Dirbtiniai žemės palydovai ir jų parametrai

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai Visatoje. Žemės amžius siekia maždaug 1/3 Visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios susitelkė į didžiulį dujų ir dulkių debesį. Šis pradėjo tankėti, o jo centre susidarė akrecinis diskas. Mažos dalelės pradėjo jungtis į vis didesnius medžiagos fragmentus. Šie kaupdami medžiagą galiausiai virto objektais, kuriuos vadiname planetomis. Šis procesas truko nuo 10 iki 20 mln. metų ir tebėra ne visai aiškus. Netrukus, kai Saulės sistema buvo dar labai jauna ir chaotiška, į vos susiformavusią Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kosminis kūnas. Smūgio būta kolosalaus. Jei smogęs kūnas būtų masyvesnis, jis Žemę būtų sunaikinęs. Daug Žemės medžiagos pažiro kosminėje erdvėje ir pradėjo skrieti orbita aplink sužeistą Žemę. Galiausiai smūgio nuolaužos pradėjo telktis į vieną kūną ir suformavo Mėnulį, kuris yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje, lyginant jį su planeta, aplink kurią jis skrieja(Technologijos.lt, 2014).
Dirbtinis Žemės palydovas (DŽP) – tai sudėtingas prietaisas, besisukantis aplink Žemę, teikiantis vienokias ar kitokias paslaugas žmonėms, vykdantis tyrimus ar kitą veiklą. Šių techniškai sudėtingų aparatų eksplotacijos istorija nėra labai ilga, tačiau per trumpą laiką jie smarkiai ištobulėjo, pagausėjo ir dabar Žemę „orbituoja“ daugiau nei 3 tūkstančiai dirbtinių Žemės palydovų, iš kurių kiek mažiau nei trečdalis vis dar veikia (likę tapo kosminėmis šiukšlėmis).
Realių darbų link palydovo sukūrimo pradžios data galime laikyti 1954 metus, kuomet Sovietų sąjungoje tikslas paleisti pirmąjį DŽP buvo realiai suformuluotas. Turint omenyje Šaltojo karo varžybas, ši misija turėjo ne tik mokslinės, bet ir simbolinės, propagandinės vertės. Pirmasis palydovas Sputnik-1 į orbitą buvo paleistas 1957 m. spalio 4 dieną. Palyginti paprastos konstrukcijos palydovas buvo 58 cm. skersmens rutulys su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!