Darbo aplinkos vertinimas: kosmetologo darbo aplinka

Darbo intensyvumas per pastarąją dekadą augo. 2000-siais daugiau kaip pusė darbuotojų juto laiko spaudimą ir griežtus terminus mažiausiai ketvirtyje savo darbo laiko. Darbo intensyvumas tampriai koreliuoja su sveikatos problemomis ir nelaimingais atsitikimais darbe.
3. kaklo ir pečių raumenų skausmas (23%).
Žinant, kad Europos Sąjungos šalyse 2000 m. dirbo 159 milijonai žmonių, šios problemos tampa labai aktualios. Standartiškai šios sveikatos problemos yra siejamos tik su blogomis darbo sąlygomis. Išlieka per dideli fizikiniai stresoriai (triukšmas, vibracija, temperatūros, kenksmingos medžiagos) ir bloga darbo ergonomika (skausminga nepatogi kūno padėtis, per dideli krūviai). Skeleto-raumenų sistemos sutrikimų dažnėjimas yra tampriai susietas su nuovargio didėjimu. Tačiau paskutiniu laikotarpiu pastebimas darbo specifikos pokytis – vidutinio darbuotojų amžiaus didėjimas, daugiau dirbančių moterų, pakitęs darbo organizavimas – iškelia naujas sveikatos problemas.
Darbo tikslas: Įvertnti kosmetologo darbo aplinką.
1. Pateikti teorinius kosmetologo fizinės, psichinės darbo aplinkos bei darbo judesių ir pozų būsenos ypatumus.
2. Stebėti kosmetologo darbo aplinką ir darbo judesių bei pozų būseną.
3. Savo pastebėjmus lyginti su teoriniais – higieniniais reikalavimais.
Tyrimo objektas: kosmetologo darbo aplinka.
Ergonomikos samprata
Terminas ergonomika kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: ergo – darbas, nomos – dėsnis.
Ergonomika tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių, darbo procese naudojančių įvairias technines priemones, psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus. Remiantis ergonominių tyrimų išvadomis, tobulinamos darbo priemonės, kuriamos patogios darbo vietos ir optimalios darbo aplinkos sąlygos. Didinančios darbo našumą, tausojančios dirbančiojo sveikatą, mažinančios įtampą ir nuovargį.
Ergonomika sujungė įvairias mokslo sritis – fiziologiją, higieną, darbo psichologiją, antropologiją – su praktinės veiklos sritimis: darbo saugumu ir organizavimu.
Ergonomika tapo gyvybiškai būtina ten, kur norima ir mokama gerai dirbti, nes rinkos sąlygomis darbo tempas nuolat auga ir tik ergonominiai sprendimai padeda mažinti nuovargį, traumų ir profesinių ligų riziką. Išvystytos pramonės šalyse tapo aksioma tai, kad ne vadovo komandos, o darbo priemonės ir darbo aplinka skatina darbininkus ir tarnautojus efektyviai dirbti.
Praktinius ergonomikos tyrimus pirmasis atliko JAV inžinierius Frederikas Teiloras, nuo 1874 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!