Didžiųjų miestų viešojo transporto plėtra

ĮVADAS Temos aktualumas - Lietuvos didžiųjų miestų viešojo transporto plėtros ir vystymosi galimybės panaudojant ES paramą yra gana aktuali tema, kadangi, kaip žinome, lyginant su Europos valstybėmis, Lietuvos piliečiai bene daugiausiai naudojasi viešuoju transportu, todėl ypač aktualu viešojo transporto vystymasis bei progresas. Kadangi Lietuvoje viešojo transporto priemonės yra gan senos ir tik neseniai pradėtos modernizuoti, todėl labai svarbu tinkamai panaudoti ES paramą tam , kad viešasis transportas būtų atnaujintas ir Lietuvos piliečiam būtų patogiau ir saugiau juo naudotis. Ilgalaikėje Lietuvos transporto plėtros perspektyvoje transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai priklauso prioritetinis vaidmuo. Transporto infrastruktūros planavimas ir plėtra dažniausiai laikomi viena svarbiausiųjų transporto politikos priemonių rengiant tiek bendras ES, tiek atskirų ES valstybių transporto plėtros strategijas ir programas. Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų, bendros rinkos arterijos ar netgi rinkų konkurencingumo varomoji jėga. Sunku įsivaizduoti kurios nors Europos šalies ekonomikos augimą ar aukštus gyvenimo kokybės standartus be veiksmingos transporto sistemos ir reikiamo jos infrastruktūros lygio, leidžiančių maksimaliai naudotis rinkos ekonomikos teikiamomis galimybėmis. Šiame darbe bandysime apžvelgti ir išnagrinėti trijų didžiausių Lietuvos miestų : Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto plėtrą ir vystymosi galimybes. Apžvelgsime jau įgyvendintus projektus ir dar tik ruošiamus įgyvendinti.Įvertinsime padarytą progresą ir ateities perspektyvas. 1. VEIKSMŲ PROGRAMOS LIETUVOS 2007–2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJAI ĮGYVENDINTI 1.1 Paramos panaudojimas strategijai įgyvendinti 2007–2013 m. Lietuva gaus ES struktūrinę paramą iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir iš Sanglaudos fondo. Parama Lietuvai per 7 metų laikotarpį sudarys apie 20,62 mlrd. litų (iš jų Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 13,74 mlrd. litų, o Sanglaudos fondo – 6,88 mlrd. litų). Pažymėtina, kad kaip ir dabar pagal ES reikalavimus nedidelė šių lėšų dalis bus skirta techninės paramos priemonėms, t. y. viešinimui, vertinimui ir t. t (http://www.i-manager.lt). Komisija, rengusi pasiūlymus dėl veiksmų programų ir jų finansinių proporcijų, pirmiausia vadovavosi ES reglamentų nustatytais apribojimais: Sanglaudos fondas turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 visos ES struktūrinės paramos, iš kurios 50 proc., t. y. apie 17 proc. visos ES struktūrinės paramos, turi atitekti transportui, o kiti 50 proc. (17 proc. visos ES struktūrinės paramos) – kartu aplinkos apsaugai ir energijos efektyvumui. Be to, iš Sanglaudos fondo lėšų gali būti finansuojamos priemonės tik ES teisės aktuose apibrėžtose srityse. Pavyzdžiui, transporto srityje finansuojamos investicijos į transeuropinius tinklus, bet neremiamos investicijos į regioninius kelius, aplinkos apsaugos srityje galimos investicijos į vandentvarką, atliekų tvarkymą, bet negalimos – į priemones, susijusias su, pavyzdžiui, biologinės įvairovės išsaugojimu (http://www.i-manager.lt). 1.2 ES struktūrinės paramos finansinės proporcijos ES paramą numatoma skirti: keliu transportui - 30 % , geležinkelių transportui – 42 %, vandens trasportui 11 %, Oro transportui 2 %, kitiems projektams 15 % (Mačiulis,2006.p 11) (1 lentelė). 1 lentelė ES struktūrinės paramos paskirstymas pagal finansavimo šaltinius Lietuvai 2007- 2013 m. Finansavimo šaltiniai 2004-2006 2007-2013 Skirtumas kasmet ES lėšos kasmet, mln. Lt Viso mln. Lt Dalis % ES lėšos kasmet, mln. Lt Viso mln. Lt Dalis % Mln. Lt % Sanglaudos fondas Lietuvai 795.9 2387.8 43% 979.6 6857 33% 187.7 123% iš ju: transporto sektoriui 397.9 1193.9 50% 489.8 3428.5 50% 91.9 123% Struktūriniai fondai Lietuvai 1056.1 3168.4 57% 1959.1 13714 67% 903 1.9 k iš jų: transporto sektoriui 218.4 655.1 20.7% 153.8 1076.5 7.9% -64.6 70% Viso struktūrinės paramos 1852 556.2 100% 2938.7 20571 100% 1086.7 1.6 k iš jų: transporto sektoriui 616.3 1849 33.3% 643.6 4505 21.9% 27.3 104% Šaltinis: sudaryta autorės pagal MAČIULIS, A., Vietiniai, regioniniai poreikiai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybės 2007-2013 metais,2006,p.4 Komisija taip pat pasiūlė, nustatant investicijų krypčių finansines proporcijas, vadovautis šiais principais: 1. Atsižvelgti į dabartinį ES struktūrinės paramos (ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo) santykinį ir absoliutų dydį atskiroms sritims. 2. Nė vienai sričiai ES paramos lėšų (vidutiniškai per metus) negali būti numatyta mažiau nei 2004–2006 m. (vidutiniškai per metus) ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų. 3. Nustatant Europos socialinio fondo lėšų dalį (18 proc. visos ES struktūrinės paramos), turi būti atsižvelgta į tai, kad iš Europos socialinio fondo lėšų remiami mažesnės vertės projektai, o iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų remiami projektai yra brangesni. Be to, Lietuvoje išlieka didelis investicijų į infrastruktūrą poreikis tose srityse, ypač sveikatos, švietimo, kurios neremiamos iš Europos socialinio fondo lėšų. 4. Išskirti „proveržio“ sritis (tai sritys, kurias akcentuoja Lisabonos strategijos tikslai ir su kuriomis siejamas greitesnis Lietuvos ekonomikos augimas: parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei inovacijoms; sąlygų verslui ir inovacijoms sudarymas; informacinės visuomenės plėtra, viešųjų teritorijų investicijoms plėtra) ir „didesnio poreikio“ sritis (tai sritys, kuriose investicijų poreikis istoriškai yra daug didesnis nei galimybės finansuoti pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ar iš Valstybės investicijų programos: sveikatos, švietimo infrastruktūra, energijos efektyvumas). Joms turėtų būti numatytas didesnis finansavimo augimas (skaičiuojant nuo paramos lėšų 2004–2006 m.) nei kitoms 2007–2013 m. iš ES struktūrinės paramos lėšų finansuotinoms sritims (http://www.i-manager.lt). 