3. DARBO JĖGOS IR BVP TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ 13
3.1. Tiesinės koreliacijos koeficientas 13
3.2. Regresijos lygtis 16
IŠVADOS 18
LITERATŪROS SĄRAŠAS 19
ĮVADAS
Darbo jėgą valstybėje būtina įvertinti kokybinėmis ar kiekybinėmis charakteristikomis. Darbo jėgos struktūra ir kiekis kaip kintančios ekonominės charakteristikos, gali transformuotis tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai dėl išorinių ir vidinių paskatų.
Darbo jėga – tai darbingo amžiaus dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Darbo
jėgos šaltinis yra šalies gyventojai.
Bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruojasi įdarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.
Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių darbo, santykis su visais darbingais gyventojais (darbo jėga) procentine išraiška.
Plačiąja prasme į nedarbą galima pažvelgti kaip į vieną svarbiausių neefektyvaus darbo jėgos ir kitų gamybos išteklių panaudojimo priežasčių. Kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų visiems norintiems ir galintiems dirbti, tai šalis netenka dalies nacionalinio produkto – jis lieka nepagamintas. Įžymus makroekonomikos tyrinėtojas Artūras Okunas pirmasis 1962 m. nustatė nedarbo lygio ir BNP atsilikimo ryšį. Šis ryšys pavadintas autoriaus vardu ir dabar vadinamas Okuno dėsniu.
Okuno dėsnis – tai empirinė nedarbo ir realaus ekonominio augimo (BNP) tempų priklausomybė, pagal kurią realiojo BNP 2-3 proc. pokytis siejamas su 1 proc. nedarbo lygio pokyčiu priešinga kryptimi. Santykis 1:2.5 arba 2:5, t.y. nedarbo lygio santykis su BNP atsilikimu, leidžia apskaičiuoti absoliučius produkcijos nuostolius, susijusius su bet kuriuo nedarbo lygiu.
DARBO TIKSLAS – ištirti darbo jėgos pagrindinių rodiklių ir BVP kitimo ir vystymosi tendencijas. Nustatyti ryšį tarp darbo jėgos rodiklių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) naudojant koreliacijos ir regresijos koeficientus.
UŽDAVINIAI: 1. Įvertinti darbo jėgos ir BVP struktūrą kiekybiniu ir kokybiniu požiūrių.
2. Įvertinti darbo jėgos ir BVP kitimą, nustatyti pagrindinę vystymosi tendenciją iki 2007 metų.
3. Įvertinti darbo jėgos ir BVP tarpusavio ryšius.
TAIKYTI METODAI:
1.Statistinės medžiagos suvedimas: rūšiavimas, grupavimas, lentelių ir grafikų sudarymas.
2. Statistinės medžiagos analizė.
3. Analizės rezultatų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!