Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę šalinančios aplinkybės

-2002-
Įvadas
Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas – LR Konstitucija savo 30 straipsnyje tvirtina principinę nuostatą, kad asmeniui neteisėtais veiksmais padarytos materialinės bei moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Žalos atlyginimo institutas bei civilinė atsakomybė – tai labai svarbūs ir opūs klausimai šiandieninėje Lietuvoje.
Kaip žinia, civilinė atsakomybė, atsižvelgiant į tam tikrus ypatumus, gali būti įvairi, tai ir atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl būtinojo reikalingumo, atsakomybė užkelių asmenų padarytą žalą, atsakomybė už asmens valdomų daiktų padarytą žalą, atsakomybė už nepilnamečių padarytą žalą ir kita. Viena iš tokių civilinės atsakomybės rūšių – tai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė, pasižyminti savitais ypatumais bei tik jai būdingais bruožais. Svarbūs ne tik bet kokios atsakomybės atsiradimo pagrindai, bet taipogi ne mažiau reikšmingos ir sąlygos, šalinančios iškilusią atsakomybę. Taigi, šiame darbe kaip tik ir pakalbėsime apie tokias sąlygas, kurios šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę. Toks bus šio rašto darbo tikslas.
Siekiant išsiaiškinti esminį šio darbo klausimą, darbui iškelsime tokius uždavinius:
1. Susipažinti su bendrosiomis civilinės atsakomybės kilimo sąlygomis bei jas sulyginti su didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės pagrindais;
2. Ne tik pateikti, bet ir smulkiau paanalizuoti atskiras didesnio pavojaus šaltinio atsakomybę šalinančias aplinkybes, susipažinti su jų turiniu bei esme.
Darbas parašytas remiantis civilinės teisės teorija bei jos lyginimu bei sąsaja su Lietuvos teisės aktais.
1. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės pagrindai
Pradedant kalbėti apie didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ir jo valdytojo atsakomybės pagrindus, reikėtų susipažinti su civiline atsakomybe bei jos sąlygomis apskritai.
Civilinė atsakomybė plačiąja prasme – tai prievolė, kuomet viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai žalą (nuostoliu), padarytus teisės pažeidimu ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymu arba netinkamu vykdymu.1 Civilinė atsakomybė, kartu ir prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda tiek pažeidus civilinės teisės normas ar sutartinius įsipareigojimus, tiek ir kitų teisės šakų (pavyzdžiui, baudžiamosios ar administracinės) normas. Taigi, galima teigti, jog civilinės atsakomybės viena iš paskirčių – tai padarytos moralinės ar materialinės žalos atlyginimas. Tiek materialinė, tiek...

Daugiau informacijos...