Danielius

Tikųjų elnių (Cervus) gentyje danielius išsiskiria savita ragų forma. Labai artimas jis Irano, arba Mesopotamijos, danieliui (Cervus mesopotamicus, Brooke, 1875), kuris, baigiantis ledynmečiui, buvo paplitęs Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, bet dabar baigia išnykti. Kai kurie tyrinėtojai abu danielius laiko vienos rūšies skirtingais porūšiais.
Danieliaus kilmė nevisai aiški. Artimos jam rūšys Europoje ir Azijoje žinomos iš pleistoceno laikų. Prieš paskutinį ledynmetį danielius gyveno Centrinėje Europoje, bet vėliau pasitraukė toliau į pietus. Dar vėliau, istoriniais laikais, jis buvo introduktuotas beveik visose Europos šalyse. Natūralus danieliaus arealas apima Viduržemio jūros kraštus ir dalį Mažosios Azijos. Dabar šis žvėris paplitęs Centrinėje, Pietų ir Vakarų Europoje, įskaitant pietinę Skandinavijos pusiasalio dalį, Angliją bei Airiją, Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje, aklimatizuotas taip pat JAV, Kanadoje, Čilėje, Argentinoje, Pietų Zelandijoje, buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje – Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje. 1970 m. Europoje iš viso gyveno apie 90 tūkst. Šių gyvūnų.
Spėjama, kad danielius į Lietuvą atvežė kunigaikščiai ir didikai dar XVII amžiuje. Šie grakštūs žvėrys buvo parkų papuošalas. Iš jų pabėgę danieliai kartais pradėdavo veistis ir laisvėje. Feodalų medžioklės miškuose danieliai tikriausiai būdavo veisiami, medžiojami ir vertinami kaip įdomūs medžiojami žvėrys. XVIII-XIX amžiais žvėrynuose ir parkuose laikomus danielius savo darbuose aprašo to meto gamtininkai. Keli šimtai danielių, gyvenančių Raseinių ir Telšių apskričių grafų ir didikų dvaruose, minimi XIX amžiaus Kauno gubernijos geografiniuose bei statistiniuose aprašymuose. Prieš I-ąjį Pasaulinį karą Lietuvoje buvo užregistruota apie 30-40 danielių. Manoma, kad nuo to laiko nedaug danielių išliko Lietuvoje iki šio šimtmečio vidurio.
Remiantis atliktų prieš II-ąjį Pasaulinį karą bei pokario dešimtmečiais apskaitų duomenimis, danielius gyveno kai kuriuose šiauriniuose ir vakariniuose Lietuvos rajonuose. Tačiau specialių tyrimo duomenų nėra, ir danieliaus paplitimas bei gausumas mūsų krašte iki pat aštuntojo dešimtmečio vidurio neaiškus. Atrodo, kad dažnai danieliais buvo laikomi tuose rajonuose gyvenantys, ypač jauni, turintys dėmėtą kailįtaurieji elniai. Šią prielaidą patvirtina tas faktas, kad aštuntojo dešimtmečio antoje pusėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!