Šperos

Dialektologija

9.6   (3 atsiliepimai)
Dialektologija 1 puslapis
Dialektologija 2 puslapis
Dialektologija 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Vakaru aukstaiciai kauniskiai Svarbiausios kaunGškių fonetikos ypatybės - jie ne tik išlaiko sveikus dvibalsius uo, ie, dvigarsius an, am, en, em bei nosinius balsius ą, ę (šios ypatybės kauniškiKs ir šiauliškiKs vienija į vakar9 aukštaHčių grupę), bet ir iš visų dabartinių lietuvių kalbos patarmių visose žodžio pozicijose geriausiai skiria ilguosius balsius nuo trumpųjų. Tačiau ir vakar9 aukštaHčiai kaunGškiai turi ypatybių, kuriomis skiriasi nuo bendrinės kalbos. Kaip ir visi aukštaHčiai, kaunGškiai išlaiko sveikus dvibalsius ie, uo, pvz., dUona, o kaip vakar9 aukštaHčiai - sveikus dvigarsius an, am, en, em ir nosinius balsius ą, ę, Svarbiausia kaunGškių fonetikos ypatybė - iš visų dabartinių lietuvių kalbos patarmių visose žodžio pozicijose jie geriausiai išlaiko ilguosius ir trumpuosius balsius KaunGškiai bendratyse, kurios baigiasi -enti, -inti, ir iš jų padarytose formose, be to, esamojo laiko formose su priesaga -sta (pvz., sEnsta) dažnai išmeta priebalsį n ir vietoj en, in taria ilguosius eŠ, iŠ, KaunGškių ploto pietryčiuose ilginami tvirtapradžių dvigarsių il, im, in, ir, ul, um, un, ur pirmieji dėmenys: pačiuose pietuose (apie KalvarGją, MarijAmpolę, PrIenus) balsiai tariami visai ilgi Pietryčių ir šiaurės rytų dalyse žodžio pradžios e, ei verčiami a, ai, pvz., a.žeras KaunGškių rytuose, apie JiDzną, KrUonį, RuMšiškes, kietinamas priebalsis l prieš e, ę, ei, ė, pvz., ła.das Žodžio pradžioje prieš užpakalinius balsius daugelis kaunGškių prideda v, o prieš priešakinius - j, pvz., vUoga   Šiaurinėje dalyje (ŠakiaH, VilkijX, VeliuonX, JKrbarkas) trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai, tačiau ne visur ir ne visose galūnėse vienodai sistemingai, todėl gali būti ištariama: ša.ka ‘ dvibalsių ir dvigarsių tvirtagalė priegaidė tęsiama per abu dėmenis siauliskiai Kaip ir visi aukštaHčiai, šiaulGškiai išlaiko sveikus dvibalsius ie, uo, pvz., dUona 'dUona', pIens 'pIenas'; o kaip vakar9 aukštaHčiai - sveikus dvigarsius an, am, en, em ir balsius ą, ę, pvz., ra9ka Dauguma šiaulGškiu) trumpina nekirčiuotus ilguosius balsius, todėl sako: dume.lis Vietoj nekirčiuotų kamieno balsių o, ė patarmės pietuose, apie tariami trumpieji balsiai u, i, pvz., sude.lis Šiaurėje šie balsiai tariami trumpai ir neįtemptai,Galūnėse beveik visur tariami trumpieji balsiai a, e,   Beveik visi šiaulGškiai (išskyrus minėtą plotelį šiaurėje apie ŠakYną, ŽagZrę) kirčiuotus trumpuosius balsius u, i (taip pat tvirtapradžiuose dvigarsiuose bei dvibalsyje ui) ilgina iki pusilgių ir taria su vadinamąja vidurinS prIegaide, pvz., bu.va Vakarinėje šiaulGškių dalyje ir net pačiuose ŠiauliuosS žemaHtiškai dvibalsinami ilgieji o, ė , pvz., mUolisžemaHtiškai atitraukiamas kirtis, pasitaiko žemaHtiško priegaidžių tarimo atvejų ir kitokių žemaHčių tarmės elementų. Rytinėje šiaulGškių dalyje tariamas ryt9 aukštaHčiams būdingas kietas priebalsis ł prieš e, ę, ei, ė, pvz., ła.ts ŠiaulGškiams apie ŽagZrę