Darbo sauga chemijos laboratorijoje

Darbo sauga Darbo sauga- tai kompleksinė, socialinė, techninė mokslo šaka, nagrinėjanti teisines saugaus darbo organizavimo normas, būdus, darbo sąlygom gerinti, gamybinio traumatizmo apsinuodijimų ir profesinių ligų klausimus, saugius techninius procesus, saugos nuo elektros būdus, darbo higienos, gamybinės sanitarijos klausimus. Darbo saugos disciplinos užduotis: suteikti šiokių tokių teorinių ir praktinių žinių, kad mokėtų organizuoti saugų darbą. Instruktažai: 1. Įžanginis (praeina visi; praveda darbo saugos inžinierius). 2. Pirminis (priklauso nuo instruktuojamojo patyrimo, išsilavinimo, darbų pavojingumo). 3. Periodinis. 4. Neplaninis (rengiamas, kai pasikeičia gamybos sąlygos ar įvyksta nelaimė). 5. Specialus (atliekant vienkartinį darbą). Bendrieji reikalavimai Laboratorijoje gali dirbti asmuo: 1. Išklausęs įvadinį, pirminį ir periodinį instruktažą (+specialus ir neplaninis). 2. Susipažinęs su naudojamų medžiagų ar vykdomų reakcijų produktų savybėmis. Ypač atkreipiant dėmesį i medžiagų nuodingumą, gebėjimą sprogti ir užsidegti. 3. Mokantis suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir žinantis pirminių priešgaisrinių priemonių veikimą. 4. Naudojantis spec. aprangą ir kitas saugos priemones: chalatą, pirštines, guminį kilimėlį. Kad laboratorija oficialiai veiktų, joje turi būti: 1. Ištraukiamoji ventiliacija (traukos spinta turi veikti taip , kad oras per 8h darbo dieną pasikeistu 8 kartus, o oro srautas 1-1,5m/s). 2. Elektrinių prietaisų įžeminimo kontūras(metalo juosta). 3. Apsauginiai padėklai (emaliuoti)(jei darbe naudojami agresyvūs skysčiai ar tirpikliai). 4. Pirmos pagalbos vaistinėlė. Jos turinys turi atitikti laboratorijoje vykdomų darbų pobūdį. Bendri : žgutas, marlė, vata, jodo tirpalas, 3% citrinos arba boro rūgšties tirpalas,3% kalio permanganato tirpalas, 3% sodos tirpalas. Dirbant su nuodais - priešnuodžiai . 5. Neutralizatoriai – medžiagos, kurios pašalina nuodingų, žmogų veikiančių, medžiagų poveikį. 6. Priešgaisrinis inventorius (dėžė su smėliu, adijalas). Pastaba: laboratorijoje nevalgoma, negeriama, nerūkoma. Reikalavimai prieš pradedant darbą: 1. Pažiūrėti ar įžeminti elektriniai prietaisai. 2. Išvėdinti laboratoriją. 3. Patikrinti ar veikia ventiliacija. 4. Patikrinti ar gerai pritvirtinti slėginiai indai (balionai su dujomis). 5. Patikrinti ar nėra indų su reagentais be užrašų ar etikečių. 6. Patikrinti ar balionai turi monometrus su bliombomis). 7. Patikrinti ar galioja dujų balionų galiojimas (patikros laikas kas 1,5m.). Reikalavimai darbo metu: 1. Dirbti su nuodingomis, lakiomis ir agresyviomis medžiagomis tik įjungus traukos spintą ir būti užsidėjus apsauginius akinius arba (geriau) skydelius. 2. Kaitinimui naudoti tik uždaro tipo elektrines plytutės. 3. Pripildant pipetes pavojingų skysčių, būtina naudotis kriaušėmis (klizmomis). 4. Pilstant ir skiedžiant rūgštis- r. pilti į H2O ir ne atv. + pirštinės ir aps. akiniai. Su koncentruotom, garuojančiom rūgštim respiratorius. 5. Šarmus tirpinti mažais kiekiais, lėtai dedant į H2O ir maišant stikline lazdele. Būtinai dėvėti akinius.! Būtinai veikiančioj traukos spintoj. 6. Tirpalus, kuriuos ruošiant išsiskiria temperatūra, ruošti porcelianiniuose ar termoatspariuose plonasieniuose induose (storasieniams- NE!) 7. Šildant skysčius mėgintuvėliuose, nukreipti nuo savęs ir nuo kitų. 8. Nenešioti, neremontuoti įjungtų elektrinių prietaisų. 9. Nutrūkus elektros srovei kiek galima greičiau išjungti elektros prietaisus. 10. Nepalikti veikiančių prietaisų, degančių degiklių be priežiūros. Bendri reikalavimai atskirom laboratorijom: 1. Dirbant su Hg laboratorijoj, patalpos turi būti išklijuotos degto molio plytelėmis (kitos medž. Hg sugeria). 2. Laboratorijoj turi būti ištraukiamoji ventiliacija (natūrali ir dirbtinė). 3. Laboratorijoje turi būti įžemintas kontūras (visi el. prietaisai įžeminti). 4. Prie kiekvieno dirbančio el. aparato turi būti guminis kilimėlis. 5. jei dirbama su agresyviomis medž., tai reikia naudotis padėklais. 6. Turi būti vaistinėlė, neutralizatoriai, priešgaisrinis inventorius (gesintuvas, ...). 7. Laboratorijoje- nevalgoma, negeriama, nerūkoma. Bendros darbo taisyklės: 1. Cheminėje laboratorijoje galima dirbti tik praėjus darbo saugos instruktažą. 2. Bet kokį darbą reikia atlikti pagal metodiką, neskubant ir tvarkingai (draudžiami pašaliniai darbai). 3. Darbo vietoj turi būti tik reikalingi reagentai ir įrenginiai. 4. Darbą galima pradėti tik tada, kai visi jo etapai aiškūs. 5. Prieš atliekant nežinomas operacijas ar bandant naujas medž., reikia išklausyti instruktažą. 6. Pavojingos operacijos turi būti atliekamos stebint vadovui. 7. Atliekant sintezės darbus reikia vadovautis literatūroje nurodytais metodais ar standartais. (Būtinai užrašyti koks gaunamas produktas ir pagaminimo datą). 8. Negalima pakeisti metodikoj nurodytų reagentų kitais. 9. Visi reagentų indai turi būti su etiketėmis. 10. Prieš klijuojant naują etiketę, reikia nuimti seną, negalima klijuoti vieną ant kitos. 11. Draudžiama taisyti etiketes, negalima rašyti etiketėje lengvai nuplaunamu rašikliu. 12. Negalima naudoti reagentų, neturinčių etikečių ar esančių su neaiškiomis etiketėmis, prieš tai neatlikus medžiagos kokybinės analizės. 13. Jei reagentas neaiškus, reikia jį sunaikinti. 14. Visą laiką sekti ir palaikyti reagentų tvarką. 15. Nesumaišyti reagentų kamščių. 16. Reagentus imame iš buteliuko švariais špateliukais, neimam aliuminiais šaukštais. 17. Reagento likučio negražinti atgal. 18. Draudžiama pilti reagentus, jų vandeninius tirpalus, organinius tirpiklius į kriauklę. Juos reikia surinkti į atskirą tarą ir utilizuoti. 19. Visi dirbantys turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą. 20. Kiekvienoj laboratorijoj turi būti pilnai sukomplektuota 1-mos pagalbos vaistinėlė: aktyvuota anglis, KMnO4, NaHCO3, H2O2, acto r. 1,5-3, boro r., citrinos r., žgutas, priešnuodžiai medžiagom su kuriomis dirbama. Ji turi būti matomoj vietoj ir prižiūrima kas metai. 21. Draudžiama dirbti vakarais ypač naktį, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio. 22. Negalima dirbti vienam. 23. Pavojingi darbai: a) su toksiškomis, degiomis, sprogstančiomis medž. b) su judančia padidinto slėgio aparatūra. c) su elektra. 