Vežamų krovinių draudimo sąlygų analizavimas

ĮVADAS Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos periodais labai didelę reikšmę turi baimės jausmas, siekimas būti saugiu pačiam, apsaugoti savo artimuosius, savo turtą. Gilinantis į ilgą draudimo veiklos istoriją, galima rasti labai daug įdomaus ir tuo pačiu stebėtis mūsų protėvių supratingumu, įžvalgumu ir išmintimi. Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui, yra sušvelninamas dėl jo atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir aplinkinių likimas. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą dėl galimų nelaimių, bet gali tarnauti ir kaip efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuotų draudimo apsauga, tai dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir tuo pačiu taptų našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių gerbūvio, prisitaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina šalies vidaus vystimosi ir klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudimo, daugumos projektų tektų atsisakyti, vargu, ar bankai ryžtųsi juos kredituoti. Draudimo sąlyga yra tvarkingi įrengimai, apsaugos priemonės, technologinė drausmė. Draudimas – drausminantis visuomenės veiksnys. Tad draudimo svarba šiandien didelė ir neabejotinai turi augimo perspektyvą. Žmogaus gyvenimas, jo veikla neišvengiamai susiję su įvairiais pavojais, nelaimėmis, netikėtumais. Šiame referate aprašysiu draudimą, skirtą drausti vežamus krovinius. Referato tikslas išanalizuoti trijų įmonių vežamų krovinių draudimo sąlygas. Pasirinkau šias tris įmones: „ERGO“, „Lietuvos draudimas“ ir „Seesam“. 1. VEŽAMŲ KROVINIŲ DRAUDIMAS Vežamų krovinių draudimo grupę išskiria tiek Europos Sąjungos direktyva, tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Vežamų krovinių draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar visiškai kompensuoti draudėjo nuostolius, susijusius su vežamų krovinių pakenkimų arba jų netekimu. Vežamų krovinių draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja sumokėti tam tikros apimties, dažniausiai procentiniu dydžiu nuo bendros krovinio vertės išreikštą, draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada atlyginti nuostolius kroviniui dingus (pvz., krovinį pavogus) ar nuvertėjus dėl stichinių nelaimių (pvz., gaisro, žaibo, sprogimo), žmogaus veiklos padarinių (pvz., vandalizmo aktų), avarijų ir kitų priežasčių. Sumokėjus draudimo įmokos priedą neretai galima apdrausti draudimo sutartyje nurodytomis transporto priemonėmis vežamą krovinį ir nuo karo, streikų ar pilietinių neramumų metu padarytų nuostolių. Draudėjas paprastai gali pasirinkti, ar drausti krovinį nuo visų draudimo rūšies taisyklėse išvardintų rizikų, ar tik nuo kelių, jo manymu, didžiausių grėsmių. Kiekvieno krovinio vežimui yra sudaroma atskira draudimo sutartis. Jei vežikai pastoviais maršrutais dažnai veža tos pačios rūšies krovinius, draudimo įmonė bei draudėjas gali pasirašyti draudimo sutartį pagal vežamų krovinių apyvartą. Neretai praktikoje yra sutinkamos ir generalinės krovinių draudimo sutartys. Draudimo įmokos dydis priklauso tiek nuo vežamų krovinių vertės, jų rūšies (pvz., greitai gendančios maisto prekės, dūžtantys daiktai ar mediena), naudojamos transporto priemonės (pvz., sunkvežimiai, laivai, lėktuvai ar geležinkeliai), atstumo, kurį yra vežamas krovinys, paskirties bei tranzito šalims būdingos rizikos (pvz., politinė rizika, didelis nusikalstamumas), vežikų reputacijos