būdingas įdomus fonetinis reiškinys, vadinamas šlekiZvimu. Šioje šnektoje sumišo priebalsiai š, ž, č, dž ir s, z, c, dz. Didžiojoje šnektos dalyje abiem atvejais tariami s, z, c, dz, pvz.. Keliuose kaimuose vietoj s, z, c, dz, tiesa, ne visuomet nuosekliai, tariami š, ž, č, dž,. Manoma, kad šio reiškinio priežastys - senovėje čia gyvenusių žiemgZlių, turėjusių s, z vietoj lietuvių š, ž, kalbos pėdsakai Šiaurinėje ploto dalyje (apie JOniškį, SkAisgirį, ŽagZrę) jaučiama latvių kalbos įtaka: vietoj dalelytės taHp sakoma js., priebalsiai dažnai ištariami su tam tikru patęsimu Šiauliškiai atitraukia kirtį iš galūnės į žodžio pradžią, beje, ne visur vienodai. Einant iš pietų į šiaurę, kirčio atitraukimas intensyvėja. Pietu aukstaiciai Svarbiausia piet9 aukštaHčių skiriamoji ypatybė - išlaikomi sveiki dvigarsiai am, an, em, en (kaip bendrinėje kalboje), bet vietoj  ą, ę tariami ilgieji uŠ, iŠ. Piet9 aukštaHčiai išlaiko nesusiaurintus dvigarsių am, an, em, en pirmuosius dėmenis, pvz., sA.mc Vietoj ilgųjų balsių, rašte žymimų nosinėmis raidėmis ą, ę, tariami ilgieji uŠ, iŠ (nekirčiuoti jie gali būti sutrumpėję iki pusilgių), pvz., Piet9 aukštaHčiai pasako trumpuosius u, i vietoj bendrinės kalbos a, e vienaskaitos įnagininke, pvz.,šak’, vienaskaitos vietininke, pvz. ‘laukS’, taip pat  nedideliame plote tarp LazdGjų ir AlytaJs paplitusiose būdinio formose, pvz., nešt. Šių formų galūnės balsiai kilę iš senovėje buvusių nosinių *Ą, *Ę, kurie piet9 ir ryt9 aukštaHčių plote susiaurėję virto *Ų, *Į, o vėliau sutrumpėjo Tarmėje labiau pastebimi priebalsių pakitimai. Ypač išsiskiria dzūkZvimas (todėl piet9 aukštaHčiai pagal tradicinę tarmių klasifikaciją vadinami vakarGniais dz0kais). DzūkZvimas - toks piet9 aukštaHčių (kaip, beje, ir ryt9 aukštaHčių vilnGškių) tarmės reiškinys, kurį parodo dvi pagrindinės ypatybės:     1) vietoj č, dž tariama c, dz (beje, c, dz gali būti tariami ir minkštai, ir  - pietvakarinėje tarmės dalyje - kietai) Išimtį sudaro dauguma skolinių ir naujai į tarmę patekę žodžiai (pvz., bač'kX ‘statGnė’, česna.kas ‘česnZkas’, bažnIŠčw ‘bažnYčia’, čW.upas ‘čiAupas’), pavardės (stanks.vič'us ‘StankDvičius’), garsažodžiai (čiR.škw ‘čiRškia’, ŽeR.žgw ‘džeRžgia’). Daiktavardžiuose, kurių vardininkas turi galūnę -ė (pvz., kat(Š ‘katsti’, naujuose žodžiuose, pvz., stqŠtGs ‘stotGs’; č, dž išlaikoma garsažodžiuose, pvz., čI.rkšt ‘čGrkšt’, daugelyje svetimos kilmės žodžių, pvz., bač'kX ‘statGnė’,Daiktavardžių daugiskaitos kilmininko ir veiksmažodžio būtojo kartinio laiko 1 asmens formos vilnGškių tarmės plote tariamos nevienodai, pvz., katu kači9’ VilnGškių plote yra įvairių balsio o variantų - nuo senovinio nesusiaurėjusio a iki uo.      Kai kuriose vietose (Rimš, po minkštojo priebalsio - ) arba murmamąjį (po kietojo priebalsio) ir s 'laNkas', keN'.č's 'šveNtas', t'ompk 'teMpk', lonke.l'

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 6521 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
3 psl., (6521 ž.)
Darbo duomenys
  • Kalbų studijų špera
  • 3 psl., (6521 ž.)
  • Word failas 743 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt