apmokėjimą pinigais; 8) informacija apie organizacinio fondo ir lėšų, kuriomis apmokėtos steigiamos draudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo įmonės įstatinis kapitalas, kilmę; 9) draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos draudimo įmonės vardu; 10) dokumentai, įrodantys valstybės rinkliavos už draudimo veiklos licencijos išdavimą sumokėjimą; 11) jei draudimo įmonė ketina vykdyti draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentai, įrodantys, kad draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra paskyrusi atstovą pretenzijoms nagrinėti. Kai draudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta: 1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašas; 2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių metų audituotas finansinių atskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada. Ši nuostata netaikoma, kai steigėjas nėra steigiamą draudimo įmonę kontroliuojanti ar joje dalyvaujanti įmonė. Kai juridinis asmuo arba juridiniai asmenys reorganizuojami į naują juridinį asmenį – draudimo įmonę ar kai akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea) keičia vykdytą veiklą į draudimo veiklą, nereikia pateikti 14 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų dokumentų, tačiau reikia papildomai pateikti: 1) reorganizavimo sąlygų aprašą, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį ar keisti jo veiklos rūšį; 2) kiekvieno juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašą, ankstesnės veiklos aprašymą, paskutinių metų audituotą finansinių atskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, kai priežiūros institucija neturi teisės gauti finansinių ataskaitų rinkinių iš Juridinių asmenų registro teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie kiekvieną juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis, jame dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad draudimo įmonės pinigai yra ne mažesni kaip draudimo įstatyme nustatytas organizacinis fondas ir įstatinis kapitalas, taip pat duomenis apie šių pinigų kilmę; 5) duomenis apie kiekvieno juridinio asmens mokesčių sumokėjimą ir skolas kreditoriams. Kai užsienio valstybės draudimo įmonė yra dukterinės draudimo įmonės steigėja, ji privalo papildomai pateikti: 1) užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą draudimo veiklos licenciją ar ją atitinkantį dokumentą; 2) užsienio valstybės kompetentingos institucijos leidimą steigti draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad užsienio valstybės kompetentinga institucija neprieštarauja dukterinės draudimo įmonės steigimui Lietuvos Respublikoje. Draudimo įmonės, ketinančios gauti draudimo veiklos licenciją, minimalus garantinis fondas, kurį apskaičiuojant įtraukiamos lėšos, gautos apmokėjus akcijas, ar 14 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytos draudimo įmonės įstatiniam kapitalui skiriamos lėšos privalo atitikti draudimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytus dydžius, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti draudimo grupių veiklą. Organizacinio fondo lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant minimalų garantinį fondą. Pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, įrodančius minimalaus garantinio fondo suformavimą pinigais, ir duomenis apie šių pinigų kilmę. Draudimo veiklos licencijos išdavimas Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo veiklos licenciją tuo atveju, kai: 1) nepateikti draudimo įstatyme nustatyti ar draudimo įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 2) draudimo įmonės steigėjai ir (ar) draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, pakankamą akcijų paketą valdantys akcininkai neatitinka draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera; 3) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuaras neatitinka draudimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų; 4) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat; 5) draudimo įmonės įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 6) draudimo įmonės organizacinis fondas, įstatinis kapitalas yra apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta; 7) draudimo įmonės ar įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, struktūra arba kiti glaudūs ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis efektyvią priežiūrą daro neįmanomą; 8) užsienio valstybės teisės aktai, taikomi įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, nariams arba fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su draudimo įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumai įgyvendinant šiuos teisės aktus efektyvią priežiūrą daro neįmanomą; 9) draudimo įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių įgyvendinimas pažeistų draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja; 10) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ar vyriausiasis aktuaras taip pat eina pareigas, kurias eiti draudžia šis ir kiti įstatymai; 11) neįvykdytas draudimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas arba minimalaus garantinio fondo pinigų kilmė neteisėta. Jeigu kyla įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalus garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų kilmės. Šiuo atveju terminų, numatytų draudimo įstatyme, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą Draudimo įstatymo 16str. Numato kad, prieš išduodama draudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, kai draudimo įmonė yra: 1) kitos ES valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) kitos ES valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonę. Prieš išduodama draudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, prižiūrinčia atitinkamą finansų sektorių, kai draudimo įmonė yra: 1) Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės dukterinė įmonė; 2) Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar valdymo įmonę. Priežiūros institucija, vertindama draudimo įmonę kontroliuojančių asmenų nepriekaištingą reputaciją, priežiūros ir valdymo organų narių nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, konsultuojasi su aukščiau paminėtomis institucijomis dėl aplinkybių, reikšmingų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimui, ir privalo teikti kitoms institucijoms informaciją apie šiuos asmenis, reikšmingą minėtų institucijų atliekamoms funkcijoms. Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, pasikeitimus draudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai šios patvirtintų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka. Draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Kai yra draudimo įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti draudimo veiklos licencijos galiojimą tol, kol egzistuoja draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas. Išnykus draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikina, kad pagrindas išnyko, atnaujina draudimo veiklos licencijos galiojimą. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą: 1) jei draudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant draudimo veiklos licencija buvo išduota; 2) jei draudimo įmonė šiurkščiai pažeidė teisės aktus; 3) jei draudimo įmonė kreipėsi dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo panaikinimo; 4) jei draudimo įmonė nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo draudimo veiklos licencijos išdavimo; 5) jei draudimo įmonė nebevykdo draudimo ar su juo susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėnesius; 6) jei draudimo įmonė neįvykdė finansinės būklės atkūrimo planų, nustatytų draudimo įstatymo 40 straipsnyje; Apie sprendimą panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą priežiūros institucija praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Priežiūros institucija, panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir, apie tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingai institucijai, turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. Priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentinga institucija nustatytų analogiškus apribojimus draudimo įmonei kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Sprendimas panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti draudimo įmonei. IŠVADOS Atlikus mokslinės literatūros ir dokumentų analizę išanalizuotas draudimo įmonių steigimas. Taigi galime daryti tokias išvadas: • Remiantis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymu steigiama draudimo įmonė turi būti įregistruota juridinių asmenų registre, arba jei tai ne steigiama įmonė, tai jos atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre, gali būti atlikti tik po draudimo veiklos licencijos gavimo. Apie jos gavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Priežiūros komisija turi pranešti juridinių asmenų registrui. Taigi, draudimo įmonė turi teisę verstis draudimo veikla tik turėdama Priežiūros komisijos išduotą draudimo veiklos licenciją. • Draudimo įmonių steigimas Lietuvoje yra reglamentuojamas keturių įstatymų - Akcinių bendrovių, Draudimo, Įmonių bei Įmonių registro - teisės normomis. • Draudimo įmonės steigėjais pagal Draudimo įstatymą negali būti fiziniai asmenys, kuriems nėra išnykęs teistumas už pažeidimus (autpast.: tiksliau - nusikaltimus) nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansams. • Steigiamos draudimo įmonės pavadinime būtų žodis „draudimas“ ir jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų ir jis privalo būti sudarytas tiktai iš vardinių akcijų. • Steigiant draudimo įmonę turi būti sudarytas organizacinis fondas, kuris būtų ne mažesnis kaip 300 000 eurų. Pinigai privalo būti nei skolinti, nei neaiškios kilmės. • Draudimo veiklos licencija galioja visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo veiklą įgyvendinant steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas Draudimo įstatymo penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis. • Ir kita.... INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Čepinskis, Jonas. Draudimas. Kaunas, 1999. ISBN  9986-418-12-7 2. Galginaitis, Juozas. Draudimo teisė. Vilnius, 2005. ISBN 9955-934-64-6 3. Vasiliauskas, Alfredas. Verslo draudimas: mokymo priemonė. Šiauliai, 2003. ISBN  9986-384-36-2 4. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=310856 [žiūrėta 2012-03-16] 5. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=417298 [žiūrėta 2012-03-16] 6. Įmonių registro įstatymas. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=379029 [žiūrėta 2012-03-16] 7. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!