Donelaičio "Metų" analizė (visų 4 dalių)

Kristijono Donelaičio epinė poema „Metai“ yra suskirstyta į keturias dalis pagal keturis metų laikus: ,,Pavasario linksmybės”, ,,Vasaros darbai”, ,,Rudenio gėrybės” bei ,,Žiemos rūpesčiai”. Visos dalys, išskyrus ,,Vasaros darbus”, pradedamos gamtos vaizdais, kurie tampa alegoriniu, sektinu pavyzdžiu žmogui ir sukuria metų laikui būdingą nuotaiką. Pavasaris - tai gamtos pabudimo laikas, garsų, spalvų, linksmybių ir pavasarinių darbų metas. Vasara – vasaros darbų metas. Rudens lietūs liūdnai nuteikia būrą, bet kartu tai - sotesnis laikas, kai galima pasidžiaugti vasaros darbų vaisiais, kelti vestuves, pasisvečiuoti. Žiema – poilsio, pasiruošimo pavasario darbams metas.
• ,,Pavasario linksmybės“.
,,Matai prasideda ,,Pavasario linksmybių“ gamtovaizdžių aprašymu. Šioje dalyje gamtos vaizdavimui skiriama daugiau vietos negu kitose. Taip ir tinka, nes pavasarį gamta gražiausia ir labiausiai paveikia žmogų. Eilės skamba pakiliai, gėrimasi atbundančia gamta: atkopusi saulelė juokdamasi ,,pargriovė“ žiemos darbus ir šalčio ,,pramones“, nutirpo sniegas, laukus paglostė drungni orai. Saulelė ir orai personifikuoti — jie juokiasi, glosto kaip geri žmonės. Tada išsibudina keltis Mažosios Lietuvos gamta: iš pradžių žolelės, paskui krūmai su šilais, po to — laukų kalnai su kloniais. Jie kaip kokie būrai, pameta sniego ,,skrandas“. poetas išskaičiuoja kone visą savo krašto gyvūniją — nuo meškų iki. blusų — atgyjančią sausumoje, vandenyje ir ore. Daugiau dėmesio autorius skiria kaimo žmonių labiausiai gerbiamiems gyvūnams — bitinui ir ypač gandrui. Gandras vaizduojamas kaip tikras būras. Radęs ,,su savo gaspadine“ ,,namus naujus, užpernai tikt budavotus. Tačiau niekas nesukelia poetui tokių lyrinių jausmų antplūdžio, kaip lakštingala. Jos čiulbėjimas apibūdinamas gražiausiais žodžiais: ,,skambantis vamzdis“, ,,saldus balsas“ ir panašiai. Ši paukštė paprasta kaip būrė, jos apdaras ir valgis ne poniški, bet dėl savo puikaus balso yra ,,tarp kitų paukštelių nei (lyg) karalienė“. Taigi lakštingala laikoma liaudies dvasinio grožio simboliu. Jos treles apvainikuoja tautosakinis pamėgdžiojimas. Prieš tai jos balsas palyginamas su bažnytinių ir valstietiškų muzikos instrumentų garsais. Visų jų skambėjimą pralenkia lakštingalos balsas. ,,Pavasario linksmybėse“ pavaizduotoje gamtoje viskas juda,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!