2 lentelė Programų turinys transporto tinkle Prioritetinės kryptys Veiksmų programų GALIMAS turinys FINANSINĖS PROPORCIJOS (PROC.) DIDĖJIMAS, PALYGINTI SU 2004–2006 M. (KARTAIS) Transporto tinklas • Kelių transportas: modernizuoti ir plėtoti kelių transporto infrastruktūrą, statyti aplinkkelius ir skirtingo lygio sankryžas, stiprinti ir platinti kelių dangas, gerinti eismo sąlygas automobilių keliuose, didinti kelių pralaidumą, diegti eismo saugos priemones ir sumažinti avarijose žuvusių žmonių skaičių. • Geležinkelių transportas: sukurti stiprią ir efektyvią eismo saugumo kontrolės sistemą, modernizuoti telekomunikacijų, signalizacijų, radijo ryšio ir elektros tiekimo įrenginius, elektrifikuoti IX transporto koridoriaus TEN-T linijas, toliau diegti geležinkelių linijų pralaidumą didinančias priemones. • Vandens transportas: pritaikyti Klaipėdos uostą didesnio tonažo ir naujosios kartos laivams priimti, modernioms technologijoms diegti, plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrų greitkelius, steigti linijas, jungiančias Klaipėdos jūrų uostą su kitais Europos uostais, geriau panaudoti Klaipėdos uosto rezervines teritorijas uosto laivybos reikmėms, skatinti jūrų transportą. • Multimodalinis transportas: siekiant skatinti multimodalinį bei intermodalinį transportą, numatoma sukurti modernius viešus logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą. • Oro transportas: bus modernizuojama oro uostų infrastruktūra, diegiamos skrydžių saugos ir saugumo priemonės. • Valstybinės reikšmės: numatoma tobulinti krašto ir rajoninių kelių techninius parametrus, didinti kelių su patobulinta danga lyginamąjį svorį bendrame kelių tinkle, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, rekonstruoti esamus vidaus vandenų uostus, skatinti vidaus vandenų transportą, rekonstruoti trūkstamas geležinkelių linijų grandis. • Vietinės reikšmės: plėtoti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelių tinklą, suformuojant regionų plėtrai būtiną transporto infrastruktūrą, gerinti techninius parametrus ir tobulinti dangą, papildyti kelių tinklą trūkstamomis grandimis, formuoti saugaus eismo sistemą keliuose, stiprinti eismo dalyvių saugumo prevenciją, bevariklio transporto infrastruktūros plėtra (http://www.i-manager.lt ). 21,9 1,0 Šaltinis: sudaryta autorės pagal http://www.i-manager.lt 1.3 Investicijų į transporto infrastruktūrą, panaudojant ES fondus, strateginiai aspektai Pataruoju metu šalyje verda diskusijos dėl 2007-2013 m . Europos Sąjungos paramos Lietuvai prioritetų nustatymo. Kalbant apie 2004-2006m. laikotarpį, neretai pasigirsta nuomonių, kad svarbų dėmesį skirdama infrastruktūrai Lietuva pasirinko neteisingą kelią, kad investuodami ,,į asfaltą“ prarasime istorinę galimybę paskatinti spartų ekonomikos augimą ir visuomenės gerbūvio kilimą. Ar iš tikrųjų Lietuvoje transporto infrastuktūros tinklas yra jau pakankamai išplėtotas, ar dabartiniu metu skiriamos lėšos jo modernizavimui yra per didelė prabanga šaliai? Atsakant į šį klausimą, pirmiausiai sugrįžkime į nelabai tolimą praeitį, kuomet atgavus nepriklausomybę Lietuvai labai svarbu buvo kuo greičiau užmegzti ekonominiusryšius su užsienio valstybėmis pašalinant fizinius susisiekimo barjerus su Vakarais, išlaikyti tradicinius ryšius su Rytais, išnaudojant mūsų palankią geografinę padėtį tranzitui, tiesiog per labai trumpą laiką atkurti tranpsorto sistemą, sugebančią konkuruoti tarptautinėse rinkose. Visa tai skatino suformuoti aiškius nacionalinius transporto plėtros prioritetus, neatidėliotinai parengti ir įgyvendinti svarbiausius transporto infrastruktūros investicinius projektus (Mačiulis, 2006, p.3). Prasidėjus realiems integracijos į ES procesams, Lietuva aktyviai įsijungė į Europos Komisijos iniciatyva 1996-1999 m. ralizuotą TINA (Investicijų į tranpsorto infrastruktūrą poreikio įvertinimo) procesą, kurio svarbiausias tikslas- remiantis transportavimo poreikio prognozėmis, nustatyti jų finansavimo galimybes. Atlikus išsamius tyrimus bei skaičiavimus buvo nustatyta, kad šio tinklo elementų (virš 1600 km svarbiausių automobilių kelių, 1100 km geležinkelių, Klaipėdos uosto ir tarptautinių oro uostų) modernizavimui Lietuvos teritorijoje minimaliai reikėtų 2,3 mlrd. eurų 2000-2015m laikotarpyje (Mačiulis, 2006, p.3). 2000 m. buvo įteisintas ES ISPA finansinis instrumentas (nuo įstojimo į ES jį pakeitė Sanglaudos fondas), kurio lėšomis yra jau užbaigti pirmieji didelės vertės transporto infrastruktūros parengimo projektai Lietuvoje. 2004-2006 m. finansiniame laikoratpyje ženkliai padidėjus paramai iš ES fondų, svarbiausių transporto infrastruktūros objektų modernizavimas paspartėjo. Apie 70 % jau išmokėtų šio laikotarpio ES lėšų tenka transporto sektoriui (likusią dalį įsisavino visi kiti sektoriai kartu paėmus). Iš laikius šias teigiamas tendencijas, iki 2015 metų, mes iš esmės priartintume savo svarbiausių infrastruktūros objektų techninį lygį prie ES standartų. Tarnsporto sketorius paramą gauna iš dviejų ES fondų: Sanglaudos (SF) ir Europos regioninės plėtros (ERPF). SF lėšų Lietuva savo nuožiūra skirstyti tarp sektorių negali. ES reglamentai nustato konkretų jo dydį šaliai narei ir paskirsto per pusę- transportui ir aplinkosaugai. Iš SF Lietuvos transeuropiniam tinklui 2004-2006 m. skirta vidutiniškai 398 mln. Lt per metus (kartu su bendrafinansavimu iš valstybės biudžeto) (Mačiulis, 2006, p.3). ES tarybos ir Parlemento patvirtinimu iki 2010m. turi būti įgyvendinta ,,Rail Baltica“ projekto 1-oji stadija (Varšuva- Kaunas). Skaičiuojant dabartinėmis kainomis tai reiškia, kad europinės vėžės geležinkelio nutiesimas nuo Lietuvos –Lenkijos sienos iki Kauno kainuos daugiau kaip 1 mlrd. Lt. arba 2,5 metų limito, numatomo iš SF skirti visam šalies transportui (Mačiulis, 2006, p.3). Poreikiai regiono transporto yra žymiai didesni nei galimybės. Galima išvardinti labai daug argumentų, pagrindžiančių būtinumą didinti investicijas į kelių, gelžinkelių, vandens transporto ir civilinės aviacijos infrastruktūrą, siekiant didinti šalies konkurencingumą, visuomenės narių mobilumą (Mačiulis, 2006, p.3). Vis labiau aštrėja transporto kamščių Lietuvos miestuose problema. Remiantis ekonominio investicinių projektų vertinimo metodija, Susisiekimo ministerijoje buvo atlikti nuostolių dėl prastovų kamščiuose skaičiavimai. Vien Vilniuje (įvertinus, jog kasdien