Dievo garbinimas

Galutinis žmogaus ir kūrinijos tikslas yra Dievo garbė. Šiam tikslui jie sutverti. Tai jų būties priežastis. Ir visi turi prisidėti prie šio tikslo. „Aš esu Viešpats, tai mano vardas; savo šlovės aš niekam kitam neatiduosiu“ (Iz 42,8). Kūrinija šlovina Dievą jau pačiu egzistavimu. Žmogus, kaip kūrinijos vainikas, turi duoti šlovę Dievui sąmoningai: protu ir valia. „Duokit šlovę mano vardui“ (Mal 2,2; Iz 42,12; Jer 13,16) – reikalauja Viešpats iš savo tautos ir iš visų žemės gyventojų.
Dabartiniame gamtos mokslų ir technikos pasaulyje religijos neretai atsisakoma kaip nemokslinės ir praktiškai neproduktyvios doktrinos. Dievas laikomas žmogaus troškimų įasmeninimu, o religija – opiumu žmogaus nelaimėje. Teigiama, kad tokioms fantazijoms ir iliuzijoms žmogus turįs supriešinti aktyvią humanišką pagalbą ir išspręsti savo problemas, sukurdamas geresnes ekonomines sąlygas. Materialiai klestinti visuomenė, galinti kiekvienam garantuoti ekonominę ir socialinę gerovę bei lygybę, - vienintelis visiško žmogaus atsidavimo vertas tikslas. Apreiškimo knygos pranašystėje šis „pasaulio garbinimas“ statomas prieš „Dievo garbinimą“.
Dievo garbinimo klausimas glaudžiai susijęs su žmogaus prigimtimi ir paskirtimi. „Jei žmogų vertinsime ik ekonominiu ir protiniu matu, kaip „homo faber“ (žmogų robotą) ar „animal sociale et politicum“ (socialinį bei politinį gyvūną), tai Dievo garbinimą reikės pasmerkti kaip nenaudingą laiko eikvojimą ar žalingą užsiėmimą. Bet jei žmogaus būties esmė yra tikra transcendencija (už empirimės tikrovės ribų, antmaterialinė), tai Dievo garbinimą reikia laikyti pagrindiniu veiksniu, be kurio sunyktų visas žmogaus gyvenimo turinys“ (Michael Schmaus).
Visose religijose, o ypač krikščioniškoje teologijoje, žmogus turi transcendentinę paskirtį. Jis galutinę prasmę mato ne savyje ir ne žemiškoje gerovėje, bet amžinųjų Dievo planų įgyvendinime didesnei Dievo šlovei ir bendravime su juo.
Kiekvienas moraliai geras veiksmas tarnauja Dievo garbei ir šlovei, pripažįsta jo absoliučią didybę. „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Kor 10,31). Todėl kiekvienas moraliai geras veiksmas atiduoda deramą garbę Dievui ir gali būti laikomas Dievo garbinimo veiksmu. Dievo garbinimo veiksmai tikrąja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!