24. Jegu dirbama su sprogti galinčiu įtaisu, būtinai reikia užsidėti akinius ir šalmą. 25. Draudžiama be priežiūros palikti dirbančią aparatūrą, degančius dujų degiklius. 26. Išeinant iš lab. Būtinai patikrinti ar degikliai išjungti, H2O kranai išjungti, švari ir išjungta aparatūra. 27. Nutrūkus H2O tiekimui, reikia išjungti distiliavimo aparatą. 28. Dingus elektros srovei, aparatus reikia išjungti. 29. Draudžiama atlikti bandymus, nesusietus su konkrečiu darbu. 30. Atliekant darbą pagal aprašytą metodą, reikia dirbti su nedideliais kiekiais. 31. Baigus darbą viską išjungti. Reikalavimai baigus darbą: 1. Dirbti iki nustatyto laiko, o vėliau likti tik su dekano leidimu 2. Naudotus tirpalus supilti į atskirus utilizavimo indus. 3. Išjungti elektros prietaisus.(ne tik savo bet ir kitų) 4. Nepalikti atvirų indų su cheminėm medž., nuodais.Nuodus patalpinti į seifą. 5. Išjungti H2O, ventiliaciją ir apšvietimą Reikalavimai avarinėje situacijoje: 1. Išpylus lengvai užsiliepsnojančius skysčius, išjungti šildymo prietaisus, o tada gesinti (smėliu arba impregnuotu adijalu). 2. Išpylus nuodingas medž., tą vietą neutralinti, po to išplauti šiltu muiliniu H2O, o po to šaltu. 3. Terminio nudegimo atveju, nudegimo vietą drėkinti 1,5-2% KMnO4 tirpalu arba patepti sulfidiniu tepalu, tanino tirpalu. 4. Rūgštiniu tirpalu nudegintą vietą plauti dideliu H2O kiekiu, o po to 3% NaHCO3 (geriama soda). Jei H2SO4(konc.)-pirma žaizdą nuvalyti tamponu, po to plauti su daug H2O ir neutralizuoti NaHCO3 tirpalu. 5. Šarmais nudegintą vietą plauti dideliu H2O kiekiu kiek galima ilgiau apie puse val, neutralizuoti 3% acto ar citrinų r. tirpalu. Patekus šarmams į akis - kiek galima ilgiau plauti su vandeniu ir neutralizuoti rūgštiniu tirpalu, būtinai kreiptis 5 gydytoją. 6. Nukentėjus nuo elektros srovės, kaip galima greičiau atitraukti nukentėjusį nuo aparato, tačiau negalima liesti nuogo kūno (laidininkas). Atsegti kvėpavimą varžančias sagas. Tam tikrą laiką neleisti jam judėti. Iškviesti gydytoją. 7. Kilus gaisrui: a) pirmiausia išjungti dujas, elektros prietaisus ir ventiliaciją b) išnešti indus su degiomis medž, organinius tirpiklius ir suspaustų suskystintų dujų balionus. c)naudoti gesinimo priemones, žiūrint kas dega (degiems skysčiams nenaudoti ištisinės srovės, naudoti smėlį, impregnuotas audeklas, vilnonis audeklas (asbestines antklodes nebenaudojame). Dirbant laboratorijoje: 1. draudžiama atlikti darbą nesusijusi su tiesiogine užduotimi. 2. turi būti tik konkrečiam darbui skirti prietaisai bei reagentai. 3. bet koki darbą galima pradėti tik tada kai visi darbo etapai suprantami ir nekelia abejonių. Jei kas nors neaišku kreiptis i laborantą ar dėstytoją. 4. naudotis aprašymais ir dirbti su nedideliais medžiagų kiekiais, stebėti reakcijos eigą. Darbo sauga, dirbant su stikliniais indais ir ampulėmis. Stiklas trapi lengvai dūžtanti medžiaga, todėl: 1. galime įsipjauti, 2. kaitinant reakcijos mišinį su nuodingomis medžiagomis galime apsinuodyti 3. galime nusideginti termiškai arba paveikti chemiškai, nes stiklas įkaista. Norint išvengti traumų reikia laikytis šių reikalavimų: 1. Stiklinį vamzdelį laužti tik įbrėžus 1/5 jo paviršiaus su spec. dilde.Laužti nuo savęs, jei vamzdelio diametras iki 1cm. Jei vamzdelis storesnis - tą vietą apvynioti benzene ar žibale išmirkytu vilnoniu siūlu ir uždegti, stiklas trūksta. 2. Lūžio vietas aplydyti degiklio liepsnoje, įkaitusio vamzdelio nedėti ant šlapio paviršiaus. 3. Norint įstatyti st.vamzdelį į guminį kamštį, būtina vamzdelio galą sudrėkinti H2O. 4. 2.Užkemšant plonasienį indą kamščiu, laikyti jį ranka. 5. Įkaitusių indų negalima uždaryti šlifiniu kamščiu, kol jis neataušta. 6. Į angą įstačius popieriaus juostelę, galima naudoti šlifinį kamštį. 7. Nenaudotus šlifus reikia paruošti darbui: gerai nuvalyti abrazyvinius miltelius ir sutepti vazelinu. 8. Jeigu šlifinę aparatūrą naudosim darbui iki 200‘C, tai galima naudoti silikoninius vazelinus (KB-3/10). Jei temperatūra virš 200‘C, naudoti grafitinę pudrą. 9. Šildant skysčius mėgintuvėlyje, anga turi būti nukreipta nuo savęs ir nuo kitų 10. Mėgintuvėlio neuostyti, nevėduoti. 11. Mėgintuvėlyje negali būti daugiau skysčio nei 1/3 tūrio (nepripilti pilno). 12. Nešant indą su karštu skysčiu, reikia jį rankšluosčiu laikyti ir už dugno, ir už kaklo. 13. Darbai, kurių metu būtina sudaryti slėgį inde, atliekami traukos spintoj. 14. Maišant ir skiedžiant medžiagas, kai išsiskiria šiluma, būtina naudoti termoatsparius indus. 15. 6.?!Tirpinant šarmus negalima iš karto supilti viso mėginio (tirpinti reikia po truputi, maišant stikline lazdele;stiklinė lazdelė,stikliniame inde turi būti su gumos antgaliu). 16. Šarmams imti reikia naudoti špatelį, stiklinę ar porcelianinę mentelę. 17. Šarmų tirpalus gaminti reikia veikiančioje traukoje. 18. NaOH ir KOH tiksliai pasverti neįmanoma, nes šios medž. Būna susikarbonizavę. 19. K ir Na šarmų negalima nešti į analizines svarstykles, nes jų paviršius yra nikeliuoti. Saugus darbas su ampulėmis: 1. Visos operacijos atliekamos tik užsidėjus apsauginius akinius, mūvint pirštines, apsivilkus chalatą.Atliekama traukos spintoje. 2. Ampulėse galima užlydyti suskystintas dujines medž. ir tirpalus. Reikia atsižvelgti į slėgį ir mkodeedžiagų reakciją į mažus temp. svyravimus.Užpildyti galima ne daugiau kaip pusę tūrio. 3. Ampulės užlydomos: 1)Prieš užlydant atšaldomos, panardinant į šaldomąjį mišinį iki temperatūros gerokai mažesnės už užlydomos medž. virimo temp. 2)Šaldomo mišinio temp. turi būti 20-30‘C mažesnė, į jį užlydomą medž. reikia panardinti taip, kad šio mišinio lygis būtų didesnis nei medž. lygis. 3)Kiekviena ampulė laikoma vertikalioje padėty, čekoliuke arba dėžutėje su smėliu. 4)turi būti užlydimo data ir pavadinimas. 5)Atidarant ampulę, pirma ji įkišama į šaldomą mišinį, laikoma 1h. Ir daugiau, po to spec. rėžtuku arba dilde, ampulę laikant rankoj, įrėžiame ampulės kapiliarą ir jį nulaužiam. 4. Darbai, kurių metu reikia panaudoti slėgį ar sudaryti vaakumą, turi būti atliekami traukos Spintoj. Stiklo indų termoatsparumas- tai stiklo sugebėjimas išlaikyti nesutrūkus didelius temperatūrų svyravimus. Jis priklauso nuop kelių faktorių: 1. Stiklo markės (mažo, padidinto atsparumo, didelio termoatsparumo, ypatingo atsparumo). 2. Stiklo termoatsparumas priklauso nuo indo sienelės storio. 