vilniečiai ir miesto svečiai kamsčiuose vidutiniškai prastovi 30 min.) šie nuostoliai tik dėl sugaišto laiko ir bereikalingų degalų sąnaudų sudaro daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt per metus. Net 26 % vilniečių kaip svarbiausią miesto problemą nurodo blogėjančią padėtį dėl kamščių, 16 %- prastą viešojo transporto darbą. Prognozuojama, kad vien Vilniaus mieste 2007-2013m. visų rūšių automobilių skaičius padidės daugiau kaip 140 tūkst. vienetų. Tai pareikalaus papildomai įrengti daugiau kaip 430 ha bendro ploto parkavimo vietų (Mačiulis, 2006, p.3). Pagal ilgalaikę transporto plėtros strategiją (iki 2025 m.), norint pakeisti realų transporto infrastruktūros pagerinimą, 2007-2013 m. į transporto sektorių reikėtų investuoti apie 13 mlrd. Lt (3 lentelė), numatant labai panšų finansavimo lygį (apie 32 %) iš ES fondų. Kadangi šiuo metu preliminariai apsistota ties 21,9% riba, tai investicijų iš ES fondų deficitas per visą laikotarpį viršytų 2 mlrd. litų. 3 lentelė Investicijos į transporto sektorių 2007-2013 m. (lentelė sudaryta vadovaujantis Finansų ministerijos pateiktais skaičiais) 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Viso LĖŠŲ POREIKIS 1560 1700 1800 1900 1980 2050 2150 13140 Iš jų: ES struktūrinės paramos poreikis 780 850 900 950 990 1025 1075 6570 Numatoma skirti ES struktūrinės paramos 535 580 620 650 680 700 740 4505 Trūkumas 245 270 280 300 310 325 335 2065 Šaltinis: sudaryta autorės pagal MAČIULIS, A., Vietiniai, regioniniai poreikiai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybės 2007-2013 metais,2006,p. 2. Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 2.1. Bendrosios nuostatos 1. Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija (toliau vadinama – ši Strategija) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), nuostatas. 2. Dabartiniu metu Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategija yra tik atskirais fragmentais įtraukta į Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin. 2002, Nr. 60-2424). Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje išsamiau pateikti tik atskirų transporto rūšių plėtros strateginiai tikslai ir priemonės. Tuo tarpu viena svarbiausių naujų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Lietuvos transporto politikos krypčių – stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Keleivių vežimo srityje – „vieno bilieto“ (kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių rūšių transporto paslaugomis) koncepcijos diegimas. Krovinių vežimo srityje daug dėmesio skiriama intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportą, labai svarbu steigti modernius logistikos centrus – „krovinių kaimelius“ arba tiesiog transporto centrus ir integruoti juos į Europos žemyne beiBaltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą. 3. Šioje Strategijoje išanalizuotos naujos kartos viešųjų logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimo ilgalaikės plėtros perspektyvos. Taip pat joje pabrėžiama intermodalinė sąveika plėtojant Lietuvos transporto infrastruktūrą. Kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų infrastruktūra turi būti modernizuojama ir plėtojama koordinuotai, kad intermodaliniai operatoriai galėtų naudoti efektyvias transportavimo technologijas ir procesus, kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, derama jų sąveika su kaimyninių valstybių (ypač ES valstybių narių) transporto sistemomis. 4. Šalia bendrų transporto politikos priemonių, šioje Strategijoje pateiktos ir atskirų transporto rūšių plėtros priemonės, numatytos konkretiems laikotarpiams: iki 2006 metų, iki 2013 metų ir iki 2025 metų (http://www.transp.lt/ ). 2.2 Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų Ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio infrastruktūros plėtros prioritetai skiriami naujoms transporto technologijoms taikyti ir transporto veiklai modernizuoti, siekiant sudaryti geras eismo sąlygas šalies ir užsienio vartotojams. Iki 2025 metų numatoma: Užtikrinti visuose magistraliniuose keliuose stabilaus ir saugaus eismo sąlygas; užbaigti asfaltuoti krašto ir rajoninius kelius, kuriais kursuoja viešasis maršrutinis transportas, valstybiniame kelių tinkle asfaltuotų kelių dalį padidinti iki 80 procentų; modernizuoti magistralinių kelių tinklą, kad jis atitiktų ES reikalavimus; tobulinti viso kelių tinklo eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones; nutiesti reikiamus pėsčiųjų ir dviračių takus miestuose ir gyvenvietėse, integruoti juos į bendrą susisiekimo sistemą įrengiant dviračių laikymo aikšteles prie galinių viešojo transporto stotelių; krovininio transporto veiklą numatoma modernizuoti diegiant intelektines technologijas, sukuriant ir įdiegiant kompiuterizuotą sistemą, sudarančią galimybes naudoti elektroninę įrangą rinkliavoms už naudojimąsi infrastruktūra rinkti, transporto techninei būklei, vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti; keleivinio transporto plėtros ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio prioritetai skiriami naujoms technologijoms miestų transporte diegti, gyventojams skatinti naudotis viešojo maršrutinio transporto paslaugomis ir gyventojų priverstinio važiavimo poreikiui mažinti, dalį kelionių pakeičiant informacinių technologijų teikiamomis susisiekimo galimybėmis: kurti bendras (intermodalines) paslaugas teikiančią sistemą, tobulinti įvairių keleivių vežimo transporto rūšių tarpusavio sąveiką, steigti bendrus įvairių transporto rūšių paslaugų terminalus, keleivių patogumui įdiegti vieno elektroninio bilieto koncepciją; derinti bilietų platinimo sistemą su viso žemyno išankstinio bilietų užsakymo sistema ir integruotis į ją; įgyvendinti pertvarkytas tarifų ir bilietų platinimo sistemas, kurios užtikrintų reikiamo dydžio įplaukų apsaugą ir skatintų aktyviau naudotis viešuoju transportu; plėtoti turizmo sausumos keliais Baltijos jūros regione ir Europos žemyne programas; įdiegti tobulesnes informacines miestų keleivinio transporto valdymo ir eismo kontrolės sistemas; diegti naujas miestų transporto technologijas, tiesti pajėgesnes ir modernesnes viešojo transporto linijas, modernizuoti esamą transporto priemonių parką; įrengti saugią ir patogią bevariklio transporto infrastruktūrą; tobulinti neįgaliųjų aptarnavimo transporto programas, taikyti naujas technologijas, integruoti jiems skirtas paslaugas į bendrą susisiekimo sistemą; taikyti alternatyvius degalus, diegti aplinkai saugias technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai kenksmingus transporto planavimo sprendimus. 