Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygio palyginamoji analizė

Temos aktualumas. Anot Doc. Dr. Kęstučio Balio Paulavičiaus (2002) augantis visuomenės susidomėjimas darbo santykiais – neatsitiktinis. Mokslo ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti socialiniai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumo problemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo. [9] Augantis nedarbas sukelia visuomenėje neigiamas pasekmes. Nedarbo lygio analizė padeda atskleisti nedarbo kitimą, jį įtakojančius veiksnius. Lietuva 2004m. įstojusi į Europos Sąjungą ir dalyvaudama bendroje ES ekonominėje erdvėje turėjo persiorientuoti į bendrą darbo rinką. Šiandien yra svarbu, nagrinėjant nedarbo lygį, išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir ES darbo rinkos situaciją.
Tyrimo objektas – Lietuvos ir ES nedarbo lygis.
Tikslas. Išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir ES nedarbo lygį.
1. Išnagrinėti mokslinę literatūrą darbo rinkos tema ir išskirti pagrindinius darbo rinkos ir nedarbo principus ir dėsnius.
2. Palyginti Lietuvos ir ES nedarbo lygio dinamiką ir netolygumus.
3. Numatyti nedarbo lygio kitimo tendenciją.
4. Išanalizuoti nedarbą sąlygojančius veiksnius.
Metodai. Šiame kursiniame darbe naudojami tokie metodai: literatūros analizė, statistinių duomenų rinkimas ir apdorojimas, grafinė duomenų analizė, dinamikos eilučių lygių kitimo analizė, prognozavinas, netolygumų įvertinimas, koreliacinio ryšio tarp rodiklių įvertinimo metodas.
Darbo struktūra. Kursinis darbas sudarytas iš dviejų skyrių: darbo rinkos teoriniai aspektai ir Lietuvos ir ES nedarbo lygio analizė. Duomenims pavaizduoti grafiškai buvo sudaryta 12 paveikslų, taip pat duomenys pateikti 4 lentelėse.
Daugiausia remtasi moksline literatūra (knygos), taip pat panaudoti ir internetiniai šaltiniai. Statistiniai duomenys paimti iš Eurostato duomenų bazės ir Lietuvos statistikos departamento.
1. DARBO RINKOS TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Darbo rinkos samprata
Anksčiau terminas “darbo rinka” buvo naudojamas tik darbo biržoje ar specialistų kalboje. Dabar šią sąvoką žino visi: tiek darbdaviai, tiek bedarbiai ar dirbantys asmenys. Kiekvienas žmogus turi skirtingus sugebėjimus, žinias, fizines ir psichines savybes. Šį žmogiškąjį kapitalą kiekvienas gali pritaikyti atliekant vienokį ar kitokį darbą - gaminant, kuriant prekes ar paslaugas. K. B. Paulavičius teigia, kad darbo jėga yra svarbiausias ūkinės veiklos veiksnys, be kurio kiti gamybos veiksniai – žemė, darbo įrankiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!