3. Stiklo vienalytiškumo. 4. Šiluminio plėtimosi koeficiento. Jis yra atvirkščiai proporcingas termoatsparumui (indo su plonom sienelėm termoatsparumas yra didesnis už indo su storom sienelėm). 5. Dirbant su indu su storom sienelėm, vengti netolygaus šildymo. Norint sulydyti stiklus, abu turi būti vienodos markės. Saugus darbas su vakuumo aparatais. Vakuumas naudojamas filtruoti, nusiurbti, distiliuoti ir džiovinti. Vakuumas- tai praretintas oras. Tai padaryti galima H2O siurbliais (nuo 6- 20 mmHg). Tai priklausys nuo H2O spaudimo ir temperatūros. Didesniam vakuumui sukurti naudojami mechaniniai- tepaliniai siurbliai. Distiliavimui po vakuumu negalima naudoti aparatūros su defektais, nes įvyks sprogimas. Distiliuojant po vakuumu negalima naudoti didesnių nei 0,5l kolbų. Spec. kolbos: eksikatoriai, Vulfo indai, biunzeno kolbos, tiscenkos indai. Darbo saugumo taisyklės: 1. Visi darbai po vakuumu atliekami užsidėjus akinius (kaukę). 2. Aparatūra nuo dirbančiojo atskirta organinio stiklo ar Me ekranais. 3. Jeigu naudojamas eksikatorius ar Biunzeno kolba, patalpinti į spec. medžiaginį apvalkalą, ypač efektyvu apklijuoti lipnia juosta. 4. Būtina apžiūrėti visus stiklinius indus, naudojamus sistemos sujungimui, kad nebūtų įskilimų, oro intarpų ir kt. Defektų. Naudojant šlifinę aparatūrą, pirma reikia ją išvalyti nuo abrazyvinių miltelių. Visus sujungimus būtina sutepti su vakuumo tepalu, bet ne su vazelinu. 5. Distiliuojant po vandeniu būtina naudoti tik ištisinio lydimo stiklo aparatūrą. 6. Surenkant vakuumo aparatūrą negalima naudoti plokščiadugnių kolbų ir buteliukų, išskyrus spec. paskirties. 7. Prieš dirbant su nauja aparatūra, būtina išbandyti konkrečiomis sąlygomis. Jei reikėtų pašildyti ar aušinti aparatūros dalis, reikia nuimti vakuumą, (į sistemą įleisti oro). Draudžiama apšildyti stiklines aparatūros dalis atvira liepsna. Jei reikia aušinti, tai tam naudojamas N2. Surinkimo kolba turi būti apvaliadugnė ir kvarcinio stiklo. Draudžiama naudoti O2(s), orą(s). Distiliavimas po vakuumu: 1. Saugumo priemonės. 2. Aparatūra rinkti vertikaliai, jei vietos nedaug arba horizontaliai. 3. Darbas traukos spintoj. 4. Norint sumažinti kolbos trūkimo tikimybę, apklijuoti lipnia juosta arba uždengti skuduru. 5. Ypač svarbu neleisti perkaisti distiliavimo skysčiui. 6. Kolbos šildymui naudoti tik skystines vonias su reguliuojama temp. 7. Skysčio, esančio vonelėje, lygis neturi viršyti skysčio, esančio kolboje. 8. Kolbos ir aparatūra turi būti be defektų (švarūs šlifai, nesubraižytos, be oro intarpų). 9. Viurco kolba mažiau nei 0,5l. 10. Kad virimas būtų tolygus, į distiliavimo kolbą nemesti porceliano duženų, o mesti kapiliarą arba jį įleisti per kamštį. 11. Virimo intensyvumas priklauso nuo kapiliaro skersmens. 12. Prieš supilant skystį į kolbą, reikia patikrinti tuščio aparato hermetiškumą. Vakuumas turi laikytis kelias minutes. 13. Jei aparatas tinkamas darbui, pradėjus dirbti, kapiliaras turi duoti burbuliūkų srovelę. 14. Draudžiama sudaryti vakuumą kolboje, užpildytole karštu tirpikliu. 15. Išjungus vakuumą, nieko nebegalima keisti. 16. Darbo pabaiga: išjungti elektrą, leisti ataušti kolbai, įleisti oro, išardyti aparatūrą. Tirpiklių distiliavimas: taisyklės: 1. Aparatūrą surinkti taip, kad esant reikalui, distiliavimą būtų galima greit nutraukti, nuleidus distiliavimo plytutę su šildikliu. 2. Surinkus aparatūrą, kruopščiai patikrinti aparatūros įtvirtinimą, sandarumą, patikimumą ir į kolbą supilti distiliavimo skystį. 3. Prieš šildant į distiliavimo kolbą su tirpikliu įmesti kelis gabaliukus porcelianinio indo duženų arba degto molio plytos gabaliukų. Neįmetus, kolbos dugne bus skysčio perkaitimai. 4. Kaitinimo vonią pradėti kaitinti tik baigus paruošimą ir paleidus H2O šaldytuvą. 5. Jei distiliavimo metu įvyksta tik dalinė garų kondensacija, tai reikia ataušinti: a)nuleidžiant plytutę su vonele. b)į kolbą įpilant tos pačios alyvos. 6. Jei duženos nepalaiko pastovaus virimo, negalima į kolbą mesti naujų duženų. Reikia tirpiklį ataušinti. 7. Jei reikia pakeisti rinktuvą, aparatūrą reikia ataušinti. Būtina sekti vonelės temp. Ji turi viršyti verdamo skysčio temp. virš 20- 30‘C. 8. Į Viurco kolbą tirpiklio pilti nedaugiau 2/3 kolbos tūrio. 9. Pagal tirpiklio virimo tamp. parenkami šaldytuvai (gyvatukiniai- švariam distiliavimui, rutuliniai- greitam distiliavimui). 10. Priklausomai nuo tirpiklio virimo temp. naudosime šaldytuvą (jei 140- 150‘C- H2O, jei > orą). 11. Distiliavimo kolbos šildomos skystinėm voniom. Nenaudoti vudo lydinio, smėlio vonių (negali kontroliuoti temp.). 12. Termometras turi nesiekti vonelės dugno ar kraštų. 13. Distiliuojant Na džiovintą tirpiklį šildikliu, nenaudoti H2O. 14. Kaitinimo vonelės diametras> už plytutės. 15. Distiliuojant naudoti tik uždaro tipo plytutes. Atviro- jei šildiklis H2O. 16. Plytutę pajungti per varžyną, kad palaikyti pastovią temp. 17. Distiliavimui naudoti tik apvaliadugnes kolbas (ypač degioms 20- 25ml, lengvai degioms- 0,5l.). 18. Nedistiliuoti iki sausos medž., palikti apie 10% distiliavimo tirpiklio. 19. Saugiam distiliavimui po aparatūra turi būti padėta kiuvetė. 20. Prieš distiliuojant pasirūpinti pirminėm gesinimo priemonėm. 21. Užsidegus tirpikliui ant žmogaus, nublokšti liepsną judant ar audeklu. 22. Sukietėjančias kambario temperatūroje medž. distiliuoti taip: kai medž. kristalinasi šaldytuve, jį pašildyti. Šildikliai, šilumokaičiai. Distiliuojant skystį, reikia kaitint įleidžiant kolbą su medž. į vonelę su šildikliu. H2O kaip šildiklis tinkamas, jei reikia pakaitinti iki 100 laipsnių. Pavojinga naudoti H2O, kai kolboj su tirpikliu yra aminai,Me ir Me organiniai junginiai (nes sudužus kolbai, medž. iškart pateks į vonelę ir prasidės energinga reakcija).H2O negalima naudoti pašildymui, jei traukos spintoj yra elektros prietaisų, kurie pradės rūdyti. Galima naudoti uždaro tipo H2O voneles, taip pat galima įmeti parafino, norint pristabdyti garavimą. Jei reikia daugiau kaip 100 laipsnių, naudoti vandeninius neorganinių junginių tirpalus. Tirpiklių, kurių virimo temp. iki 150‘C, temp. galima pakelti plytele. Kai temp.