2.3 Programa CIVITAS Žodis CIVITAS reiškia miestą, gyvybiškumą, darnią plėtrą. Programoje dalyvauja daugiau nei keturiasdešimt Europos Sąjungos miestų. Ji atsakas į išmintinai miestams skirtų ES programų stygių. Programa skirta darniai miestų plėtrai įgyvendinti. Transporto modernizavimo klausimai čia yra kertiniai. Jie apjungia socialinius, aplinkosauginius, ekonominius miestų raidos aspektus. Socialinis aspektas reiškia, jog žmonės gyvena saugiai, patogiai, daug juda, vienodai laisvai (lygiateisiškai) naudojasi švietimu, viešuoju transportu, sveikatos apsauga. Aplinkosauginis aspektas – tai švarus oras, mažai triukšmo, geras viešųjų miesto erdvių panaudojimas. Ekonominis – kad galime kurti ekonominį produktą, daug ir nebrangiai judėti, pasiekti darbo, gamybos ir vartojimo vietas su kuo mažesniais kaštais. Viso to jungiamoji grandis yra viešasis transportas, jo modernizavimas, restruktūrizavimas ne vien materialine finansinių investicijų, bet ir kiek idėjine transporto srautų valdymo, jo planavimo prasme. Daugumoje Europos miestų padėtis pasibaisėtina. Vidutinis transporto greitis tampa mažesnis, nei arkliu traukiamo vežimo, judėjusio po miestą 19 amžiuje. Prisiminkime, jog Europos miestuose gyvena apie 80 procentų visų Europos Sąjungos gyventojų ir jie kenčia nuo transporto spūsčių, oro taršos, nesaugumo gatvėse. Šie dalykai yra įvardijami, kaip labiausiai Europos miestelėnus kamuojantys veiksniai, Beje, apie 40 procentų visos oro taršos sudaro automobilių išmetamosios dujos. Iki 2000-ųjų metų jokių specialiai miestams skirtų programų nebuvo. CIVITAS yra viena pirmųjų ir labai sėkmingų tokių programų būtent miestams. Joje bendradarbiauja trys grandys – politikai, vadybininkai ir viešojo transporto paslaugų teikėjai bei technikai. Visi jie ieško bendrų sprendimų situacijai gerinti (Vilniaus pedagoginis universitetas,2006, p.261). Antri metai CIVITAS rengia metinį forumą, į kuriuos sukviečia programos dalyvius, svečius iš kitų valstybių ir kontinentų, apibendrina veiklos rezultatus. Antrasis forumas vyko 2005 metų lapkričio 3 – 5 dienomis Prancūzijoje, Nanto mieste. Tapo tradicija skirti tris nominacijas. Viena - CIVITAS programoje dirbantiems miestams, antra - joje nedirbantiems miestams ir trečia – išrinkti CIVITAS metų miestą. 2004-aisiais forumas vyko Olandijoje. Apdovanoti Olandijos miestas Roterdamas, Švedijos - Geteborgas ir Prancūzijos - La Rochelle. Pernai apdovanojimus gavo du Vokietijos miestai, už metų veiklos rezultatus Bremenas ir CIVITAS nepriklausančių miestų grupėje Drezdenas (Vilniaus pedagoginis universitetas,2006, p.267). Departamento direktorius pabrėžė, kad 2004-2006 metais 28 procentai visos ES paramos transportui, pasiekiančios Lietuvą per Europos regioninės plėtros fondą, buvo skiriamos savivaldybių vykdomiems projektams (Vilniaus pedagoginis universitetas,2006, p.267). "Tiesa, didžiąją dalį šių pinigų savivaldybės išleido ne transportui skirtiems aukštųjų technologijų produktams, įsigyti, o labiau apčiuopiamiems dalykams, kurių kol kas trūksta Lietuvoje, - sakė Arenijus Jackus. - Be to, lėšų poreikis buvo keliskart didesnis nei jų skirta". Pasak pranešėjo, 2007-2013 m. ES paramos panaudojimas palengvės dėl to, kad savivaldybės galės keistis gautomis paramos lėšomis tarpusavyje - taip bus galima daug lanksčiau įgyvendinti projektus (Vilniaus pedagoginis universitetas,2006, p.268). 2007-2013 m. ekologiškam viešajam transportui plėtoti bus skirta apie 140 mln. Lt ES paramos. Susisiekimo ministerijos atlikta studija apie ES paramos naudą 2004-2006 m. liudija, kad 1 Lt į transportą įdėtos paramos per 4-5 metus generuoja dvigubai didesnį vidaus produkto padidėjimą (Vilniaus pedagoginis universitetas,2006, p.268).. "Europos Komisijos Žaliojoje knygoje miestų transportui, kuri bus pristatoma Kaune, daug dėmesio skiriama miestų gyventojų paskatinimui savo noru atsisakyti miestuose važinėti automobiliais, - sakė Adolfas Balutis. - Mums reikėtų atkreipti kolegų iš senųjų ES narių dėmesį, kad situacija pas mus kita. Naujosioms šalims-narėms būdinga pakankamai vargana viešojo transporto infrastruktūra. Tam, kad būtų galima ją pagerinti, reikėtų siekti gauti proporcingai didesnę paramą, negu senosios ES šalys-narės". Ruošiamasi pateikti dokumentus, pagal kuriuos miestas iš CIVITAS programos galėtų gauti dar 10-15 mln. eurų paramą. Tai leistų sutvarkyti miesto viešąjį transportą ir pritaikyti miesto centrą nekliudomam troleibusų judėjimui. Taip pat būtų įmanoma parengti galimybių studiją dėl Kauno autobusų stoties iškėlimo iš miesto centro - kol kas dėl šio projekto esama įvairių nuomonių. James McGeever, Kauno miesto savivaldybės CIVITAS programos koordinatorius, pabrėžė, kad prieš keturis metus, kai pradėta užsiimti šia programa Kaune, programos dalyviai iš senųjų ES šalių visai nesuprato, kas naujosiose narėse vyksta viešojo transporto ir aplinkosaugos srityse (Vilniaus pedagoginis universitetas,2006, p.269). 