bei patirties, tiek ir nuo kitų rizikos faktorių bei draudimo sutarties sąlygų. Draudimo sutartyje yra nurodoma draudimo suma, kurią dažniausiai pasirenka draudėjas ir kuri atitinka: • krovinio (prekių) pirkimo kainą; • krovinio (prekių) pirkimo kainą bei pervežimo išlaidas; • krovinio (prekių) pirkimo kainą, pervežimo, muito bei kitas išlaidas; • krovinio (prekių) pirkimo kainą, pervežimo, muito ir kitas išlaidas bei iš importuojamų prekių planuojamą gauti pelną, kurio dydis yra išreiškiamas procentine krovinio vertės dalimi. Planuojamo gauti pelno dydis dažniausiai yra ribojamas (pvz., į draudimo sumą įskaičiuojamo planuojamo pelno vertė negali viršyti 15% krovinio vertės). Ūkio subjektams, užsiimantiems profesionalia krovinių gabenimo veikla, draudimo įmonės siūlo įmonės vežamų krovinių draudimą. Skirtingai negu krovinių draudimo atveju, kur draudėjas yra krovinio pirkėjas ar pardavėjas, įmonės vežamų krovinių draudimo įmokas moka krovinių gabenimu besiverčianti įmonė. Įmonės vežamų krovinių draudimo sutartyje yra numatomos draudžiamos rizikos, draudimo sumos bei kitos draudimo sąlygos. Draudimo sutartimi numatoma draudimo suma dažniausiai atitinka vežamo krovinio vertę, nors yra galimi ir kiti draudimo sumos dydžio nustatymo būdai. 2. VEŽAMŲ KROVINIŲ DRAUDIMO SĄLYGŲ ANALIZAVIMAS Įmonės vežamų krovinių draudimas – draudimo rūšis, kai nuosavu įmonės transportu vežami jai priklausantys kroviniai apdraudžiami nuo sugadinimo, sunaikinimo ir vagystės transportavimo metu. Įmonei priklausančiais kroviniais vadinami kroviniai, skirti įmonei naudoti, perdirbti ar taurinti arba yra paties draudėjo gaminiai. Draudimo apsauga galioja visame pasaulyje. Kodėl verta drausti krovinius įmonės vežamų krovinių draudimu: • kontroliuosite savo verslo išlaidas; • įsigiję vežamų krovinių draudimo apsaugą, iki minimumo sumažinsite jums tenkančią riziką, tuo suteikdami kreditoriui papildomas garantijas; • draudikas apmoka papildomas išlaidas, atsiradusias žalos atveju, susijusias su krovinio gelbėjimu, papildomu sandėliavimu ar perkrovimu. Toliau išsiaiškinsiu, kokios sąlygos yra draudžiantis trijose įmonėse: „ERGO“, „Lietuvos draudimas“ ir „Seesam“. Įmonėje „ERGO“ draudimo suma yra krovinio komercinė vertė arba, jeigu jos nėra, bendra išsiuntimo vietoje draudimo įsigaliojimo pradžioje esančio krovinio vertė. Draudėjas papildomai į draudimo sumą gali įtraukti muito mokesčius, pridėtinės vertės mokesčius, numatomą pelną, išlaidas draudimui ir išlaidas, susidarančias iki tol kol krovinį perima vežėjas bei vežimo išlaidas. Įmonėje „Lietuvos draudimas“ draudimo vertė yra lygi visų apdraustųjų krovinių vertei. Draudėjui ir draudikui susitarus, draudimo vertė gali būti didinama šiomis sumomis, kurios bendrai negali viršyti 20 procentų krovinio vertės: • krovinio vežimo į paskirties vietą užmokestis; • krovinio draudimo išlaidos; • su krovinio pardavimu susijęs pelnas, lygus 10% krovinio vertės. Įmonėje „Seesam“ krovinys draudžiamas draudėjo pasirinkta suma, bet ne didesne, negu faktinė krovinio vertė, nurodyta tiekėjo sąskaitoje, priskaičiuojant krovinio vežimo ir su juo susijusias išlaidas, frachtą. Į draudimo sumą mažiausiai įskaičiuoja draudimas „Seesam“, nes jis įskaičiuoja tik krovinio vertę ir krovinio vežimo išlaidas ir frachtą, o daugiausiai įskaičiuoja draudimas „ERGO“. Jis įskaičiuoja į draudimo sumą krovinio vertę, muito mokesčius, pridėtinės vertės mokesčius, numatomą pelną, vežimo išlaidas, o „Lietuvos