Dirvožemio būklė

ĮVADAS Prieš apžvelgdami temą “Žmogaus poveikis dirvožemiui” vertėtų aptarti dirvožemio sąvoką. Pasak, Jono Daukšos, dirvožemis yra viršutinis yra mineralinių kietų, skystų, dujinių, organinių medžiagų ir gyvųjų organizmų. Dirvožemis formuojasi nuosekliai. Pirmiausia, veikiant sudetingiems geologiniams procesams, formavosi dirvodarinė uoliena, kurios viršutinis sluoksnis, veikiamas geomorfologinių sąlygų, biologinių veiksnių, o vėliau ir žmogaus veiklos, virto dirvožemiu. Dirvožemio daryba prasidėjo, kai dirvodarinių uolienų paviršiuje atsirado mikroorganizmų, pradėjo augti augalai. Dirvožemis formavosi tūkstančius metų. Yra apskaičiuota, kad dirvožemio 2-3 cm sluoksnio susidarymas trunka 200-1000 metų. Dirvodaros procesas vyko skirtingomis sąlygomis, todel tokia didelė yra įvairovė Lietuvos teritorijos paviršių suformavo ledynai ir jų tirpimo vandenys. Susiformavo – velėniniai jauriniai, velėniniai karbonatiniai, velėniniai glėjiniai, jauriniai pelkiniai ir aliuviniai. Derlingiausi iš jų yra velėniniai karbonatiniai, susidarę iš lapuočių miškų dangos ir karbonatinių dirvodarinių uolienų (Daukšas V. 2000, p. 125). Sparčiai vystantis žmonių gamybinei veiklai į dirvožemį nederėtu žvelgti kaip į neišsenkamą gamtos trutą. Tuo labiau, kad dirvožemis yra žmonijos egzistavimo bei žmonijos ūkinės veiklos materialinių vertybių gaminimo pagrindas. Šiame darbe trumpai apžvelgiama esama dirvožemio būklė. Analizuojamos dirvožemio alinimo priežastys, bei pasekmės, atsirandančios vienaip ar kitaip nualinus dirvožemį. Taip pat numatomos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų užkirsti kelią dirvožemio kenkimui. DIRVOŽEMĮ ALINANČIOS PRIEŽASTYS Dirvožemio taršos šaltiniai skiriami į dvi grupes – pramonės ir žemės ūkio. Kaip teršalai patenka į dirvožemi? Yra keleta teršalų patekimo būdų, 1. sąmoningas įterpimas - trešimas ir augalų apsaugos priemonės, 2. nesamoningas teršimas – per atmosfera patenkantis sunkieji metalai ir organinės toksinės medžiagos. “Žemės ūkyje derlingumui didinti naudojamos įvairios trąšos. Mineralinės trašos, kaip druskos, turi atkurti prarastas dirvos maisto medžiagas. Dėl to iš esmės nenukenčia dirvos derlingumas, bet ilgą laiką nebūną humuso sudarytojų, kurie yra dirvožemio biotos rūšių mitybos pagrindas. Tirpios mineralinės trąšos, prisotindamos dirvą maisto medžiagų, lengvai iš jos išsiplauna su filtraciniu vandeniu. Ypač menkai susijungę su dirvožemio dalelėmis ir lengvai išplaunami yra nitratai.” ( Henrich D., Herget M. Ekologijos atlasas, 2000, p. 193). “Žemės ūkio chemizavimas susijęs su didėjančiu šiuolaikinių chemikalų (herbicidų, insekticidų, beicų ir kitų medžiagų) naudojimu augalų apsaugai nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų, tai pat su mineralinių trąšų taikymu dirvos derlingumui padidinti. Chemikalų naudojimas labai pakeitė augalijos rūšinę sudėti. Naikinant piktžoles išnyksta ir kai kurie naudingi, ypač vaistiniai augalai. Kartais dėl cheminių medžiagų perdozavimo pakenkiami žemės ūkio augalai, o piktžolės dėl didelio reziztentiškumo prisitaiko prie pakitusios aplinkos ir išlieka. Pertręšiant pievas ar dirvas azoto trąšomis išbujoja nitrofilai (usnys, gilgelės, kiečiai, varnalėšos ir kt.), užgoždami natūraliąsias augalų bendrias ir žemė ūkio augalus.” (Stravinskienė V. Bendroji ekologija, 2003, p.203). Žemės ūkio tarša gali būti tiek vietinė tiek ir pasklidoji. Yra nustatyta, kad intensyviausiai gamtą teršia šešios gamybos šakos: energetika, statybinių medžiagų pramonės ir juodosios metalurgijos įmonės labiausiai teršia atmosferą, o žemės ūkis, maisto ir chemijos pramonės įmonės - vandenį. Pramonės įmonių į atmosferą išmetami teršalai nusėda į aplinkui esantį dirvožemį taip jam labai pakenkdami. “Be blogos žemdirbystės, daugiausia dirvožemį teršia įvairios pramonės ir energetikos įmonės. Teršalai į dirvą patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, išmetamosiomis dujomis, nuotekomis ir pan.” (Daukšas V. 2004 p.129). „ Pramoninės kilmės dirvožemio tarša dažnai būna lokali, greta pramonės įmonių, tačiau šiluminių jėgainių, transporto priemonių išmetami teršalai gali pasklisti didelėse teritorijose.“ (D. M. Brazauskienė, 2004, p.139). „Didžiausios su dirvožemiu susijusios problemos Europoje yra neatstatomi nuostoliai del dirvožemio užstatymo ir erozijos, besitęsiančio užterštumo iš vietiniu ir difuziniu šaltiniu (įskaitant rūgštejimą), druskingumo didejimo ir tankejimo.“ (www.reports.eea.eu). Neigiami padariniai kyla dėl per didelio gyventojų susitelkimo ir tose vietovėse vykdomos veiklos, taip pat ekonominės veiklos, su tuo susijusių klimato pokyčių ir neteisingo žemės naudojimo. Vieni iš svarbiausių gamtinės aplinkos teršalų, pasižymintys itin ilgalaikiu ir įvairiapusišku toksiniu poveikiu, ir todėl ypač pavojingi biotai, yra sunkieji metalai ir naftos produktai. Jų šaltiniai gali būti: iškastinio kuro deginimas, metalų perdirbimo pramonė. Taip pat sunkieji metalai į dirvožemį gali patekti iš atmosferos oro dalelių pavidalu ar su krituliais, su trąšomis ar nuotekų valymo dumblu. Sunkieji metalai natūraliuose, technogeniškai nepaveiktuose dirvožemiuose šie mikroelementai yra šalutiniai. Pats pavojingiausias sunkusis metalas yra kadmis. Jis į dirvožemį patenka iš oro, su trąšomis ar dylančių padangų dulkėmis. Švinas dažniausiai patenka iš vidaus degimo variklių, taip pat jo galima rasti įmonių išmetamuosiuose teršaluose. Gyvsidabris į dirvožemį gali patekti iš celiuliozės pramonės įmonių ir iš naudotų liuminescencinių lempų. Pagrindinis vario šaltinis – augalų apsaugos priemonės. Cinkas dažniausiai į dirvožemį patenka jį naudojant buityje ar technikoje. Metalų perdirbimo įmonės į aplinką paskleidžia alavą, arseną, barį, gyvsidabrį ir kt. cheminius elementus. Plieno gamybos – kobaltą, bismutą, cinką ir kt. „Autoremonto dirbtuvės, švininių akumuliatorių gamyba, spaustuvės – šviną, nikelį, kadmį, cinką...“ (www.sam.lt). Miestų buitinės atliekos į aplinką išmeta gyvsidabrį, nikelį, chromą ir kitus cheminius elementus. Elektros, radijo, televizijos, taip pat buitinės technikos gamybos ir remonto įmonėms būdingi varis, cinkas, švinas, sidabras, gyvsidabris, alavas. Į gruntą ilgainiui suteka visas spektras sunkiųjų metalų, kuriuos vėjas gali pakelti į orą. Ir tai paminėta tik keletas šakų, kurios savo veikla į aplinką išmeta gausybę pavojingų cheminių junginių. Toksinių cheminių elementų ir kartu su jais kitų į aplinką patenkančių junginių taršos šaltiniai patys įvairiausi. Šalia intensyvaus eismo kelių, sąvartynų ar deginant pavojingas atliekas į atmosferą išsiskiria ir į dirvožemį nusėda policikliniai aromatiniai angliavandeniliai