Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos statistinis įvertinimas

Darbo rinka tiesiogiai susijusi su šalies darbo ištekliais ir jų pasiskirstymu ekonominėse veiklose. Darbo ištekliai yra visuminė visuomeninė darbo jėga, kurią sudaro visi darbingi šalies gyventojai, turintys būtinus ūkinei veiklai plėtoti fizinius, protinius, psichinius sugebėjimus, reikalingas žinias ir išsilavinimą. Darbo ištekliai išreiškia gyvojo darbo kiekį, kuriuo disponuoja visuomenė ir kuris gali būti panaudotas prekių ir paslaugų gamyboje. Darbo jėga šiandieninėje visuomenėje yra labai aktuali tema, nes nuo jos priklauso nedarbo lygis bei šalies gyventojų užimtumas.
Darbo tyrimo objektas – šalies darbo jėgos kitimas 1999 – 2004 metais.
Darbo tikslai: pagal įvairius literatūros šaltinius apibrėžti darbo jėgos sąvoką, išanalizuoti darbo jėgos pokyčius, nustatyti kitimo tendencijas bei priežastis.
Pirmoje (teorinėje) dalyje trumpai apžvelgiama darbo rinkos samprata bei jos modeliai, apibūdinami darbo jėgos ištekliai, taip pat nagrinėjama darbo jėgos struktūra.
Prakitinėje statistinėje analizėje lyginami duomenys su praėjusiais ir baziniais metais, atliekama darbo jėgos struktūros kitimo analizė laiko atžvilgiu, tiesiniu trendu bandoma prognozuoti būsimą darbo jėgos skaičių bei jos pasiskirstymą pagal lytį ir amžiaus grupes. Taip pat atliekamas duomenų ekstrapoliavimas (pagal vidutinį absoliutų padidėjimą ir vidutinį didėjimo tempą).
Terminas „darbo rinka“ savo pirmine, siaurąja prasme, reiškė vietą, kurioje buvo perkama ar parduodama darbo jėga. Žmogaus sugebėjimas dirbti sudaro darbo jėgos esmę. Darbo jėga yra svarbiausias ūkinės veiklos veiksnys, be kurio kiti gamybos veiksniai – žemė, darbo įrankiai, kapitalas – yra tiktai nenaudojami daiktai. Kuo labiau išlavintos fizinės, intelektualinės ir dvasinės žmogaus savybės, tuo aukštesnė rinkoje jo darbo jėgos vertė ir kaina. Darbo jėga kaip centrinis darbo rinkos santykių objektas, yra neatskiriama nuo gyvo žmogaus organizmo, suaugusi su jo kūnu. Galutinai įsitvirtinus kapitalistiniams gamybiniams santykiams, darbo jėga įgauna privačios nuosavybės statusą, tiesiogiai priklauso pačiam visuomenės nariui.
Darbo jėga įtraukiama į ekonomines veiklas per samdos santykius. Pagrindiniai šių santykių subjektai yra darbdaviai (privatūs asmenys, įmonės, valstybė), samdomieji darbuotojai (darbo jėgos savininkai), tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos ir organizacijos. Santykiai tarp darbo rinkos subjektų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!