Vorai ir erkės

Sausumos gyvūnai. Jų žinoma apie 36 000 rūšių. Kūną paprastai sudaro galvakrūtinė ir pilvelis. Galvakrūtinė iš 6 segmentų ir akrono. Septintasis – paskutinis glvakrūtinės segmentas – rudimentinis. Galvakrūtinės visi segmentai dažniausiai tarpusavyje suaugę. Dauge­lio žemesniųjų voragyvių pilvelis segmentuotas. Paskutinis segmentas turi nago formos išaugą – telsoną. Pro jį į aukos kūną patenka nuodai. Segmentuotą pilvelį turi tik kai kurie vorai ir dalis erkių. Vorų tarp krūtinės ir pivelio yra persmauga. Ją sudaro septintasis rudimentinis segmentas. Daugumos vorų pilvelis nenariuotas, o kai kurių erkių – suiliejęs su galvakrūtine.
Didesnės dalies voragyvių cheliceros yra žnyplių formos. Vorų - kiauravidurio nago pavidalo, pro kurį nuodai patenka į aukos kūną. Erkių jos gali būti pjūkliškais kraštais, spyglių pavidalo. Jais erkės praduria aukos odą. Vorų pedipalpai - buožiški. Paskutiniajame narelyje kaupiasi patinų spermatoforai. Visi voragyviai visada turi 4 poras vaikščiojamųjų kojų.
Dabartiniai voragyviai pilvo kojų neturi (jas turi tik embrio­nas). Manoma, kad vorų verpimo liaukos yra pakitusios pilvo galūnės.­ Vorų, kaip ir vabzdžių, dangos audinius sudaro trisluoksnė ku­tikulė, kurią išskiria hipodermos ląstelės. Kutikulė patikimai sau­go kūną nuo išdžiūvimo. Odoje yra įvairių liaukų. Vorai ir kai kurios erkės turi voratinklines liaukas. Jos būna gana įvairios, todėl ir voratinklių sandara ir paskirtis įvairi. Vorai turi nuodų liaukas.
Virškinimo sistema. Vorams būdingas išorinis virškinimas. Sugavę auką, pro chelicerų angas jie įleidžia seilių liaukų ir kepenų sekreto. Fermentai suardo aukos audinius ir susidariusią skystą tyrelę voras čiulpia. ­Galutinai maistas suvirškinamas kepenyse.
Nervų sistema būdinga nariuotakojams. Viršryklinis ganglijas­ sudaro galvos smegenis. Smegenys ne iš dviejų skyrių. Priekinės smegenys (protocerebrum) įnervina akis, užpakalinės (tritocerebrum) - cheliceras. Viduriniųjų smegenų nėra. Būdinga nervų sistemos centralizacija. Pilvinė nervų grandinėlė susiliejusi su porykliniu gang­liju, o erkių poryklinis mazgas susiliejęs su galvos smegenimis. Taigi nuo vieno stambaus nervinio žiedo i periferiją eina daug nervų.
Jutimo organai. Dauguma voragyvių yra plėšrūnai, todėl juti­mo organai jiems itin svarbūs. Geriausiai išsivystę lietimo, cheminio jutimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!