Bestuburių teorija

Moliuskų yra apie 130tūkst. rūšių. Dauguma gyvena jūrose,kartais – gėluose vandenyse ir sausumoje.Jų dydis nuo 1mm iki 1m. Stambiausias išmatuotas moliuskas-22m ilgio .
Kūnas nenariuotas,tačiau primityvių moliuskų pastebimi metamerijos požymiai (segmentai). Moliuskų kūnas gali būti dvišalės simetrijos arba asimetriškas.Kūną sudaro galva (Išskyrus dvigeldžius), liemuo ir koja. Koja-tai sustorėjusi ir gerai išvystyta liemens dalis,atliekanti judėjimo,įsirausimo į gruntą , plaukimo arba grobio čiupimo funkcijas.
Kūną dengia mantija.tarp mantijos ir kūno yra mantijos ertmė,kurioje atsiveria mantijos komplekso organų latakai.Mantijos ertmėje yra žiaunos, nugarinėje pusėje-apsauginė kriauklė arba jos rudimentas.Kriauklės formavimosi vieta-mantijos pakraštys.Kūno ertmė antrinė-celomas(kūno ertmė atskirta vidine plėvele).Kūno ertmes užpildo parenchima.
Daugumai moliuskų būdinga radulė (išskyrus dvigeldžius)-tai dantyta plokštelė,atliekanti maisto smulkinimo funkcijas.
Kraujotakos sistema atvira-kraujas cirkuliuoja ne tik kraujagyslėse.Kraujas maišosi su audinių skysčiu ir vadinamas hemolimfa.
Kvėpuoja žiaunomis arba mantija.
Nervų sistema-ganglijinė.
Paprastesnės sandaros moliuskų lerva-trochofora, sudėtingesnės-specifinė – veligeris.
Tipas dalijamas į 2 potipius:
1.Šonanervius (amphineura)
Kl. Chitonai, kirmėliniai moliuskai
2.Kriauklinius
Kl.monoplakoforiniai(monoplakophora), dvigeldžiai(bivalvia),pilvakojai(gastropoda) ir galvakojai(cephalopoda)
2.Dvigeldžiai moliuskai ir jų įvairovė (bivalvia)
Dvigeldžių moliuskų yra apie 20 tūkst. rūšių.Dydis įvairus. Tai jūriniai ir gėlavandeniai moliuskai. Jiems būdinga dvišalė simetrija , galva redukuota. Kriauklė sudaryta iš 2 geldelių,kartais kriauklės gali būti redukuotos.Kriauklės tapo dvigeldės,pradėjus gyventi minkštame grunte.Kriauklėms būdingi 3 sluoksniai – konchialinis,kalkinisir perlamutrinis.Dažnai dvigeldžių būna gerai išvystytas perlamutrinis sluoksnis. Perlai susidaro 2 genčių dvigeldžiuose- Ria ir Pinctada.Perlo susidarymas-tai apsauginė reakcija .Tarp mantijos ir kriauklės patekęs svetimkūnis izoliuojamas,jį apgaubia perlamutro sluoksnis, todėl susidaro rutuliški perlai . Itin vertingus perlus sudaro jūrinės ir gėlavandenės perluotės.
Sėslūs dvigeldžiai prie substrato tvirtinasi bisuso siūlais.
Dvigeldžiai minta mikroplanktonu ar detritu.Kraujotakos sistema atvira,nervų sistema-ganglijinė. Dauguma dvigeldžių yra skirtalyčiai
Vystymasis-dauguma turi pelaginę lervą trochoforą. Vėliau trochoforoje susiformuoja kriauklė , lerva panašeja į moliuską, tarp geldelių susiformuoja blakstienuota išauga-burė. Lerva ,turintiburę-veligeris.Lerva reikalinga,kad galėtų išplisti.Gėlavandenės geldutės turi lervą –glochidiją.Patekusios į vandenį, glochidijos prisitvirtina prie žuvies žiaunų ar pelekų.
Dvigeldžiai paplitę visose jūrose ir vandenynuose . Jų aptinkama apysūriuose vandenyse.
Dvigeldžiai labai svarbūs kaip biofiltratoriai. Stambi austrė per valandą išfiltruoja iki 12 litrų vandens. Dauguma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!