draudimas“ neįskaičiuoja pridėtinės vertės mokesčių, muito mokesčių, tad šiuo atveju palankesnis yra „ERGO“ draudimas. Įmonės „ERGO“ draudimo variantai: A variantas. Draudimas nuo visų pavojų (jei sutartyje nenurodyta kitaip) Jeigu apdraustas krovinys prarandamas arba apgadinamas, draudikas atlygina visus nuostolius, atsiradusius dėl apdraustų pavojų. B variantas. Ribotas draudimas (jei sutartyje nenurodyta kitaip) Draudikas atlygina nuostolius apdraustam kroviniui jį praradus ar apgadinus toliau išvardintų įvykių išdavoje: a) kai krovinį gabenantis laivas atsimuša į dugną arba sustoja ant seklumos, kai jis apvirsta, nuskęsta, sudūžta, susiduria su kitais laivais ar daiktais, arba kai jį apgadina ledas; b) kai kitos krovinį gabenančios transporto priemonės patiria avariją; c) kai sugriūna sandėlis; d) dėl gaisro, žaibo, sprogimo, žemės drebėjimo sausumoje ir jūroje, vulkanų išsiveržimo ir kitų stichinių nelaimių; skraidančio aparato, jo dalių ar jo krovinio atsitrenkimo arba nukritimo; e) kai krovinys išmetamas už borto ar jis nuplaunamas nuo denio dėl audros; f) kai krovinys paaukojamas norint išgelbėti visą laivą; g) kai krovinys iškraunamas, laikinai sandėliuojamas ir pakraunamas priverstiniame uoste, į kurį buvo atplaukta atsiradus apdraustam pavojui. Be to draudikas atlygina nuostolius, jeigu: a) visiškai netenkama krovinio vieneto, išskyrus netekimą dėl apgadinimo ar dėl dingimo(pvz., įvykus vagystei, nuslėpimui, neišdavimui ar neteisingam išdavimui); b) visiškai netenkama krovinio vieneto dėl sugadinimo, atsiradusio avarijos pakraunant arba iškraunant transporto priemonę pasėkoje. Įmonės „Lietuvos draudimas“ A draudimo apsaugos variantu (visų rizikų draudimu) krovinys apdraudžiamas nuo visų žalų, išskyrus atvejus, apibrėžtus nedraudiminiais įvykiais. B draudimo apsaugos variantu (pagrindinių rizikų draudimu) krovinys apdraudžiamas nuo žalų, atsitikusių dėl: • vagystės ar plėšimo; • gamtinių jėgų; • gaisro ar sprogimo; • transporto priemonės avarijos; • krovinio ar jo dalies nukritimo į transporto priemonę, ant žemės ar į vandenį pakrovimo, perkrovimo ar iškrovimo metu. Įmonės „Seesam“ draudėjas gali pasirinkti vieną iš trijų žemiau pateiktų draudimo variantų: A variantas – draudimas nuo visų rūšių rizikos. Pagal šį draudimo variantą atlyginama už: • nuostolius dėl krovinio ar jo dalies sugadinimo, sunaikinimo ar žūties dėl bet kokios išorinės jėgos poveikio; • nuostolius ir išlaidas, patirtus dėl laivo bendros avarijos; • būtinas ir pateisinamas išlaidas, patirtas gelbstint krovinį ar siekiant sumažinti nuostolius. B variantas – dalinė atsakomybė. Pagal šį draudimo variantą atlyginami nuostoliai ir išlaidos, susiję su krovinio ar jo dalies sunaikinimu (žuvimu) ar sugadinimu dėl: • laivo užplaukimo ant seklumos, išmetimo į krantą, apvirtimo, nuskendimo; • laivo susidūrimo su bet kokiu išoriniu objektu, išskyrus vandenį; • krovinio nuvirtimo, apvirtimo arba iškritimo už borto; • gaisro, sprogimo; o taip pat išlaidos dėl laivo gelbėjimo ar gaisro gesinimo; • stichinių nelaimių: žaibo, audros, viesulo, liūties, krušos, žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo ar kitų stichinių nelaimių; • transporto priemonių kritimo, apsivertimo, dingimo be žinios, nuvažiavimo nuo bėgių ar kelių eismo įvykių; • skraidančių aparatų ar jų dalių užkritimo, tiltų griuvimo; • laivo bendrosios avarijos; krovinio išmetimo už borto, siekiant išgelbėti laivą, bangų nušluoto krovinio; • jūros, upės