Darbuotojų pasyvumas darbe

ĮVADAS Šiuolaikinė rinka nesustabdomai keičiasi labai greitais tempais, o tai be abejonės skatina organizacijas nuolat taikytis prie jos reikalavimų, vykdyti reformas, didinti investicijas į žmogiškąjį veiksnį, diegti inovacijas. Lietuvai ypač reikia stengtis prisitaikyti prie šių rinkos reikalavimų, nes tai dar mums yra pakankamai nauja ir neišplėtota. Sparčios kaitos pasaulyje keliami nauji reikalavimai ir asmeniui, visuomenei, institucijoms, ir žinoma organizacijoms, įmonėms, bendrovėms. Tai aktualu ypač dabar, kai Lietuva konkuruoja ir su kitomis Europos sąjungos valstybėmis. Sudarant verslo planus ar juos atnaujinant organizacijų vadovybės jau numato mokymus, seminarus, kvalifikacijos kėlimo kursų programas savo darbuotojams. Jau imama suprasti, kad investuojant į asmenį galima pasiekti labai gerų rezultatų. Tačiau ką daryti, kai darbuotojai į tai reaguoja pasyviai, jie nenori dalyvauti darbo rinkoje. Jie laukia nurodymų, daro tik tiek, kiek jiems liepta padaryti. Pasyvus žmogus yra nuolat kuo nors nepatenkintas ir burbantis. Todėl ir pasirinkta tokia problema, nes kuo toliau tuo labiau toks darbuotojų pasyvumas ir nenoras dalyvauti darbo rinkoje kelia vis didesnių problemų, kurios trukdo efektyviai kasdieninei įmonės veiklai. Darbo objektas. Šio tyrimo objektas yra darbuotojai, kurie yra pasyvūs ir nenori dalyvauti darbo rinkoje. Pasyvumas pasireiškia tiesiogiai per darbo rezultatus, o nenoras dalyvauti darbo rinkoje, tai jiems suteiktų galimybių nepriėmimas (nenoras kelti kvalifikacijos laipsnio, dalyvauti mokymuose, konferencijose ir kt., kas galėtų padidinti jų galimybes konkuruoti su kitais darbuotjais). Darbuotojas - tai fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbas bus sudarytas iš dviejų dalių: teorinio aprašymo ir tyrimo dalies. Kiekvienai daliai bus keliami atskiri uždavinai. Tam, kad galima būtų optimaliai panaudoti gautą informaciją, bus taikomi šie tyrimo metodai: • Sisteminė mokslinės literatūros analizė. • Apklausos tyrimo metodas. 1. TEORINIS APRAŠYMAS 1.1. Teorinio aprašymo uždaviniai 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie darbuotojų pasyvumą; 2. Apibendrinti kitų autorių nuomonę apie darbuotojų pasyvumą. 3. Pateikti teorinio aprašymo išvadas. 1.2. Aprašomoji dalis Išanalizavus literatūrą, pastebėta, kad Lietuvoje nėra atliktas tokio tipo tyrimas. Yra keletas magistrų darbų, kurie yra susiję su darbo santykiais. Tai būtų Jelenos Korosteliovos „Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikis – organizacijos tapimo besimokančia veiksnys“ (2004, Kaunas) ar Indridos Ernestienės „Darbuotojų Karjeros vystymas organizacijoje“ (2007, Kaunas) ir kt. Todėl pasirinkta tema turėtų būti labai aktuali. Šis darbas yra svarbus tuo, kad leis tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įmonių vadovams, darbuotojams ir kitiems suvokti darbuotojų pasyvumo ir nenoro dalyvauti darbo rinkoje priežastis. A.Guoga 2008 m. savo straipsnyje apie lyderius ir aukas teigė tai, kad pasyvi pozicija – tai būtino sprendimo atidėliojimas. Sprendimo, kurį neišvengiamai teks priimti vėliau. Mes vis vien neįstengiame pabėgti nuo savo pareigų. Tik galime pasirinkti – pareigą pamiršti ir už tai sumokėti sumenkusiu gyvenimu. Jei esame įsipareigoję savo bendradarbiams, tačiau savo pareigos nevykdome, mūsų laukia neišvengiamas atpildas – sumažėjęs pasitikėjimas ir pagarba, o dėl to silpnėja mūsų galios efektyviai vadovauti šiems žmonėms. Šis reiškinys iš tiesų yra paplitęs įvairiuose įmonėse, tiek valstybinėse, tiek ir akcinėse bendrovėse. Pasyvumo kaina – tai savo, o neretai ir kitų gyvenimo sumenkinimas, kuris tiesiogiai veikia įmonės, kurioje dirbama rezultatus ir efektyvumą (www.success.lt, 2008) . Norint išsiaiškinti mūsų tiriamos problemos apie darbuotojų pasyvumą priežastis reiktų remtis G.Simmel sociologija. Kaip teigia, individai gaudami išorinį stimulą, gali jį vertinti ir suvokti pagal patį save, pagal turimas normas ir vertybes, ir įsivaizduodami skirtingus veiksmo kelius nuspręsti, ką jiems daryti ir kaip jiems reikėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Iš to gali prieiti prielaidą, kad individai nėra besąlygiškai sąlygojami išorinių ir vidinių jėgų, kadangi individas pats nulemia savo veiksmus. Todėl kiekvienas individas pats už save sprendžia ar jam rinktis vieną būdą ar jam pasirinkti kitą būdą. Ar jam būti aktyviam ar būti pasyviam tam tikroje apibrėžtoje situacijoje. Vienu atveju individas gali save suvokti kaip pilnavertį, pilnai funcionuojantį asmeninį tipą, kuriam nieko nereikia keisti gyvenime, nes jam gerai kaip yra dabar. O kitu atveju individas gali save suvokti kaip nepilnavertiškai funkcionuojantį visuomenėje, todėl jis siekia keistis ir tobulėti. „Mūsų veiksmų dorumas priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo mūsų geresniojo Aš, nuo pagarbos sau patiems...“ (Sociologija ir kultūros filosofija, 2007). Darbuotojas turi pirma pats suprasti ir stengtis atlikti savo darbą produktyviai ir pats ieškoti galimybių, kad jo darbo našumas būtų efektyvesnis. O nebūti pasyvus savo teisių reikalautojas. Dauguma žmonių yra linkę reikalauti teisių, negu vykdyti pareigas. G.Simmel apibudindamas vargšo tipą sako, kad: „Vargšas, kuris savo padėtį suvokia kaip pasaulio tvarkos neteisingumą ir iš esaties reikalauja pagalbos,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!