3. DIDŽIŲJŲ LIETUVOS MIESTŲ VIEŠOJO TRANSORTO PLĖTRA PANAUDOJANT ES PARAMĄ 3.1 Kauno viešojo transporto plėtra 3.1.1 Kuo ypatingi 2005-ieji? Tai buvo Kauno miesto laimėjimų Europos mąstu metai. Kauno vardas nuskambėjo labai plačiai po Europą. Kaunas netgi pretendavo į Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos sugalvotą nominaciją „Labiausiai 2005 metais užsienyje matomas Lietuvos miestas“, nes pelnė net tris garbingus tarptautinius apdovanojimus. Vienas jų energetikos srityje, kiti du aplinkosaugos ir miesto plėtros srityje. Kadangi daug teko prisidėti prie pastarųjų dviejų laimėjimų, apie juos ir kalbėsime(http://www.kaunas.lt). Kas dvejus metus Baltijos miestų sąjunga aplinkosaugos srityje skelbia konkursą. Kiekvieną kartą tema būna vis kita. 2005-ųjų tema buvo „Viešojo transporto modernizacija“. Kaunas tapo nugalėtoju ir 2005 m rugsėjo 30 dieną metinėje Baltijos miestų sąjungos asamblėjoje, kuri vyko Suomijoje, Turku mieste, gavo garbingą prizą. Gautas ne tik garbingas prizas, bet ir 5 tūkstančius eurų veiklai tęsti. Baltijos miestų sąjunga vienija daugiau nei šimtą aplink Baltijos jūrą esančių miestų iš visų dešimties Baltijos jūrą juosiančių valstybių. Šiame konkurse dalyvavo per dešimt pretendentų. Jų darbai vertinti pagal svarbius tarptautinės komisijos nustatytus aplinkosauginius kriterijus. Vienas jų – matomi tiek kelerių pastarųjų metų veiklos rezultatai, tiek ilgalaikė ateities perspektyva aplinkosaugos gerinimo srityje (http://www.kaunas.lt ).. Kauno privalumais pripažinta tai, kad apie pusę viešuoju transportu besinaudojančių keleivių yra pervežama elektriniu transportu. Turint omenyje troleibusus, kurių Kaune ne tik neketinama atsisakyti, bet ir plėsti jų tinklą bei atnaujinti gerokai susidėvėjusį parką. Kitas svarbus kriterijus – jau sėkmingai įgyvendintos priemonės. Bendradarbiaudami su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kurio būstinė yra Londone, viešo konkurso keliu pirkti 55 naujos kartos, mažai aplinką teršiantys autobusai. Kadangi remtasi ne Savivaldybės ar Valstybės finansinėmis garantijomis, o trišalėmis sutartimis, autobusų pirkimo projektas tapo pavyzdiniu visai Centrinei ir Rytų Europai. Įgyvendinę jį esame įvardijami pavyzdžiu lenkams, bulgarams, čekams, kurie rengiasi pagal panašų modelį atlikti viešojo transporto modernizavimą (http://www.kaunas.lt ).. Ne mažiau svarbu ir tai, jog viskas vyko labai skaidriai, viešai ir efektyviai, nebuvo nepatenkintųjų nei iš Banko, vykdžiusio tam tikrą veiklos priežiūrą, nei iš konkurso dalyvių pusės. Kitas vienas sėkmės Baltijos miestų sąjungos konkurse kriterijus – tai, kad milijoninės lėšos bus investuotos miesto viešajam transportui atnaujinti (virš 80 mln. Lt. Iki 2015 m .). Tai reiškia, jog bus perkami ir nauji troleibusai, gaunant ES struktūrinių fondų paramą, yra kuriamas vieningas elektroninis transporto bilietas, ketinama statyti keleivių persėdimo terminalus. Pergalę lėmė ir tai, jog nuo 2002-ųjų metų miesto centre apčiuopiamai sumažėjo oro tarša, ką patvirtina nuolat atliekama aplinkos stebėjimo darbai. Vertinimo Komisijos narius gerokai stebino faktas, jog apie 60 procentų žmonių kasdienius savo judrumo poreikius tenkina naudodamiesi viešuoju transportu. Daugumoje Europos miestų viskas atvirkščiai. Geriausiu atveju apie 50 procentų gyventojų naudojasi individualiu transportu ir tik truputį daugiau nei 20 procentų pasirenka viešąjį transportą. Toks Europos Sąjungos miestų vidurkis. Todėl kitų šalių specialistams Kauno situacija atrodo labai įspūdinga. Be abejo, tai ne vien sąmoningos mūsų, politikų, veiklos pasekmė, bet ir palikimas praeities, kai ne visi norintys žmonės įsigydavo nuosavus automobilius. Kiek liūdniau, jog šis rodiklis keičiasi į blogąją pusę, t.y. vis daugiau žmonių kasdien važiuoja savo automobiliais. Reikia pažymėti, jog laimėjimas Baltijos miestų sąjungoje nebuvo įmanomas be dalyvavimo ES komisijos remiamoje „Civitas“ programoje. Taigi Kaunas vienintelis iš visų Lietuvos miestų nuo 2002-ųjų metų aktyviai veikia elitiniame Europos Sąjungos miestų klube, kuriuo laikoma 2000-iais metais pradėta CIVITAS programa. Jos pagrindinė idėja gali būti nusakoma labai paprastai: „Už švaresnį ir geresnį transportą“. Klubo nariais yra tokie žinomi miestai kaip Roma, Barselona, Roterdamas, Geteborgas, Stokholmas, Berlynas ir kiti. Kaunas pateko į vieną grupę su VIVALDI projekto, kuris yra CIVITAS programos sudedamoji dalis, partneriais – Bristolio miestu iš Didžiosios Britanijos, Nantu iš Prancūzijos, Brėmenu iš Vokietijos, Alborgu iš Danijos (http://www.kaunas.lt ). 3.1.2 Programos CIVITAS įgyvendinimas Kaune Kaunas tapo CIVITAS programai priklausančių miestų nugalėtoju. Jis apdovanotas už geriausiai įgyvendintą praktiką.Bendros investicijos iš Europos Sąjungos CIVITAS dalyviams sudaro apie 100 milijonų eurų. Programą tęsint, planuojamos 300 milijonų eurų investicijos (http://www.kaunas.lt ).. 2007-09-25 Kauno miesto savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, skirta Kaune vyksiančiam tarptautiniam CIVITAS forumui. CIVITAS forumas – svarbus miestų transportui skirtas Europos Sąjungos renginys, kuriame dalyvaus Europos Komisijos viceprezidentas Jacques Barrot(http://www.kaunas.lt). Arenijus Jackus, Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius, pasveikino Kauną – pasak jo, galimybė surengti tokio lygio forumą yra neabejotina sėkmė miestui. Ypač tai akivaizdu turint omenyje, kad Vakarų Europoje miestų transporto problemos yra visai kitokios nei pas mus. Tad Kauno sugebėjimas pasakyti vakariečiams naujų dalykų yra ypač sveikintinas (http://www.kaunas.lt ).. 35 procentus lėšų skiria Europos Sąjunga, 65 procentai – iš miesto biudžeto. Pradedant dalyvauti programoje, Kaunas dar nebuvo Europos Sąjungos nariu, mūsų bendras 4 metų biudžetas buvo kuklus – apie vienas milijonas litų, arba 340 955 eurai, per visus ketverius metus. Dalis lėšų skaičiuota kaip programoje dirbančių žmonių atlyginimas. „Vivaldi“ veikloje aktyviai dirbo Kauno miesto savivaldybėje dirbantis Europos Sąjungos projektų konsultantas iš Didžiosios Britanijos James McGreever, Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras, bei kiti darbuotojai. Už gautas lėšas parengta viešojo transporto plėtros strategiją 2004 – 2015 metams, visą reikalingą projektinę medžiagą lėšoms iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti ir per artimiausius dvejus metus įdiegti vieningą elektroninį transporto bilietą, kuriuo naudosis Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno gyventojai. IŠ VIVALDI projektui skirtų lėšų atnaujinta transporto svetainė internete, labai pagerinta keleivių informavimo sistema. Naujose, moderniose transporto stotelėse keleiviai randa Kauno miesto transporto magistralių žemėlapį, tvarkaraštį. Iš Vakarų valstybių atvykusieji svečiai stebisi, kad Kaune ne taip seniai padėtis buvo panaši kaip Armėnijoje ar Gruzijoje, o dabar SMS žinute galima sužinoti reikiamą maršrutą, stotelę, tvarkaraštį. Tokių dalykų neturi daugelis Vakarų Europos miestų. Viešojo transporto strateginiame plane numatyta, jog bus sukurta vakarietiško tipo sistema, pagal kurią pagrindiniais maršrutais miesto centre važinės troleibusai, miesto pakraščiuose – autobusai, o iki jų priveš mikro autobusai. Visose trijose transporto grandyse galios vieningas elektroninis bilietas (http://www.kaunas.lt ).. Kaunui pavyko įrodyti toms šalims, kad turime ką jiems parodyti ir mes, kad esame labai švarus ir žalias miestas, kuriame viešasis transportas naudojamas labai plačiai ir yra energetiškai efektyvus. Po keturių metų įtempto darbo pavyko laimėti prestižinį CIVITAS apdovanojimą, o paskui – ir labai smarkią konkurencinę kovą dėl teisės surengti CIVITAS forumą. Kaunas įrodė, kad gali kaip labai stiprus partneris dalyvauti dideliuose europiniuose projektuose.