ar ežero vandens patekimo į laivą, konteinerius, pakėlimo prietaisus ar krovinio sandėliavimo vietą (jei sandėliavimo sąlygos buvo tinkamos ir buvo griežtai laikomasi sandėliavimo taisyklių); • krovinio pažeidimo ar visiško sugadinimo pakrovimo, sandėliavimo ar iškrovimo metu; • būtinos ir pagrįstos krovinio gelbėjimo ir nuostolių mažinimo išlaidos, jeigu nuostoliai yra atlygintini pagal draudimo sutartį. C variantas – be atsakomybės už krovinio sugadinimą. Pagal šį draudimo variantą atlyginami nuostoliai ir išlaidos, susiję su krovinio ar jo dalies sunaikinimu (žuvimu) dėl: • laivo užplaukimo ant seklumos, išmetimo į krantą, apvirtimo, nuskendimo; • laivo susidūrimo su bet kokiu išoriniu objektu (išskyrus vandenį); • krovinio nuvirtimo, apvirtimo, iškritimo už laivo borto ar iš vežančios transporto priemonės; • gaisro, sprogimo; o taip pat išlaidos dėl laivo gelbėjimo ar gaisro gesinimo; • stichinių nelaimių: žaibo, audros, viesulo, liūties, krušos, žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo ar kitų stichinių nelaimių; • transporto priemonių apsivertimo, dingimo be žinios, nuvažiavimo nuo bėgių ar kelių eismo įvykių; • laivo bendrosios avarijos; krovinio išmetimo už borto, siekiant išgelbėti laivą, bangų nušluoto krovinio; • būtinų ir pagrįstų krovinio gelbėjimo ir nuostolių mažinimo išlaidų, jeigu nuostoliai yra atlygintini pagal draudimo sutartį. Matome, kad visose draudimo įmonėse A variantas yra visų rizikų draudimas. B variantas draudžiant daline atsakomybe visose trijose įmonėse panašios arba visiškai sutampa, tačiau C variantu, be atsakomybės už krovinio sugadinimą, draudžia iš šių įmonių tik įmonė „Seesam“. Draudimo apsauga įmonėje „ERGO“ įsigalioja nuo to momento, kai apdrausti kroviniai išgabenami draudimo sutartyje nurodytam vežimui iš tos vietos, kurioje jie buvo ligi tol saugomi, bet ne ankščiau nei nurodyta draudimo polise. Draudimo apsauga nebegalioja nuo to momento, kuris įvyksta pirmas: • kai tik kroviniai pristatomi į paskirties vietą, kurią nurodė gavėjas arba draudimo sutartis; • kai prekės, iškrovus jas paskirties punkte, gabenamos toliau į draudimo sutartyje nenumatytą vietą; • kai draudėjo nurodymu vykdomas tarpinis sandėliavimas viršija 30 kalendorinių dienų laikotarpį, jeigu šis terminas viršijamas prieš pakraunant į jūrinį laivą, draudimas vėl įsigalioja atnaujinus vežimą per 90 kalendorinių dienų; • kai praeina 60 kalendorinių dienų iškrovus prekes iš jūros laivo paskirties uoste; • kai prekės išparduodamos dėl draudiminio įvykio. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis įmonėje „Lietuvos draudimas“ apibrėžiamas nurodant jo pradžios ir pabaigos datą ir laiką Lietuvos Respublikos laiku. Bet kuris krovinys, kuris iš krovinio išsiuntimo vietos buvo pradėtas vežti prieš draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio pradžią, yra neapdraustas. Draudiko atsakomybė įmonėje „Seesam“ prasideda nuo to momento, kada krovinys bus paimtas vežimui iš krovinio paskutinės sandėliavimo vietos draudimo polise nurodytame išvykimo punkte ir galioja visą krovinio vežimo laikotarpį, įskaitant perkrovimus, o taip pat saugojimą perkrovimo vietose, kol krovinys nebus pristatytas į gavėjo sandėlį ar į galutinio pristatymo punktą, nurodytą draudimo liudijime. Draudimo apsauga nebegalioja nuo to momento, kuris įvyksta pirmas: • kai tik kroviniai pristatomi į paskirties vietą , kurią nurodė gavėjas; • kai prekės iškrovus paskirties uoste, gabenamos