bei polichlorinti definilai. (Daukšas V. 2004. Aplinkos apsaugos technologijos.VšĮ Šiaulių universiteto leidykla). DIRVOŽEMIO TARŠA Lietuvoje miestų ir pramonės centrų poveikis prie­miesčių dirvožemiams nėra labai stiprus, tačiau juose gana dažnai randamos padidintos sunkiųjų metalų koncentracijos, kurios paprastai neviršija DLK. Kur kas labiau užteršti pačių miestų dirvožemiai. Agrocheminių ty­rimų centro duomenimis, miestų dirvožemiuose gana dažnai virši­jamos cinko, vario ir kadmio didžiausios leistinos koncentracijos, ganai dažnai miestų dirvožemiai stipriai užteršti ir naftos produktais. Dideli neigiamą poveikį dirvožemiams daro transportas, ypač au­totransportas. Pakelėse randamos padidintos švino, kadmio, cinko, vario bei benz(a)pireno koncentracijos. Didžiausios teršalų koncentracijos paprastai aptinkamos 5 -15 m atstumu nuo kelio, tačiau didelių automagistralių povei­kis dirvožemiams dažniausiai jaučiamas iki 100 -150 m, o kai kuriais atvejais net 200-300 m atstumu nuo kelio. Pakelių dirvožemiai paprastai labiau­siai būna užteršti švinu ir benz(a)pirenu. Prie pat kelio švino koncentracijos dirvožemyje dažnai viršija DLK (35 mg/kg). Uždraudus Lietuvoje naudoti šviningą benziną, pakelių tarša sumažėjo, tačiau pakelių dirvožemiuose susi­kaupę dideli šio toksiško metalo kiekiai dar ilgai darys neigiamą poveikį netoli kelio augantiems augalams ir kaupsis jų audiniuose. Pakelės dirvožemių taršai sumažinti paprastai rekomenduojama veisti pakelės želdinius. Kaip rodo įvairūs tyrimai, transporto teršalų sklaidą efektyviau sulaiko tik pakankamai plačios (20-30 m) pakelės juostos, pasodintos ne arčiau kaip 15-20 m atstumu nuo kelio. Kai pakelės juostos įveisiamos per arti kelio, transporto teršalai dažnai pakeliami į viršų ir paskleidžiami žymiai platesnėse teritorijose. DIRVOŽEMIO EROZIJA Ilgą laiką naudojamas dirvožemis degraduojasi. Dirvožemio erozija tai fizinė dirvožemio degradacija. Antropogeninė dirvožemio erozija yra viena iš rimčiausių dirvožemio degradacijos formų. Erozija - tai vandens, mechaninių ir cheminių veiksnių poveikis viršutiniam dirvos sluoksniui, jo ardymas. Erozijų tipai yra: vandens erozija, vėjo erozija ir mechaninė erozija. Manoma, kad Lietuvos klimato sąlygomis ariamos žemės sluoksnis susidaro per 4-6 tūkstančius metų. O erozija tokį sluoksnį gali sunaikinti per 10-25 metų. Priklausomai nuo to, kas sukelia eroziją, ji gali būti kelių rūšių. Dirvožemio erozijos pasekmės - organinių mežiagų dirvožemio biologinės įvairovės, o po to ir dirvožemio derlingumo sunykimą sąlygoja nesubalansuota veikla, pavyzdžiui, pažeidžiamų dirvožemių gilus suarimas bei eroziją skatinančių kultūrų, tokių kaip kukurūzai, auginimas. Kiekviena erozijos rūšis skirtingai alina dirvožemį. DIRVOŽEMIO DRUSKĖJIMO IR RŪGŠTĖJIMO PASEKMĖS Intensyviai drėkinant dirvožemį, vanduo iš jo išgaruoja ir paviršiuje lieka druskos. Jos mažina dirvožemio derlingumą. Dirvožemiui rūgštėjant, blogėja jo struktūra, fizikinės ir cheminės savybės, mažėja buferinė talpa, lėtėja organinių medžiagų mineralizacija. Sumažėjus dirvožemio ph, lėtėja mikroorganizmų, padedančių augalams pasisavinti mineralines medžiagas, vystimasis. Sumažėjus mikroorganizmų kiekiui dirvožemyje, sutrikdomas normalus dirvožemio kvėpavimas. Kai ph

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!