“ Miestas jau turėjo tiesioginės naudos iš dalyvavimo CIVITAS programose. Būtent iš šios programos lėšų finansuotas elektroninio viešojo transporto bilieto projekto parengimas, viešojo transporto strategijos parengimas, įsigyta programinė įranga, skirta viešojo transporto srautams valdyti, vykdytos kitos priemonės (http://www.kaunas.lt ).. 3.1.3 Kauno autobusai Imtasi įgyvendinti net trejus metus atidėliotas naujų autobusų pirkimo projektas. Europos plėtros ir rekonstrukcijų bankas po sėkmingų derybų suteikė 10 mln. Eurų dydžio paskolą 50-čiai naujų autobusų pirkti.. Gerai paruoštos konkurso sąlygos ir nepriekaištinga konkurso eiga leido sutaupyti lėšas ir vietoj 50 įsigijome 55 konkursą laimėjusios kompanijos “Soliaris” žemagrindžius autobusus, pritaikytus garbaus amžiaus žmonėms, mamoms su vaikais, neįgaliesiems. Naujų autobusų spalvą per apklausą parinko miesto bendruomenė. Pirkome ir ateityje numatėme pirkti padėvėtų autobusų. Užsibrėžtas aiškus tikslas – per keletą artimiausių metų pakeisti visus senus, aplinką teršiančius ir žiemą nešildomus “Ikarus” autobusus. Vadovaujant bendrovei taipogi buvo atliktas jos valdymo auditas, kurio pagrindu vyksta įmonės pertvarka (http://tp.cargo.lt ). 3.1.4 Būsimi ir vykdomi projektai Tarnsporto paslaugų prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimo būsimi ir vykdomi projektai Kauno mieste: 1. Greitkelio „Via Baltica“ sujungimas su Kauno miesto centru ir pramonės rajonais M. K. Čiurlionio tiltu“; 2. Meteorologinių elementų matavimo sistemos Kauno tarptautiniame oro uoste keitimas, modernizavimas ir automatizavimas; 3. Galimybių studija „Vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda – Kaunas kompleksinis sutvarkymas pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai”; 4. Kilimo-tūpimo tako šviesų signalinės sistemos modernizavimas; 5. Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų (RAKP) modernizavimas I etapas; 6. Marvelės gatvės Kaune tiesimas; 7. Aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimas Kauno oro uoste; 8. Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas; 9. Kauno geležinkelio stoties keleivių rūmų ir požeminės pėsčiųjų perėjos rekonstrukcija ir elektros pastotės statyba; 10. Birštono miesto gatvių (S.Dariaus ir S.Girėno, J Basanavičiaus) rekonstrukcija. Finansų ministerija. Pagal ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo kompiuterizuotos informacinės valdymo ir priežiūros sistemos duomenis informacija atnaujinta 2007 m. Lapkričio 25 d . (http://www.esparama.lt/ ). 3.2 Klaipėdos viešojo transporto plėtra 3.2.1 Veiklos sritys Projekto veiklos sritys: vietinės reikšmės kelių rekonstravimas ir plėtra. Transporto infrastruktūros gerinimas miestuose, miesto eismo valdymo sistemų diegimas ir viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimas. Dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstravimas bei tiesimas. IŠ ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto vertė: 6 823 703,00 Lt. Pagal BPD projektui skirta lėšų : 6 823 703,00 Lt, iš jų ES dalis: 3 838 332,94 Lt (Meškauskas,2007,p.7). Bendrasis projekto tikslas yra pagerinti susisiekimą Klaipėdos mieste. Konkretūs projekto tikslai: • Rekonstruoti J. Janonio, S.Dariaus ir S. Girėno gatves. Keliami uždaviniai: o atnaujinti, praplatinti ir sustiprinti esamą važiuojamąją dalį; o įrengti pėsčiųjų taką; o pėsčiųjų perėjimo vietose įrengti pažemintus bortelius neįgaliesiems; o rekonstruoti esamas bei įrengti naujas stovėjimo aikšteles; o pastatyti modernų šviesoforą J.Janonio ir Sportininkų gatvių sankryžoje; o įrengti lietaus kanalizaciją; o rekonstruoti gatvių apšvietimą o siekiant sumažinti triukšmo poveikį gyventojams (adresas Smilties Pylimo Nr.2) S.Dariaus ir S.Girėno gatvės kairėje pusėje numatyta įrengti triukšmo slopinimo sienutę. Struktūrinės paramos svarba projektui: Panaudojant ES Struktūrinių fondų paramą, įgyvendinamas projektas teiks didelę naudą gyventojams, krovinių vežėjams bei pagerins eismo sąlygas senamiestyje. Projektas sėkmingas, nes įgyvendintos jau beveik visos projekto veiklos padeda išspręsti krovinių transportavimo klausimą iš Klaipėdos uosto, pagerinti eismo sąlygas senamiestyje, susisiekimą su autobusų ir geležinkelių stotimis, miesto išorės transportu bei padidinti gatvių pralaidumą (Meškauskas,2007,p.7). 3.2.2 Nauji autobusai – už ES lėšas  Po Klaipėdos miestą važinėja nauji, ekologiški autobusai su kondicionieriais. Tai būtų labai artima realybė, jei uostamiesčio politikai pritartų UAB Klaipėdos autobusų parko (KlAP) investiciniam projektui, kuriame numatyta galimybė autobusus įsigyti už Europos Sąjungos (ES) lėšas. Šiuo metu po Klaipėdą važinėja 70 KlAP autobusų. Jų vidutinis amžius – beveik 14 metų. Klaipėda pirmoji Lietuvoje prieš dvejus metus visiškai atsisveikino su senučiukais ikarusais. Gavus miesto politikų sutikimą didžiausias KlAP autobusų atnaujinimas įvyko 2004 ir 2005 metais. Tada bendrovė įsigijo kone pusšimtį patogesnių, išvaizdesnių autobusų. Tačiau jau tuomet jų amžius buvo 10-12 metų. Kasmet bendrovė už savo lėšas atnaujina parką ir įsigyja po keletą ne naujų, bet geresnių, nors ir jau naudotų autobusų. Tačiau dar po kelerių metų ir šie autobusai bus nusidėvėję iki kritinės ribos. Naujų autobusų įsigyjimas buvo per brangus Klaipėdos miestui. Tačiau dabar yra galimybė naujus autobusus įsigyti panaudojant ES lėšas. Lietuvos Vyriausybės nutarimu dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo 2007-2013 metams 138 mln. Litų skirti ekologiško viešojo transporto plėtrai mūsų šalyje. Visai neseniai šį Vyriausybės planą palaimino Briuselis. Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Algirdas Tuganauskas sakė, kad tai bus nemaža paspirtis viešajam transportui (Ž.Meškauskas,2007). Autobusų parkai dėl nusidėvėjimo priversti kas kiek laiko atnaujinti savo transportą ir planuoja autobusų pirkimus. Pasinaudoję ES lėšomis, galbūt vieną autobusą įsigys už savo lėšas, o kitą už ES paramos lėšas. Pagal ES reikalavimus norint gauti tokį finansavimą reikia investuoti ir 50 proc. savo lėšų. Ministerijos atstovo teigimu, apklaustos savivaldybės susidomėjo tokiu būdu įsigyti naujų autobusų (ES parama bus skirta tik naujoms transporto priemonėms įsigyti) (Ž.Meškauskas,2007).. „Tai nėra labai dideli pinigai visos šalies mastu“, - teigė keleivinį transportą kuruojantis Susisiekimo ministerijos atstovas Petras Mikalonis. Tačiau, jo įsitikinimu, pridėjus dar antrą tiek, kiek reikalaujama pagal projektą, viešajam transportui tai būtų nemaža paspirtis. Dabar, anot P. Mikalonio, viešojo transporto būklė Lietuvoje yra bloga. Naujus autobusus kol kas sugebėjo įpirkti tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Visur kitur važinėja gerokai padėvėti autobusai (Ž.Meškauskas,2007).. KlAP vadovė J. Daugininkienė mano, kad Klaipėdos politikai ilgai nedelsdami turėtų apsispręsti dėl naujų autobusų įsigijimo. Anot jos, daugelis Lietuvos savivaldybių konkuruos dėl ES paramos, tad nėra ko laukti. Be to, būtų žymiai racionaliau po truputį keisti nusidėvėjusius autobusus, nei laukti, kol jie visai sugrius. Dar pernai KlAP pateikė uostamiesčio Savivaldybei prašymą pritarti bendrovės teikiamam investiciniam projektui pretenduojant į ES struktūrinių fondų finansavimą įsigyti naujus autobusus. Bendrovė gavusi finansavimą planuotų įsigyti 70 žemagrindžių autobusų, kurie pritaikyti vežti keleivius mieste. Autobusų parkas būtų atnaujintas per 7 metus. Autobusų įsigijimui būtų skelbiamas tarptautinis konkursas, o tai leistų užsitikrinti ne tik kainą, bet ir kokybę. Be to, naujiems autobusams galiotų ir garantinis aptarnavimas. Planuojama, kad KlAP atnaujinimui reiktų 60 mln. Litų. Klaipėdos miesto savivaldybei pritarus, pusę šios sumos galima gauti iš ES struktūrinių fondų. Kitą pusę tektų skolintis iš bankų. Vienas naujas miesto autobusas kainuoja apie 700 tūkstančių litų, o pailginto, vadinamojo autobuso su priekaba, kaina siekia milijoną litų.Viešasis transportas taptų patrauklesnis, juo naudotųsi daugiau keleivių, tad manoma, kad pagerėtų eismo sąlygos mieste. Be to, nauji autobusai būtų varomi ekologinius reikalavimus atitinkančiais varikliais, todėl sumažintų oro užterštumą mieste. Dalis autobusų būtų varomi tik dujomis. Klaipėdos miesto investicinis projektas buvo pristatytas miesto merui Rimantui Taraškevičiui. Jis teigė suprantąs, kad bendrovei dėl nusidėvėjimo tenka nuolatos keisti autobusus ir pasinaudojant ES parama būtų puiki galimybė kardinaliai atnaujinti miesto autobusų parką. Akivaizdu viena, kad buvusioji miesto Taryba, kurią rytoj pakeis naujai išrinktieji politikai, svarstyti Autobusų parko investicinio projekto neskubėjo (Ž.Meškauskas,2007). 3.2.3 Būsimi ir vykdomi projektai Tarnsporto paslaugų prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimo būsimi ir vykdomi projektai Klaipėdos mieste: 1. Klaipėdos miesto centrinės dalies žiedinių gatvių tinklo kūrimas (J. Janonio S.Dariaus ir S. Girėno gatvių rekonstrukcija); 2. Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų (RAKP) modernizavimas I etapas; 3. Klaipėdos rajono Gargždų miesto Klaipėdos gatvės rekonstrukcija; 4. Pievų gatvės nuo susijungimo su Šiauriniu apvažiavimu rekonstrukcija; 5. Geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės; 6. IXB koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra; 7. IXB koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas; 8. Eismo saugumo užtikrinimas, rekonstruojant geležinkelio pervažas ir pėsčiųjų tiltą per geležinkelį Šiaulių stotyje. (http://www.esparama.lt/ ) 3.3 Vilniaus viešojo transporto plėtra 3.3.1 Veiksniai ir aplinkybės 2006 m. Balandžio 22-23 dienomis Vilniaus miesto rotušėje vyko tarptautinė konferencija „Miesto viešojo transporto plėtra: veiksniai ir aplinkybės“. Jа organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė bei Vokietijos Erfurto taikomųjų mokslų universitetas. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos bei Estijos. Konferencijoje kalbėta apie įvairiose šalyse veikiančius viešojo transporto valdymo modelius, veiklos patirtį, finansavimo galimybes iš Europos Sаjungos fondų (http://tp.cargo.lt/ ). Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ darbuotojas J. Kulakauskas pristatė strateginius Vilniaus miesto plėtros tikslus. Kaip žinome, Vilniaus miestа kerta IX B transporto koridorius. Siekiant Lietuvos visavertės integracijos į ES kelių tinklа, būtina tvarkyti europinės svarbos kelių jungtis, kertančias Vilniaus miestа. Patogi geografinė padėtis, dideli tranzitiniai krovinių srautai tarp Rytų ir Vakarų sudaro palankias sаlygas multimodalinei Vilniaus transporto mazgo plėtrai. Kelių, geležinkelio ir oro transporto linijų sujungimas pietinėje Villniaus miesto dalyje, jų sаveika su logistikos centrais, muitinėmis, krovinių terminalais teigiamai veikia ir Vilniaus miesto susisiekimo sistemа, padeda nukrauti miesto centrа ir gyvenamuosius rajonus nuo krovininių automobilių tranzitinio eismo (http://tp.cargo.lt/ ). Kitas svarbus tikslas – plėtoti Vilniaus miesto vidaus gatvių tinklа ir įvertinant automobilizacijos lygio augimа, subalansuoti inžinerinės infrastruktūros, viešojo transporto ir kitų susisiekimo sistemų plėtrа (http://tp.cargo.lt/ ). Keleivių vežėjai susiduria su problemomis: ne visada laiku gauna subsidijas, transporto sritį kuruojančių ministerijų požiūris į keleivinį transportа nėra geranoriškas, per daug gyventojų, besinaudojančių įvairiomis lengvatomis (http://tp.cargo.lt/ ). Antrаjа konferencijos dienа vyko specialistų pasitarimai bei diskusijos. Kalbėta apie visuomenės parengimа naujai transporto rūšiai, pelno analizę miesto viešajame transporte, projektų vadybа, planavimа, įrengimа ir viešojo transporto veiklа. Diskutuota apie sankryžų reorganizavimа, eismo reguliavimo šviesoforais pertvarkymа, suteikiant prioritetа visuomeniniam transportui, viešojo transporto maršrutų sudarymа bei stotelių tvarkymа (http://tp.cargo.lt/ ). 