toliau į draudimo sutartyje nenumatytą vietą; • kai draudėjo nurodymu vykdomas tarpinis sandėliavimas viršija 30 kalendorinių dienų laikotarpį; jeigu šis terminas viršijamas prieš pakraunant į jūrinį laivą, draudimas vėl įsigalioja atnaujinus vežimą per 90 kalendorinių dienų. • kai praeina 60 kalendorinių dienų iškrovus prekes iš jūros laivo paskirties uoste; • kai prekės išparduodamos dėl draudiminio įvykio. Lietuvos draudimas atsisako drausti jau pradėtus vežti krovinius, nors visos ekspedicinės kompanijos pradeda derinti krovinių draudimą tik jam jau išvykus ir esant kelyje. Net Ergo tokiu atveju sutinka siūlyti A variantą, nuo visų rizikų, o ne B variantą, gabenant krovinį konteineryje arba užplombuotoje puspriekabėje beveik neįmanoma nustatyti, kada įvyko apgadinimas, o ypač gabenimo metu, kai nėra įvykęs akivaizdus draudiminis įvykis. Todėl nėra taip aktualu kada yra derinamas krovinio draudimas. Lietuvos draudimas taip pat vienintelė iš kompanijų taisyklėse nurodo, jog turi būti apibrėžta ir vežimo pabaiga. Įmonė „ERGO“ kaip draudikas neatsako už pavojus, kylančius dėl: • karo, pilietinio karo ar karui prilygstančių įvykių bei dėl priešiško karinės technikos panaudojimo ar dėl šios technikos buvimo, nepriklausomai nuo to ar karo padėtis paskelbta ar ne. • streiko, lokauto, neramumų darbe, teroristinių ar politinių prievartos veiksmų, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių asmenų skaičiaus, dėl maišto ir kitų pilietinių neramumų; • radioaktyvaus spinduliavimo, toksinių, sprogstamų ar kitų pavojingų medžiagų poveikio; • valdžios institucijų nurodymu atlikto krovinio konfiskavimo, arešto, sulaikymo, sunaikinimo ar kitokios rūšies įsikišimo. • laivų bendrovės savininko, laivo nuomotojo ar naudotojo nemokumo ir mokėjimo terminų nesilaikymo ar dėl kitokių finansinių ginčų su minėtomis šalimis. Draudikas neatlygina nuostolių, atsiradusių dėl: • uždelsto pervežimo; • savaiminio sugedimo ar dėl natūralių prekės savybių; • prekyboje įprastų kiekio, masto ar svorio skirtumų ir sumažėjimų, į kuriuos atsižvelgiama, jeigu tam yra susitarta dėl atskaičiuojamos frančizės; • įprastos oro drėgmės ar įprastų temperatūros svyravimų; • prekyboje įprasto įpakavimo nebuvimo ar jo trūkumų; • krovinio išdavimo neteisėtam gavėjui. Draudimo išmoka įmonėje „Lietuvos draudimas“ pagal bet kurį ar visus draudimo apsaugos variantus nemokama, jei apdraustasis krovinys patyrė žalą dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių (nedraudiminiai įvykiai): • krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo, savininko, vežėjo, ekspeditoriaus, sandėlio operatoriaus ar bet kurių asmenų, kuriems šiame punkte išvardyti asmenys pavedė atlikti su kroviniu susijusius veiksmus, bendrųjų saugios veiklos reikalavimų nesilaikymo; • bet kurių įvykių, atsitikusių prieš draudimo apsaugos kroviniui įsigaliojimo pradžią; • natūralaus svorio ar tūrio sumažėjimo, defektų ar vidinių savybių; • rūdžių, oksidacijos, pelėsio ar spalvos praradimo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad tai atsirado dėl “B” draudimo apsaugos variante išvardytų įvykių ar priežasčių; • kirmėlių, lervų, vabzdžių, graužikų ar mikroorganizmų poveikio; • krovinio trūkumo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl “B” draudimo apsaugos variante išvardytų įvykių ar priežasčių; • netinkamo krovinio sukrovimo į transporto priemonę, paruošimo vežimui priemonių naudojimo ar parinkimo, netinkamo ar nepakankamo