>150‘C, naudoti plyteles, užpildytas silikoniniais aliejais, nes jie skaidrūs, atsparūs temp., jų pliūpsninė temp. yra tarp 200 ir 300‘C. Silikoninės alyvos tinkamos, jei distiliuojamą skystį reikia pašildyti iki 270‘C. Mineralines alyvas naudoti kaip šildiklius negalima daugiau nei 250‘C, nes jos pradeda skilti ir gali užsidegti. Glicerolis naudojamas organinės chemijos labaratorijoje, nes jis skaidrus, permatomas ir mažiau pavojingas nei minėtos alyvos (neskyla), gerai tirpsta vandeny, bet jis nėra chemiškai inertiškas, sąveikaudamas su stipriais oksidais (KMnO4) gali užsiliepsnoti, stipriai nereaguoja su šarminiais Me, yra hidroskopiškas (sugeria drėgmę) ir taip keičiasi jo virimo temp. Sugėrus 1% H2O, glicerolio virimo temp.= 240‘C, sugėrus 2% H2O, virimo temp.= 210‘C. Glicerolis ilgai šildomas 100‘C skyla, sudarydamas medž. su neaukštom temp. Skildamas išskiria nuodingą akroleiną. Etilenglikolis taip pat gali būti naudingas kaip šildiklis, bei kiti polihidroksiliai alkoholiai; bet jų labai žemos pliūsninės temp. Užpildant voneles degiais šildikliais, reikia: 1. Kaip šilumokaitis alyva gali būti panaudota, kai ji yra švari, nėra jos šilimo produktų. Jau vartota alyva nudistiliuoti po vakuumu. 2. Draudžiama viršyti naudojamo šildiklio darbinės temp. intervalą, šildyti iki dūmų pasirodymo. 3. Reikia sekti temp., įleidžiant termometrą į vonelę su šildikliu, neliečiant vonelės šonų ir dugno. 4. Skystinėms vonioms įšildyti, negalima naudoti atviros liepsnos ir kitų, nereguliuojamų sistemų. Elektrinės plytelės turi būti uždaro tipo ir įjungtos į tinklą. 5. Alyvos lygis, įleidus distiliavimo kolbą į vonelę, turi nesiekti vonelės viršaus krašto; min 2- 3cm. 6. Vonelės su šildikliu diametras turi būti didesnis už plytelės diametrą. 7. Vonelę pradedam kaitinti tik pilnai surinktoj distiliavimo aparatūroj. Jeigu darbo metu reikia į kolbą įdėti reagentą arba kapiliarą, arba duženą , reikia stengtis, kad jis nepatektų į šildiklį. 8. Ypač pavojingas H2O patekimas į karštą alyvą, nes prasidės audringas putojimas ir alyvos išbėgimas. Visos šlangutės turi būti gerai pritvirtintos, nesuskirdusios. 9. Degančios alyvos vonios negesinti H2O. Gesinti CO2 gesintuvu, srovę leidžiant atsargiai. Geriausia gesinti asbesto lakštu, asbestos anklode, NaSiO3, impregnuotu audeklu. Efektyvus gesinimo būdas- pilti šaltą alyvą, nes numušama temperatūra. 10. Nedegantys šildikliai: vudo lydinys (Bi, Pb, Cd, Sn) nepasiekia aukštos temp. (max 350’C). Jo lydymosi temp. 70’C. Problema: palaikyti pastovią temp. sunku, todėl naudoti tik vienos medž. distiliavimui, kaitinamas> 260‘C greitai oksiduojasi, tam sumažinti į vudo lydinį dedama susmulkintos aktyvuotos medžio anglies. Vudo lydinys prilimpa prie kolbos, apsisaugoti nuo to, kolba aprūkinama degiklio liepsnoje. Dirbant su vudo lydiniu būtina naudoti pirštines ir dirbti abiem rankom, dėvėti akinius. Šis lydinys sunkus, klampus, todėl negalima leisti didelio tūrio kolbų. Baigus distiliavimą, kolbą reikia išimti, nes lydinys greit ataušta. Specifiniais atvejais kaip šildiklis, naudojamas H2SO4. Būtina naudoti kaukę, chalatą. Saugumo technika su dujiniais degikliais: 1. Visi darbuotojai turi žinoti, kur dujų išjungimo kranai. 2. Dirbant su dujiniais degikliais būtina, kad: a)nebūtų lengvai užsidegančių medž. b)dujų degikliai turi stovėti ant keramikinio padėklo. c)degiklio liepsna turi būti melsvai žalia. d)liepsna neturi atitrūkti nuo degiklio. 3. Draudžiama: a)naudoti nestandartinius dujų degiklius ir kitą dujinę aparatūrą. b)palikti be priežiūros dujinius degiklius ir kitą aparatūrą. c)Naudoti ilgesnes nei 2m. Gumines žarnas, kloti ant grindų, tvirtinti prie sienų, naudojant vielą. d)perduoti dujas guminėm žarnom iš vienos patalpos į kitą. e)liepsna tikrinti dujų nuteklėjimą (naudojama muilo emulsija). f)pajutus dujų kvapą, būtina neatidėliojant išjumgti dujų aparatūrą, elektrą ir sukelti skersvėjį. 4. Kilus gaisrui, būtina: a)išjungti visas dujas bendro kirtiklio pagalba. b)pašalinti nuo židinio degius daiktus ir gesinti židinį. c)skambinti 01. Saugus darbas su dujų balionais. Dujos būna: suslėgtos (N2, Ar, H2, He, O2), suskystintos (NH3, angliavandeniliai, CO2, Cl2, freonai) ir ištirpintos (acetilenas). Jos būna balionuose (besiūliuose arba su siūlėm). Pagal savo savybes dujos skirstomos į: 1. degias ir sprogias (acetilenas, H2, angliavandeniliai). 2. palaikančias degimą (O2, oras, Cl2). 3.inertines ir nedegias (N2, Ar, He, CO2). 4.nuodingas (NH3, H2S, fosgenas, Cl2). Balione slėgis iki 150atm, todėl gavus balioną, jį reikia gerai apžiūrėti, ar nėra įdubimų, įtrūkimų, ar nepažeistas vintilis. Pastebėjus dujų nutekėjimą per ventilį, tokį balioną reikia pašalinti iš patalpos. Transportuoti dujų balionus galima, laikantis šių saugumo priemonių: 1. Naudoti tik linginį transportą, vertikalioj arba horizantalioj padėty, taip, kad jie nesitrankytų vienas į kitą. 2. Ventiliai atsukti į vieną pusę. 3. Balionai turi būti uždengti nuo saulės spindulių. 4. Ventiliai uždengti spec. kalpoku. Dujų balionų laikymas ? Indų plovimas: Cheminis indas švarus tada, kai jis išplaunamas su vandeniu ir nesilaiko lašai. Jeigu laikosi, indas užterštas techniniais riebalais. Indų plovimo būdas parenkamas pagal medž.: 1. Neorganines medž.- vandeniu, išskyrus Hg (matavimo kolbose nelaikom šarmų tirpalų, nes jie graužia stiklą). 2. Organines medž.: A. Riebalus (be dervų) plaunam karštu H2O, įmetus popieriaus gniužuliuką ir sukti indą arba organiniais tirpikliais: petrolo eteriu, dietilo eteriu, acetonu, spiritu, (acetonas ir dietilo eteris labai nuodingi ir degūs, todėl reikia dirbti traukos spintoje), sintetiniais plovikliais: 10 Na3PO4, 5 KMnO4- tirpalas parūgštintas H2SO4. Ant išplauto indo su KMnO4 atsiranda rudos nuosėdos, kurios nuplaunamos su kokiu nors reduktorium (H2C2O4, 5 Na2S2O3, NaHSO4, Na2SO3) , po to H2O (negalima KMnO4 maišyti su spiritu, nes bus užtikrintas šūvis). Išplautus indus 1h. Užmerkti į karštą ūkinio muilo tirpalą, po to praplauti konc.H2SO4, po to krano H2O ir distiliuotu H2O. B. Kokso dervos liekanas plaunam indą panardinę į spec. tirpalą. C. Dervingas ir vandenyje netirpias medž. gerai pašalina, šildant juose konc.H2SO4 arba KOH ir NaOH 40 vandeniniam tirpale. Plaunant rūgštimi arba šarmu, paliekam 1h. Pastovėti. Geras ploviklis- mišinys iš lygių tūrių: 5- 6 H2O2 ir pusiau skiestos HCl 40‘C temp. Cr mišiniai- pati efektyviausia plovimo priemonė, susidarantis CrO3- nuodas. Į Cr mišinio sudėtį įeina H2SO4. 