3.3.2 Būsimi ir vykdomi projektai Tarnsporto paslaugų prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimo būsimi ir vykdomi projektai Vilniaus mieste: 1. Vilniaus senamiesčio pietinis apvažiavimas nuo P. Višinskio g. Iki Aušros Vartų g.; 2. Vilniaus geležinkelio mazgo plėtra (I etapo – Vilniaus geležinkelio stoties peronų ir tunelių rekonstravimas I eilė – Vilniaus geležinkelio stoties centrinės požeminės pėsčiųjų perėjos ir stoginės virš jos rekonstravimas); 3. Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų (RAKP) modernizavimas I etapas; 4. Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį su prieigomis rekonstrukcija; 5. Geležinio Vilko gatvės nuo Mokyklos g. Iki Molėtų pl. Statyba; 6. Vilniaus aerodromo tūpimo pagal prietaisus sistemos (ILS) keitimas; 7. Oro uosto perimetro aptvėrimo signalizacijos sistemos įrengimas panaudojant modernią kontrolės įrangą 1 etapas; 8. Žvyrkelių asfaltavimo programa 2006 – 2008 metais, 6 paketas; 9. Eismo saugumo užtikrinimas, rekonstruojant geležinkelio pervažas ir pėsčiųjų tiltą per geležinkelį Šiaulių stotyje. (http://www.esparama.lt ) 3.4 Bendri projektai trijuose didžiuosiuose mietuose 3.4.1 Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas1 Projektą buvo numatoma įgyvendinti trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Projekto trukme 24 mėnesiai. Projektas bus pradėtas įgyvendinti 2005 metų sausio mėnesį. Projekto pareiškėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė, ji projekte dalyvauja kartu su partneriais: Kauno ir Klaipėdos savivaldybėmis. Projekto pasekoje numatoma įdiegti elektronines viešąsias paslaugas visuomeniniame transporte. Jos bus diegiamos trijose glaudžiai tarpusavyje susijusiose srityse: • apmokėjimo už transportą ir bilietų infrastruktūros srityje; • keleivių informavimo sistemos infrastruktūros srityje; • transporto valdymo ir kontrolės infrastruktūros srityje. Realizavus projektą atskirose srityse bus pasiekta viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą branda iki ketvirto lygio. Elektroninių bilietų infrastruktūros pagrindiniai elementai yra šie: dvigubo standarto elektroninė bekontaktinė bilietų kortelė, palaikanti tiek laikinius (mėnesinius ir pan.) elektroninius transporto bilietus, tiek kartinius transporto bilietus; elektroninių bilietų užsakymo, įsigijimo ir papildymo sistema; elektroninių bilietų atžymėjimo ir kontrolės sistema; informacinė internetinė elektroninių kortelių aptarnavimo sistema. Elektroninė keleivių informavimo infrastruktūra papildys esamą tradicinę keleivių informavimo infrastruktūrą dinaminių ir interaktyviu turinių. Dinaminį turinį sudaro informacija apie vešiojo transporto priemonės (autobuso, troleibuso, ateityje mikroautobuso) geografinę padėti duotu momentų. Tokią informacija bus galima gauti internetu, mobiliojo ryšio priemonėmis (WAP, SMS). Taip pat bus įdiegta informacinių dinaminio turinio švieslenčių sistema ir labiausiai keleivių lankomose transporto stotelėse bus įrengtos švieslentės, kuriose bus rodomas laikas iki artimiausių transporto priemonių atvykimo momentų. Interaktyvi, ne dinaminė, keleivių informavimo sistema veikianti interneto pagrindu leis keleiviams ar potencialiems keleiviams generuoti sudėtingas užklausas apie tai, kaip optimaliai laiko ar pinigų požiūrių planuoti savo keliones miesto visuomeniniu transportu. Transporto judėjimo ir kontrolės sistemos pagrindiniai elementai yra: GPRS modemai perduodantys informaciją apie transporto priemonės geografinę poziciją į centrinį dispečerinį punktą ir gaunantys, jei reikia, atitinkamą valdymo informaciją iš valdymo punkto; transporto priemonės borto kompiuteriai ir, kai kuriais atvejais, GPS moduliai. Transporto priemonės geografinė padėtis gali būti nustatoma arba pagal GPS duomenis arba algoritmiškai, pagal duomenis kaupiamus borto kompiuteryje. Algoritmiškai pozicija nustatoma žinant maršrutą, nuvažiuotą kilometrų kiekį, kurį fiksuoja kelio modulis ir sustojimus stotelėse (sustojimas stotelėje fiksuojamas, jei įvykdomos trys sąlygos: transporto priemonė stovi; atidarytos abejos užpakalinės durys; pravažiuotas atstumas nuo prieš tai buvusio sustojimo patenka į nustatytas atstumų tarp stotelių ribas). Projekte įdiegtos priemonės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir formuoją harmoningą elektroninę keleivių aptarnavimo viešųjų paslaugų infrastruktūrą. IŠVADOS Taigi apžvelgę Lietuvos didžiųjų miestų: Kauno , Vilniaus ir Klaipėdos viešojo transporto plėtrą ir vystymosi galimybes, galime teigti jog ES turėjo didelę įtaką Lietuvos viešojo transporto vystymosi procesui. Nuo 2000-ųjų metų ES Lietuvos transporto sektoriui yra skyrusi 347 mln. litų, finansuojamų projektų vertė siekia 516,8 mln. litų. Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimui 2007-2013 metais tikimasi skirti apie 4 mlrd. litų. Daugiau nei pusės šių pinigų tikimasi iš Europos Sąjungos. Investicijos ateinantį laikotarpį bus nukreiptos į visų transporto rūšių infrastruktūros plėtrą - tinklų modernizavimą, eismo saugos, aplinkos saugos priemones. Taigi galime teigti, jog ES parama stipriai pagerino viešojo transporto padėtį Lietuvoje. Iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, ji leis verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą, o Lietuvos gyventojams – minimaliai sugaištant, patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, puikiai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams. LITERATŪRA: 1. MAČIULIS, A. (2006) Vietiniai, regioniniai poreikiai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybės. LR Seimas: Vilnius. 2006 vasario 14d. 8 p.; 2. MEŠKAUSKAS, Žygimantas. (2007) Nauji autobusai- už ES lėšas. Vakarų ekspresas, Kalipėda, Nr. 11, p.7.; 3. Vilniaus pedagoginis universitetas. (2006) Lietuvos ūkio transformacija, Vilnius: Leidykla, 390 p. ISBN 9955-20-105-3; 4. I manager (2006)Finansinės proporcijos Vilnius, [interaktyvus]. Vilnius: Penki kontinentai [žiūrėta 2007 m. Lapričio 20d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!