įpakavimo ar tvirtinimo, nepakankamo krovinio atšaldymo prieš pakrovimą; • krovinį vežančios transporto priemonės ar konteinerio netinkamumo eksploatacijai; • temperatūros poveikio, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl “B” draudimo apsaugos variante išvardytų įvykių ar dėl techniškai tvarkingos klimatą palaikančios įrangos, kurioje įrengtas temperatūrą nuolat įrašinėjantis įtaisas, gedimo, su sąlyga, kad šis gedimas įvyko krovinio vežimo metu ir klimatą palaikanti įranga dėl gedimo neveikė ilgiau kaip 6 valandas; • krovinio vėlavimo, net jei vėlavimo priežastis yra apdraustoji rizika; • krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo, savininko, krovinio vežimui skirtos transporto priemonės savininko ar nuomotojo, vežėjo, ekspeditoriaus, sandėlio operatoriaus ar bet kurių asmenų, kuriems šiame punkte išvardyti asmenys pavedė atlikti su kroviniu susijusius veiksmus, bankroto, nemokumo ar finansinių įsipareigojimų nevykdymo; • karo ar jam prilygstančių įvykių, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta, pilietinio karo, karinių mokymų ar pratybų, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, priešiškų veiksmų, sukeltų kariaujančios pusės ar priešinantis jai, paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų ginklų, jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip; • streiko, lokauto, darbo jėgos neramumų, riaušių, pilietinio judėjimo ar be kurių mokėjimų, susijusių su šiomis rizikomis, jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip. Įmonės „Seesam“ nedraudiminiai įvykiai yra krovinio sunaikinimas, sugadinimas ir žuvimas: • dėl draudėjo ar jo atstovų tyčinių veiksmų, krovinių vežimo, siuntimo ir saugojimo taisyklių pažeidimo; • dėl netinkamo krovinio įpakavimo, uždarymo arba sugadintų krovinių siuntimo; • jei žala patirti tais atvejais, kai nėra išorinio įpakavimo, uždarymo ar plombų pažeidimų; • jei krovinio ar jo dalies trūkumas yra nustatomas ne jo priėmimo metu; • dėl atominio sprogimo, radiacijos ir radioaktyvaus užteršimo, branduolinės energijos; • dėl temperatūros poveikio, laivo triumo oro poveikio ar ypatingų natūralių krovinio savybių, įskaitant nuodžiūvį; • dėl netinkamo plaukioti jūromis laivo, taip pat dėl kitų transporto priemonių ar konteinerių netinkamo pritaikymo saugiam krovinių vežimui, jeigu draudėjui ar jo atstovams visa tai buvo žinoma krovinio pakrovimo į pervežimo priemonę ar konteinerį metu; • užsidegus ar sprogus degiam ar sprogstančiam kroviniui, jei draudėjas žinojo apie šias krovinio savybes, bet neinformavo apie tai draudiko; • kirminų, graužikų, vabzdžių padarytos žalos kroviniui; • dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir sumažėjusių kainų ar krovinio vertės. Neatlyginami ir bet kokie kiti netiesioginiai draudėjo nuostoliai (išskyrus atvejus, kai nuostoliai atlyginami pagal sąlygą dėl bendrosios avarijos); • dėl karo, karinių veiksmų, nuo karo užsilikusių minų, torpedų, bombų ar kitokių ginklų, piratiškų veiksmų, pilietinio karo, visuotinių neramumų ir streikų, konfiskacijos, rekvizicijos, ar krovinį sunaikinimo karinės ar civilinės valdžios reikalavimu. Pagal draudimo variantus B ir C nedraudiminiai įvykiai taip pat yra: • krovinio ar jo dalies vagystė; • tyčinis krovinio ar jo dalies sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų; • krovinio sudrėkinimas atmosferinės drėgmės pasėkoje. „Lietuvos draudimas“ ir „Ergo“ – abi kompanijos tik atskiru susitarimu sutinka