1. Bevandenis- 100ml. konc.H2SO4 ir maišant stikline lazdele, suberiam 10g. K2Cr2O7 arba Na2Cr2O7. 2. Vandeninis (mažiau efektyvus)- 70ml. H2O, 10g. K2Cr2O7 arba Na2Cr2O7 ir Neleidžiant įkaisti sulašinama 20ml. konc.H2SO4. Su organinias tirpikliais, kai kada gali sprogti. Laikomas stikliniuose eksikatoriuose arba porcelianinėje stiklinėje ir visada uždengtas. Nelaikyti be kamščio. Plaunant mišiniu smulkius stikliukus, šie nakčiai užmerkaimi; Cr mišinys išimamas spec. pincetais ir nuplaunama H2O. Cr mišinys kaipo ploviklis tinkamas tol, kol jis būna oranžinės spalvos, nepažaliavęs. Toks nukenksminamas su tirpia Ba druska !Pipečių negalima plauti etanoliu ir rūgščių mišiniu. Saugus darbas su agresyviomis medž.: Agresyvios medž.- rūgštys (ypač neorg.), konc. šarmų ir NH3 tirpalai. 1. Visas agresyvias medž. laikyti traukos spinoje, 18m., apmokyti, praėję žinių patikrinimą, turi mokėti suteikti pirmąją med. pagalbą, žinoti apsinuodijimo požymius. 4. Reikalavimai patalpoms ir aparatūrai: trauka, toksiškumo analizatoriai, grindys ir sienos, nesugeriančios nuodų, su ypač nuodingomis medž. dirbama spec. boksuose. 5. Reikia sekti oro grynumą. 6. Turi būti dirbančiųjų sąrašas. 7. Etiketės ant taros. 8. Dirbant po vakuumu su nuodais spec. patalpose. 9. CN- idų nelaikyti su r. ir drėgnose patalpose. Saugus darbas su šarminias metalais. Li lydimosi temp.- 180.5‘C, degimas su sprogimu. Mažiau aktyvus už Na ir K, lengviausias iš šių medž. Laikomas po vazelino ar parafino sluoksniu. Dirbant: • Neleisti kontaktuoti su O2 (iš oro), nes keliant temp. iki 180‘C, savaime užsidegs, susilietęs su LiO, savaime užsidega. • Su šaltu H2O reaguoja lėtai ir susidaro LiOH ir H2. Reaguojant dideliam kiekiui gali įvykti sprogimas. 80‘C temp. Li reaguojant su H2O, įvyksta sprogimas. • Su alkoholiais reaguoja lėčiau, kamb.temp. reaguoja su CO2 ir N2 (kitaip nei Na ir K). • Darbus vykdyti Ar atmosferoje. • Li mišinys su halogenintais angliavandeniais pasižymi detonuojančiom sąvybėm, turi indukcinį periodą (vymsta ne iš karto). • Li sudaro amalgamą su Hg ir ši reakcija egzoterminė. • Pavojinga Li lyditi su Al, Bi, Pb, Sr- darant intermetalinius lydinius sprogs. Na lydimosi temp.- 97,7‘C. Dažniausiai taikomas organinės chemijos pramonėje ir kaip džioviklis eteriam. • Reaguoja su oro O2 kamb.temp. , su drėgme (NaOH). Negalima kaupti didelio Na kiekio. • Su H2O vyksta audringa reakcija, kuri priklauso nuo Na gabaliuko dydžio ir H2O temp. Na užsiliepsnos, jei gabaliukų judėjimas bus suvaržytas. • Su alkoholiais reakcija lėta. Galima gesinti su CO2 ir N2. • Na mišinys su halogenintais angliavandeniliais sprogsta sutrenkus, išskyrus fluorintus. • Sudaro amalgamą su Hg. Na sudaro sprogius jung. Su FeCl3, FeBr3, FeCl2, FeBr2. Na mišinys su Al, Hg, Cu, St, Ag, Pb, Bi, As, halogenidais- sprogus. Ypač sprogūs mišiniai su nitrintais org. jung. K lydimosi temp.- 63,7‘C. Cheminės savybės labai panašios į Na, tik K aktyvesnis. • Su sausu O2 nereaguoja ir aukštoj temp. Ore reaguoja po truputi-> K2O2, po to-> KO2 (superoksidas) (ypač sprogus). Drėgname ore K savaime užsiliepsnoja. KO2- vienas iš stipriausių oksidatorių. Su visomis org. ir neorg. medž., galinčiomis oksiduotis KO2 reaguoja su sprogimu. Pjaunant peiliu K (kai jis padengtas KO2)- sprogsta. Pasidengusius oksidais, K gabaliukus naudoti draudžiama (reikia sunaikinti)- į indą įdėti K, įpilti tretbutilo spirito ir ksileno (benzeno). • Ištirpęs su H2O K reaguoja audringai, sprogsta. • Su spiritais reaguoja audringiau nei Na. Inda turi būti prapūstas Ar dujomis. • Negalima K kontaktuoti su šaldomais mišiniais- sprogs. • Metalinis K reaguoja su įvairiomis C atmainomis. Jei c smulki susidarys sprogus jung. • Su halogenintais angliavandeniliais sudaro sprogius mišinius. K linkęs sudaryti KO2 su visais galinčiais oksiduotis jung., ypač org. • KO2 ypač audringai reaguoja (sprogsta) su CO2. Su CO reaguoja, susidarant sprogiam jung. • KO2 su H2O: susidaro H2O2, O2 ir KOH. • Atsargiai Gaminti K alkoholiatą, nes gali įvykti bum. Galima tirpinti tik mažus gabaliukus. K nuvalymas: paimti petri lėkštelę, įpilti ligroino ir apipjaustyti. Pernešti į kitą ligroiną ir nuplauti. Patalpinti į ligroiną (laikymui). Laikant K, į ligroiną įlašinti izoamilo. K lydimas: atliekamas po parafino ar min.alyvos sluoksniu. Lydant, lydimosi temp. ne didesnė nei 120‘C temp., nes Me perkaista. *Ir žibalas, ir ligroinas gali turėti H2O daugiau nei 0,5% drėgmės, jei taip yra, tai jame K ar Na gali sprogti. K sandėliavimas ir transportavimas: įfasuoti 2guboj fasuotėj, stikliniam butely, ligroine ar žibale. Užkimštam. Įleistas į metalinę dėžutę, užpildytą asbesto miltais. Me dėžutė negali būti pažeista. K ir Na atliekų naikinimas: 1. Negalima sukaupti daug atliekų. Sukaupus daug- deginti. 2. Nedidelį Li ištirpinti dideliam H2O kiekį, traukos spintoj. Miltelių pavidalo Li negalima tirpinti vandeny. Lidispersiją tirpinam angliavandenilyje, pridejus etanolio. 3. 5- 10g. Na apipilam etanoliu iki pilno ištirpimo, porcialianiniam inde. 4. Nedideli Na gabaliukai tirpinami šaltam H2O. Į indą įpilti 3cm. sluoksnį benzino. 5. K naikinam užpilant lygius tūrius bevandenio izopropilo ir petrolio ererio. 6. K- su tretbutilo alkoholiu, porcialianiniam inde, gesinta asbesto plokšte ar faneros plokšte. Šarminių Me oksidų nuėmimas nuo Me: 1. Na2O nuimam su peiliu, kai Na po žibalu. 2. K oksidus šaliname nuo K apipjaustydami, bet tai labai pavojingas KO2 šalinimas (paimti kūginę kolbutę ir įleisti KO2. Apipilti heptanu ir šiek tiek pašildyti. Me išsilydis, pasukus buteliuką K ištekės. Atvėsęs K patalpinamas į bevandenį heptaną laikymui). 3. Na laikomas po ksilenu. Šarminiai Me naudojami kaip reduktoriai, org. tirpiklių džiovikliai, gaminamos amalgamos. Džiovinamas (absoliutinamas) K ir Na yra l.pavojingi. Natryje galima džiovinti tik angliavandenilius ir eterius, draudžiama- org.r., ketonus, aminus, aldehidus ir t.t. Na kaip džioviklis gali būti naudojamas tik tuo atveju, jeigu tirpiklyje yra 20 (vyks hidrolizė, negalima šarmų granulių berti į tirpiklius), Cu viela (dėl didelio pav.). Tirpiklius, linkusius sudaryti peroksidinius junginius, reikia laikyti taip: 1. Nepažeisti kamščiai, parafino sluoksnis. 2. Nuolat tikrinti. 