Darbo įprasminimas literatūroje ,,Metai" (įžanga ir dėstymo pastraipa)

Lietuvių literatūroje darbo įprasminimo tema yra labai plačiai plėtojama. Darbas yra būtina pareiga ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o dirbantis žmogus vystosi ne tik profesiškai, bet ir dvasiškai. Kristijono Donelaičio lietuvių nacionalinės literatūros pradininko epinėje poemoje ,,Metai‘‘ Donelaitis darbą įprasmina Slunkiaus ir kitų nenaudėlių paveikslais, kontrastingai vaizduojamas būrų ir ponų gyvenimo būdas, darbštingumą skatina gamtos vaizdais, darbštumą iškelia kaip tautos savitumo bruožą. Apšvietos epochos vokiečių literatūros klasiko filosofinėje dramoje ,,Faustas‘‘ visą gyvenimą Faustas ieškojo gyvenimo prasmės ir gyvenimo pabaigoje Faustas suvokė, kad pats gyvenimas yra vertybė. Jis teigė, jog svarbu, kad žmogus būtų veiklus. Dramos pabaigoje Faustas pasiryžo nusausinti nenaudingus jūros plotus ir paversti juos tinkama gyventi žeme, jam atrodė, kad žmogaus gyvenimą įprasmina būtent darbas visuomenei. Donelaitis poemoje ,,Metai‘‘ rėmėsi bibliniais pasakojimais, aiškino juos būrams, kad šiems Dievo žodis būtų geriau suvokiamas, skatino dirbti, netinginiauti, o Faustas dramoje ,,Faustas‘‘ visą gyvenimą nerimo ir ieško gyvenimo prasmės ir kūrinio pabaigoje ją atrado, suprato, kad labai svarbus yra žmogaus veiklumas, darbas visuomenės labui.
Darbas – nuolatinis žmogaus gyvenimo palydovas. Darbas ne tik suteikia gyvenimui prasmę, bet ir ugdo žmogų, atskleisdamas jo gerąsias savybes ir žmogiškumą, darbas žmogaus vertės matas. Darbo įprasminimo tema ryški Kristijono Donelaičio lietuvių nacionalinės literatūros pradininko epinėje poemoje ,,Metai‘‘. ,,Metų‘‘ Kompozicija – keturios dalys: ,,Pavasario linksmybės‘‘ , ,,Vasaros darbai‘‘ , ,,Rudenio gėrybės‘‘ , ,,Žiemos rūpesčiai‘‘. Po XVII a. po praūžusio maro į Mažąją Lietuvą atvyko daug kolonistų: prancūzų, vokiečių, šveicarų. Jiems buvo suteiktos teisės laisvai ūkininkauti. Dauguma vietinių gyventojų lietuvninkų priklausė žemiausiam socialiniam sluoksniui – baudžiauninkams. Kūrinyje lietuviai buvo skirstomi į viežlybuosius ir nenaudėlius. ,,Vežlibieji‘‘: Pričkus- tai pagrindinis poemos veikėjas, kaimo seniūnas. Pasakotojas savo požiūrį išsakė jo lupomis. Pričkus buvo darbštus, skelbė būrišką išmintį, brangino lietuviškumą, būriškas dorybes, papročius. Pričkus išjuokė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!