Svarbiausios kaunGškių fonetikos ypatybės - jie ne tik išlaiko sveikus dvibalsius uo, ie, dvigarsius an, am, en, em bei nosinius balsius ą, ę (šios ypatybės kauniškiKs ir šiauliškiKs vienija į vakar9 aukštaHčių grupę), bet ir iš visų dabartinių lietuvių kalbos patarmių visose žodžio pozicijose geriausiai skiria ilguosius balsius nuo trumpųjų. Tačiau ir vakar9 aukštaHčiai kaunGškiai turi ypatybių, kuriomis skiriasi nuo bendrinės kalbos.
Šiaurinėje dalyje (ŠakiaH, VilkijX, VeliuonX, JKrbarkas) trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai, tačiau ne visur ir ne visose galūnėse vienodai sistemingai, todėl gali būti ištariama: ša.ka ‘
dvibalsių ir dvigarsių tvirtagalė priegaidė tęsiama per abu dėmenis
siauliskiai
Kaip ir visi aukštaHčiai, šiaulGškiai išlaiko sveikus dvibalsius ie, uo, pvz., dUona 'dUona', pIens 'pIenas'; o kaip vakar9 aukštaHčiai - sveikus dvigarsius an, am, en, em ir balsius ą, ę, pvz., ra9ka
Dauguma šiaulGškiu) trumpina nekirčiuotus ilguosius balsius, todėl sako: dume.lis Vietoj nekirčiuotų kamieno balsių o, ė patarmės pietuose, apie tariami trumpieji balsiai u, i, pvz., sude.lis Šiaurėje šie balsiai tariami trumpai ir neįtemptai,Galūnėse beveik visur tariami trumpieji balsiai a, e,
Beveik visi šiaulGškiai (išskyrus minėtą plotelį šiaurėje apie ŠakYną, ŽagZrę) kirčiuotus trumpuosius balsius u, i (taip pat tvirtapradžiuose dvigarsiuose bei dvibalsyje ui) ilgina iki pusilgių ir taria su vadinamąja vidurinS prIegaide, pvz., bu.va
Vakarinėje šiaulGškių dalyje ir net pačiuose ŠiauliuosS žemaHtiškai dvibalsinami ilgieji o, ė , pvz., mUolisžemaHtiškai atitraukiamas kirtis, pasitaiko žemaHtiško priegaidžių tarimo atvejų ir kitokių žemaHčių tarmės elementų.
Rytinėje šiaulGškių dalyje tariamas ryt9 aukštaHčiams būdingas kietas priebalsis ł prieš e, ę, ei, ė, pvz., ła.ts
ŠiaulGškiams apie ŽagZrę būdingas įdomus fonetinis reiškinys, vadinamas šlekiZvimu. Šioje šnektoje sumišo priebalsiai š, ž, č, dž ir s, z, c, dz. Didžiojoje šnektos dalyje abiem atvejais tariami s, z, c, dz, pvz.. Keliuose kaimuose vietoj s, z, c, dz, tiesa, ne visuomet nuosekliai, tariami š, ž, č, dž,. Manoma, kad šio reiškinio priežastys - senovėje čia gyvenusių žiemgZlių, turėjusių s, z vietoj lietuvių...
Šį darbą sudaro 6521 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!