3. Išpilstyti į mažas taras, užparafinuoti. Išpylus tirpiklį iš didelio indo, negalima jo palikti neapdorojus. Visi organiniai peroksidai pasižymi aktyvinančiomis reakcijomis, bąlinančiomis savybėmis. Jie charakterizuojami padidintu degumu ir sprogstamumu. Kuo daugiau O2 gr. yra molekulėj, tuo o.p. sprogesnis. Darbas su o.p. pavojingas todėl, kad jį vos pašildžius sprogsta ir yra degus, turi mažas pliūsnines temp. O.p. sumaišomi su plastifikatoriais, tada degumas sumažėja. Dabas su organiniais peroksidais: • Labaratorijoj gali būti o.p. ne daugiau, nei reikia darbui. Kitas kiekis turi būti laikomas seife, žemesnėje nei skilimo temp. Labaratorijoje laikomų o.p. kiekis ir sąrašas turi būti iškabintas. • Skysti o.p. turi būti laikomi polietileninėje arba tamsaus stiklo taroje. • Kieti o.p. jautrūs trinčiai, smūgiams, laikomi spec. konteineriuose, padengtuose parafinu arba polietilenu. • Negalima užkimšti arba užsukti kamščių. • Visi darbai atliekami hermetiškoje aparatūroje. • Dėl didelio detonumo ir lengvo užsiliepsnojimo o.p. negalima kontaktuoti su degiom org. medž. • Dirbant su o.p., reikia stengtis, kad į juos nepatektų priemaišų, nes jos pagreitina skilimą. • O.p. laikyti fabrikinėj taroj. • Sintetinant o.p., vyksta egzpterminės reakcijos, todėl reikia pašalinti šilumą. • O.p. negali kontaktuoti su piroforinėm medž. ir su drėgme. • O.p. ypač kietos konsistencijos, labai nepatvarus, todėl sandėliuojant, jų negalima judinti. • Co, Mn, Fe, Cu ir kt. Kintamo valentingumo Me druskos žymiai pagreitina o.p. skilimą. Jis vyksta net kambario temp. • Kai druskų tirpalai pilami į o.p. tirpalus, reikia vengti o.p. kontakto su rūgštimis, Me dulkėmis • Apšvitinus o.p., skilimas padidėja ir išsiskiria dujos. Gyvsidabris Hg. Jo yra įvairiuose prietaisuose. Hg dažnai naudojamas kaip katalizatorius, o su Cu sudaro amalgamas; Au ir Hg amalgama, kaitinant nepasišalina.Metalinis Hg yra bekvapis, garuoja; bekvapiai ir jo jung. Hg aplinkoje redukuojasi (O2- reduktorius). Apsinuodijus Hg, nebūna pirminių simptomų, vėliau pradeda drebėti rankos, kraujuoti dantenos, burnoje jaučiamas metalo skonis. Ypač pavojinga Hg termometrą sudaužyti šildymo krosnelėje, nes dėl garavimo stipriai apsinuodijama. Mažos Hg konsetracijos pasišalina. Iki 0,25mg/m3 pradedama kaupti organizme, nuo 0,25mg/m3 pradeda „veržtis“ pro odą. Chroniškas apsinuodijimas- veikiant nedidelėm konc. ilgą laiką, aštri ūminė forma- veikiant didelėm koncetracijom. Dirbant labaratorijoje, užterštoje Hg, susergama mikromerkurializmu. Apsinuodijus Hg garais simptomai: 1. Bendras silpnumas. 2. Apetito netekimas. 3. Seilėtekis. 4. Skausmai ryjant. 5. Galvos skausmai. Pasėkmės: plaučių uždegimas, 40‘C ir didesnė temp., skausmas krūtinėje. Hg garų indikacija: 1. „Merkurijaus“ aparatu (0,25mg/m3). 2. Chemiškai: filtravimo popierių sukarpyti juostelėm ir pamerkti į CuI suspenciją. Juosteles išdėlioti įvairiose vietose. Jei juostelės po 7- 8h. Nusidažo rožine spalva, tai Hg konc. viršija leistinas normas; 5% mėlynojo akmenėlio tirpalu apipilti filtrinį popierių, jį padžiovinti ir veikti 10% KI tirpalu, popierius turi būti bespalvis. Jei jis rudas, tai reikia jį panardinti į Na2SO4tirpalą. Jei sp. Intensyviai rožinė, patalpoje būti negalima. Demerkurizavimo procedūra (Hg surinkimas): 1. Mechaninis patalpų valymas nuo Hg matomų lašiukų: reikia Me, kuris su hg sudaro amalgamą, geriausia Cu šepetys. Didelius Hg kiekius geriausia surinkti H2O siurbliu ar guminėmis kriaušėmis. Mažus Hg lašiukus iš įdubimų ir plyšių renkame Cu plokštelėmis, vielutėmis, šepečiais; Cu plokštelė prieš tai turi būti panardinta į HNO3, kad pašalinti techninius riebalus. Amalgamuota plokštelė turi būti spec. apdorojama, tai yra pamerkiama į 5% HCl ir MnO2 pastą (2: 1), kai kuriais atvejais mažus Hg lašiukus galima surinkti naudojant leikoplastą ir jį panardinti į pastą arba nuplauti acetonu. Mažus Hg lašiukus galima surinkti šlapiu popieriumi, jį mesti į butelį ir apipilti tirpalu (1l. H2O, 1g. KMnO4, 5- 10 konc.HCl) ir palikti keliom parom. 2. Hg užterštų paviršių cheminis apdorojimas: iš Hg reikia padaryti HgO ar Hg2Cl2. Būdai: 1) vietą, kur papilta Hg trinti> 20% konc.FeCl3 tirpalu, tada tą vietą paliekam 2- 3 parom, po to plaunam šiltu muiliniu H2O. 2) apdoroti KMnO4 (1l. H2O, 1- 2g. KmnO4, 5ml. konc.H2SO4), tada tuo tirpalu apipurkšti paviršių, ant kurio yra Hg ir paliekam 1- 2h. Nuplauti šiltu muiliniu H2O. 3) Šlapias apdorojamas šiltu muiliniu H2O. Indų demerkurizavimas: Hg lenda į stiklą, todėl tokią kolbą reikia praplauti HNO3. Bendrosis taisyklės: 1. Labaratorijoje galima dirbti tik su nešiojama aparatūra, jei Hg gerai izoliuotas. Hg ir jo jung. Galima naudoti, jei jų negalima pakeisti kitomis medž. 2. Stalų paviršius turi būti padengtas linoleumu. Po aparatais su Hg turi būti padėklai, nudažyti aliejiniais dažais ir emaliuoti. 3. Stalų kojos> 20cm. 4. Dirbant su Hg aparatūra, ji turi būti traukos spintoje. 5. Hg retai naudojant turi būti laikomas užlyditoje ampulėje, jei naudojamas dažnai- storasieniame stikliniame inde su šlifiniu kamščiu. 6. Patalpos turi būti tikrinamos kas met. Jei konc.> 0,01mg/m3, darbai turi būti nutraukti ir atliekamas demerkurizavimas. Taisyklė: apie Hg buvimą turi žinoti visi dirbantieji. Cheminių medžiagų neutralizavimas: 1. Išpilant chemines medž., reikia pasirūpinti, kad jos būtų nukenksmintos. (mažiausiai pavojingi- netirpūs junginiai). Jei medž. yra kintamo oksidacijos laipsnio, tai didžiausio oks. laipsnio medž.- labai nuodingos, o mažo oks. laipsnio- mažiau nuodingos.? 2. Rūgštį reikėtų užpilti smėliu, kartais pjuvenom (H2SO4 ir HNO3 negalima), o po to sušluoti ir neutralinti konc. sodos tirpalu arba šarminės prigimties medž. 3. Konc. šarmų tirpalams, išsiliejus ant grindų, užpilam smėliu arba pjuvenom,susemiam bei neutralinam acto r. tirpalu. 4. Hg ir jo junginių neutralizavimas: išsipylęs Hg surenkamas į emaliuotą, porcelianinį arba stiklinį indą, naudojant guminę kriaušę, po to užterštą vietą baigiama valyti šepetukušluotele, pamirkyta 0,1 KMnO4 tirpalu ir 1l esančiu 5ml 36 HCl tirpalu. Hg junginiai suneutralinami 20 FeCl3 tirpalu ir sujungiat Hg į Hg2Cl2. Hg naikinamas su 10 KMnO4 tirpalu mišinyje su HCl. 5. Kietų medžiagų neutralizavimas: 96 NaHCO3 tirpalu neutralizuojami- Cr2O3, fenolis, akumuliatorinė r., monochloracto r., skruzdžių r., tirpūs Pb junginiai, AgNO3, Sieros, azoto ir kt. Neorganinių rūgščių druskos, SbCl3, C2H2O2,. 5-10% acto r. tirpalas neutralina amonijakinius junginius. H2O, KOH, NaOH neutraliname (ištirpiname)- Ca(NO3)2, KNO3, H2O2, K2O2, KBr, KCl, CaCl2, ZnCl2. Formaldehidas neutralizuojamas plaunant NH3 vandeniniu tirpalu. Reagentų sandėliavimas: Lengvai užsiliepsnojančių skysčių (LUS) laikymas: 1. Laikyti spec. sandėliuose. 2. Jei daugiau kaip 20l.- krepšiuose ar dėžėse. 3. Labaratorijos patalpose LUS laikomi dėžėse; ant dėžių: pav., normos ir tūriai. Atskirai laikomų reagentų grupės: 1. Kietos oksiduojančios medž. su nedegiomis medž. galinčios sudaryti sprogius mišinius: hipochloritai, chloratai, chromatai, nitratai, permanganatai. 2. Skysti oksidatoriai,neorg.r. (H2SO4, HCl, HNO3, HclO4, 30% H2O2, Br2, SOCl, SO2Cl) ventiliuojamose sandėliuose, traukos spintose. 3. Suslėgtos, suskystintos arba ištirpintos dujos turi būti sandėliuojamos atskirai nuo medž., palaikančių degimą, galima su Ar, He, N2, CO2. 4. Medž., užsiliepsnojančios kontakte su oru arba sąveikoje su H2O: Na, Ca, piroforiniai Me, Renejaus Ni, karbidai, P (baltas), Me org. jung., silicidai, hidridai. 5. Konc. Me org. jung. Tirpalai. 6. Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai su virimo tepm. Žemiau nei 50‘C: dietilo eteris, metilformiatas. 7. Lengvai užsiliepsnojančios kietos medž.: S, P. 8. Stiprūs nuodai. Reagentų išfasavimas: išfasuoti viską per vieną kartą (marlė neatstoja respiratoriaus). Sandėliavimas fabriko sąlygomis: 1. Cheminės medž. į sandėlį turi būti atvežtos sandarioj ir paženklitoj taroj, pvz.: P laikyti NaCl(aq), Na, Ca, K- mineral., alyvoj; org. peroksidai- H2O. 2. Preiš iškraunant patikrintidokumentaciją, ar ji pilna, ar nepažeista fasuotė. 3. Cheminių medž. iškrovimą vykditi tik vadonaujantis spec. normatyviniais aktais. 4. Iškrauti tik tam skirtoj spec. vietoj. 5. Darbus vykditi tik tam skirtais rūbais. 6. Iškraunant naktį- apšvietimas> 30 liuksų, įranga sandari, nekibirkščiuoja. 7. Iškrauti atsargiai, nepažeisti talpyklių, pakuočių; nemėtyti, nedaužyti, nepaberti. 8. Ypač atsargiai iškrauti dideles pakuotes. 9. Dideli šarmų, rūgščių ir kt. Medž. buteliai turi būti sandarūs (išskyrus H2O2), juos nešti neštuvais, vežimėliais. 10. Nešant didelius butelius, būtina naudotis asmeninėm saugumo priemonėm. 11. Laikytis taisyklių su ugnim. 12. Sandėly kiekvieną grupę laikyti atskirai. 13. Atskirai laikyti: r. ir šarmus, r. ir cianidus, r. ir sulfidus. 14. Izoliuotose vietose laikyti medž., kurioms netaikomos vienodos gesinimo priemonės. 15. Pastogėje laikyti tokias medž., kurių neveikia drėgmė, neskyla, nekaista ir savaime neužsidega. 16. Visos chem. Medž. laikomos ant padėklų. 17. Sandėlyje, matomoj vietoj turi būti iškabinta sandėliavimo schema (joje nurodytas medž. pavojingumas). 18. Grindys lygios, be plyšių, lengvai valomos ir neveikiamos medžiagų, kurios sandėliuojamos. 19. Chem medž. laikomos maišuose, statinėse, dedamos ant lentynų arba rietuvėse. Kraunant į rietuves, būtina dėti ant medinių padėklų, kurių matmenys- 1: 2: 0,25m, kitaip sandėliuoti draudžiama; rietuvės aukštis 10L. *Sandėlys turi turėti arba natūralią, arba dirbtinę ventiliaciją. Jei medž. sprogios- natūrali, jei degios- abi. *Langai ir durys atsidaro į lauko pusę. *Ašvietimas nekibirkščiuoja, jungiklis lauke. Saugus darbas su elektra. Tik 1% traumų dėl elektros. Elektrotraumų priežastys: 1. Nepakankamas saugumo įvertinimas. 2. Netvarkinga instaliacija. 3. Žaidimas su elektros laidais. Poveikis organizmui gali būti daugialypis: 1. Terminiai nudegimai. 2. Organizmo elektrolizė. 3. Fiziologinis ir biologinis poveikis (elektros sr. sutrikdo ląstelėsbiosrovių darbą). Visi sužalojimai skirstomi į elektrosmūgius ir elektrotraumas: Elektrosmūgiai- paveikiami vidiniai organai. Elektrotraumos- išorės organai (kraujo įkaitimas, nervų sistemos apdegimas, termonudegimas). Terminiai nudegimai: 1mas laipsnis: parausta oda. 2ras laipsnis: susidaro pūslės. 3čias laipsnis: odos audiniai apmiršta per visą sluoksnį. 4tas laipsnis: audiniai apanglėja. Jei mažiau kaip 1kV- 1mas ir 2ras lygiai, jei daugiau 3čias ir 4tas lygiai. 1mas l.: Eritema papojinga> 50%. 2ras l.:Pūslių susidarymas pavojingas> 25- 30%. 3čias l.: Atskirų odos plotų apmirimas. 4tas l. :Gilesnių sluoksnių apmirimas. Termiškai apdegus išskyrus 1mą l., kreiptis į gydytolą. Skausmą malšinti su amino pirdinu, analginu, aspirinu, dimedroliu, šalčiu. Cheminiai nudegimai: 1mas l.:lengvas odos pabrinkimas ir paraudimas. Gilesni odos sluoksniai nepažeisti. 2ras l.: Pūslės ir intensyvus paraudimas. 3čias l.: Gilesnių odos sluoksnių pažeidimas ir apanglėjimas (nudegimo laipsnis priklauso nuo koncetracijos, temperatūros, medž. rūšies, laiko ir nuo pačio nukentėjosio). *Nusideginus šarmais, audiniai netenka H2O. *Gali deginti ir dujos- degina dideliu paviršiumi. *Ligos: dermatitas, alergija, odos uždegimas. Pirmoji pagalba: 1. Plauti ilgą laiką H2O srove. 2. Nudegus rūgštimi, paimti tamponą, suvilgyta soda. 3. Kuo greičiau nuimti rūbus. Jei rūbai sintetiniai, neskubėti plauti. 4. Jei į akis- plaunam, po to neutralinam, po to į akis įlašinam 2 lašus 2% novokaino tirpalo. Saugos priemonės: 1. Kolektyvinės- prie traumas galinčio sukelti šaltinio, įrengtos apsaugos preimonės. 2. Asmeninės- konstrukcija priklauso nuo paskirties: akiniai, respiratoriai (su klapanu, be klapano), dujokaukės (saugoti akis, kvėpavimo takus, veidą), filtruojančios, izoliuojančios dalys; sorbentas> dėžutė> šichta. Odos metalizacija- kai ant odos paviršiaus patenka elektros lauke ištirpusių ar išpurkštų Me dalelių. Elektros randai- tai pilkos ir gelsvos dėmės, kai oda paveikiama elektros srove. Jie nekenksmingi ir greitai išnyksta. Elektroftalmija- akių viršutinio dangalo uždegimas, kai akys paveikiamos UV srautu (suvirinimo darbai). Mechaninis poveikis- nekontroliuojami judesiai. Elektros smūgis- gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė: gali būti nuo vos juntamo pirštų dirginimo iki širdies ir plaučių paralyžiaus.4ri laipsniai: 1l.- konvulsiški, mėšlungiški raumenų susitraukimai be sąmonės praradimo. 2l.- ..........su sąmonės praradimu. 3l.- netenkama sąmonės, sutrinka širdies ir plaučių veikla. 4l.- klinikinė mirtis; tęsiasi 7-8min. * Širdies darbas sutrinka, kai jos raumeniu prateka el. sr. (priklauso nuo krypties ir stiprumo). Fibriliacija- išmušimas iš ritmo. Elektros šokas- organizmo reakcija, kurią sukelia el. sr., sutrinka kraujo, medž. apykaita, kvėpavimas.Poveikio stiprumas priklauso nuo: 1.kūno varžos. 2.įtampos dydžio ir srovės stiprumo. 3.poveikio trukmės. 4.kelio, kuriuo eis srovė. 5.srovės dažnio ir srovės rūšies. 6.kitų aplinkybių. *Jaunų žmonių varža didesnė nei senų, girtų taip pat. *Žmogus jaučia 0,6- 1,5 mA (50 Hz)- 5- 7 mA (pastovi).Šis stiprumas pojūčio riba. Nepavojingas yra mažesnis nei pojūčio riba el. sr. poveikis žmogui. Pavojingi el. srovės keliai: lygiagrečiai kūno ašiai, kaire ranka dešine koja, dešine ranka kaire koja. *Pavojingiausias srovės dažnis- 50- 1000 Hz, didesnio dažnio tik stipriai degina. 3 patalpos kategorijos (pagal el. sr. poveikim1) : 1. Nepavojingos (kontora, auditorija).Nėra dulkių, grindys sausos, kambario temp. neaukšta, drėgmė 35%. 2. Padidinto pavojingumo: drėgmė iki 75%, temp.> 35‘C, užteršta elektrai laidžiomis dulkėmis, grindys laidžios elektrai (metalinės ar besiliečiančios su elektros prietaisais). 3. Ypatingo pavojingumo patalpos: 100% drėgmės, grindys laidžios elektrai, dulkės laidžios elektrai, apšvietimui naudojamos lempos 12V. Svarbiausi apsaugos būdai: izoliacinė kontrolė, įžeminimo sistema, įnulinimas, apsauginis išjungimas. Apsauginis įžeminimas- iš anksto numatytas įtampos neturinčių el. prietaisų dalių, koriose gali atsirasti įtampa, sujungimas su žeme. Įžeminimo sistema- įžemiklis (žemėje), įžeminimo magistralė sujungta laidu su įžemikliu. Bendriausios taisyklės dirbti su elektros prietaisais: 1. Pasitaiko pažeidimų ir nudegimų, kai: a)dirbama su netvarkingais el. prietaisais. b)liečiamos neįžemintos metalinės konstrukcijos, kuriomis teka el. sr. c)kontaktas su neįzoliuotu laidu. d)netinkamai naudojamos individualios saugos priemonės. 2. Galima dirbti tik patikrinus pasaugos prietaisus. Įžeminimo sistemą tikrinti kas 3mėn. 3. Būtina naodoti individualias saugos priemones. 4. Prietaisai įjungiami į tinklą, naudojant 2gubą izoliaciją. 5. Elektros skirstymo skydai turi būti uždaryti. 6. Įžeminti to reikalaujančius prietaisus. 7. turi būti ženklas. 8. nutrūkus el. sr., išjungti el. prietaisus. 9. Užsidegus laidams ar įrenginiams, išjungti el. sr. ir gesinti CO2 gesintuvu Draudžiama: 1. Pernešti įjungtus el. prietaisus. 2. Remontuoti įjungtus el. prietaisus. 3. Kabinti daiktus ant rozečių. 4. Patiems įjungti naujus prietaisus ir įrengimus, turinčius aukštos įtampos išėjimus. Pirmoji pagalba: 1. Atitraukti nuo įtampos šaltinio kuo greičiau (su nelaidžiu daiktu). 2. Paguldyti ant kieto paviršiaus, nustatyti, ar kvėpuoja, ar išsiplėtę akių vyzdžiai, kviesti greitąją. 3. Jei žmogus laikinai be sąmonės, patogiai paguldyti ir stebėti kvėpavimą, neleisti judėti, prasegti drabužius, duoti pauostyti NH3, šluostyti šaltu H2O. Pirmoji pagalba apsinuodijus aštria forma: nepriklausomai nuo nukentėjusio būklės, kviesti medikus; daugumos chem. medž. poviekis pasireiškia po tam tikro laiko. Principai: 1. Nutraukti nuodų patekimą į organizmą. Išnešti nukentėjųsį, pašalinti nuodus, nuimti rūbus. 2. Bandyti atstatyti pažeistas organizmo funkcijas (dirbtinis kvėpavimas ir širdies masažas). 3. Pašalinti nuodus, išvimdyti. 4. Kad greitai ir efektyviai suteikti pirmąją pagalbą, visi turi mokėti ją atlikti. 5. Lei nuodai į organizmą pateko pro burną, tai efektyviausias- skrandžio plovimas pro zondą. Preiš tai duoti išgerti stiklinę su H2O, su 1- 2 šaukšteliu NaCl, nes stabdo absorbciją į organizmą, į skrandį; nedaugiau 0,5L. H2O ar pieno (netinka apsinuodijus P, angliavandeniliais). Naudoti aktyvuotą C- 1ną šaukštelį, 0,5L. H2O. Taip pat naudoti MgO, kuris veikia absorbciškai (negalima naudoti su taninu), kiaušinio baltymas, krakmolo kleisteris. 6. Tada, kai negalima plauti skrandžio, sukelti vėmimą, duodant gerti NH3 H2O tirpalą. 7. Apsinuodijus per kvėpavimo takus, išnešti nukentėjųsį iš patalpos iki ateis gydytojas. 8. Aštraus apsinuodijimo požymiai: a)kvėpuoja su pertrūkiais. b)neritmingas širdies darbas. 9. Apsinuodijus erzinančiomis dujomis NxOy, Cl2, SO3, nereikiagiliai kvėpuoti, įvykus . apsinuodijimui dujomis, nedaryti dirbtinio kvėpavimo. 10. Patekus ant odos greitai plauti. Apsipylus rūgštimis būtina plauti gausia H2O srove, o Po to neutralinti 3% sodos tirpalu. Pirma nuvalyti tamponu rūgštį. 11. Apsipylus HNO3, kuo greičiau plauti, nes susioksiduoja odos epitelis. 12. Apsipylus šarmu, plauti 3% H3BO3 tirpalu, citrinos r. 13. Jei šarmų patenka į akis, plauti 0,5% citrinos r. 14. Odos apsauga; naudojamos įvairio pastos, tirpalai, geliai: hidrofiliniai, hidrofobiniai. 15. Angliavandenilių toksiškumas did. iki C9, po to mažėja; alifatiniai, nesotieji ir hal. yra toksiškesni. Profesiniai susirgimai galimi tik esant ribinėms nuodingų medž. konc. Pavojingų dulkių garų ir dujų ribinės konc. klasifikacija: 1. Ypatingai nuodingos: Be ir jo jung., Pb(C2H5)2, Hg, Pb ir jo jung., CrO3, CH2(NH2)2, P(baltas), P(geltonas), As, nikotinas (0,001mg/m3). 2. Labai nuodingos: anilinas ir jo jung., Co ir oksidas, CN- idai, HF, HgSO4 (mirtina dozė- 1nas arbatinis šaukštelis). 3. Vidutiniškai nuodingos (50 mg. 1no kg. masės):C2H6, chlorofosas,nesotūs alkoholiai, etilBr, metanolis, antifrizas, toluenas. 4. Mažai nuodingos: NH3, CHCl3, acetonas, dietilaminas. Profesinės ligos. Tai ligos, iššaukiamos vienų ar kitų kenksmingų darbo sąlygų. Senovės /Graikija davė pradžią darbo saugos disciplinai. Hg reaguoja su Au ir garinant nepasišalina. Spec. darbai profesinės ligos aprašyti 1524m. Elenbogo knygoje. Profesiniai faktoriai, iššaukiantys ligas: 1. Dulkės (silicis silikozė- plaučių išbrinkimas). 2. Cheminiai: Pb, Hg, Cl2, noksidai. 3. Fiziniai: triukšmas, vibracija, temperatūra. 4. Biologiniai: bakterijos, mikroorganizmai, fermentai. Profesinės ligos: 1. Specifinės (tikrosios). Sukelia tik profesiniai kenksmingi faktoriai. 2. Nespecifinės (netikros). Jas sukelia darbo faktoriai, paaštrinantys senos ligos eigą. Pvz.: benzenas ir jo homologai trumpina atmintį. Pagal eigą, profesinės ligos yra: a) Ūminės (požymiai pasirodo staigiai). b) lėtinės (ilgą laiką veikiant nuod. medž.). Pvz.: merkurializmas- Hg užsilaiko širdies raumenyse ar kulnuose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!