prisiimti įsipareigojimus dėl perkrovimo rizikos. Tai yra dažniausiai atsitinkantys draudiminiai įvykiai gabenant krovinius konteineriais iš Azijos ir JAV. Nes privalomas perkrovimas beveik visuomet vykdomas tokiuose prastai pagarsėjusiuose uostuose kaip Roterdamas ar Londonas. Tokiu atveju perkraunant krovinį reikia atkreipti dėmesį ir į sandėliavimo metu galiojančios draudimo apsaugos trukmę ir apimtį, nes „Lietuvos draudimas“ sandėliuojant siūlo draudimą tik pagal B variantą. IŠVADOS Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai. Visų pirma netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo bei pasitikėjimo jausmu. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina ūkio vystimosi bei klestėjimo sąlyga. Jeigu nebūtų draudiminės apsaugos, dalies rentabilių projektų būtų atsisakyta, dalis kreditų įmonėms būtų nesuteikta ir krovinių, saugantis galimų nuostolių, nepervežta. Tiek ką tik paminėtas, tiek ir kitas, netikrumo jausmo sąlygotas ūkio subjektų elgesys stabdytų šalies ekonomikos vystimąsi. Į draudimo sumą mažiausiai įskaičiuoja draudimas „Seesam“, nes jis įskaičiuoja tik krovinio vertę ir krovinio vežimo išlaidas ir frachtą, o daugiausiai įskaičiuoja draudimas „ERGO“. Jis įskaičiuoja į draudimo sumą krovinio vertę, muito mokesčius, pridėtinės vertės mokesčius, numatomą pelną, vežimo išlaidas, o „Lietuvos draudimas“ neįskaičiuoja pridėtinės vertės mokesčių, muito mokesčių, tad šiuo atveju palankesnis yra „ERGO“ draudimas. Visose draudimo įmonėse A variantas yra visų rizikų draudimas. B variantas draudžiant daline atsakomybe visose trijose įmonėse panašios arba visiškai sutampa, tačiau C variantu, be atsakomybės už krovinio sugadinimą, draudžia iš šių įmonių tik įmonė „Seesam“. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis įmonėje „Lietuvos draudimas“ apibrėžiamas nurodant jo pradžios ir pabaigos datą ir laiką Lietuvos Respublikos laiku. Bet kuris krovinys, kuris iš krovinio išsiuntimo vietos buvo pradėtas vežti prieš draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio pradžią, yra neapdraustas. Lietuvos draudimas atsisako drausti jau pradėtus vežti krovinius, nors visos ekspedicinės kompanijos pradeda derinti krovinių draudimą tik jam jau išvykus ir esant kelyje. Net Ergo tokiu atveju sutinka siūlyti A variantą, nuo visų rizikų, o ne B variantą, gabenant krovinį konteineryje arba užplombuotoje puspriekabėje beveik neįmanoma nustatyti, kada įvyko apgadinimas, o ypač gabenimo metu, kai nėra įvykęs akivaizdus draudiminis įvykis. Todėl nėra taip aktualu kada yra derinamas krovinio draudimas. Lietuvos draudimas taip pat vienintelė iš kompanijų taisyklėse nurodo, jog turi būti apibrėžta ir vežimo pabaiga. „Lietuvos draudimas“ ir „Ergo“ – abi kompanijos tik atskiru susitarimu sutinka prisiimti įsipareigojimus dėl perkrovimo rizikos. Tai yra dažniausiai atsitinkantys draudiminiai įvykiai gabenant krovinius konteineriais. Tokiu atveju perkraunant krovinį reikia atkreipti dėmesį ir į sandėliavimo metu galiojančios draudimo apsaugos trukmę ir apimtį, nes „Lietuvos draudimas“ sandėliuojant siūlo draudimą tik pagal B variantą. Aš rinkčiausi „Seesam“ draudimą, kadangi palyginus šiuos tris draudimus, man jis patiko, kadangi turi tris draudimo variantus, o visos kitos sąlygos panašios į „ERGO“ draudimą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. „ERGO“ internetinis tinklalapis [žiūrėta 2010-10-05]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!