Pirmuonys - vadinami vienaląsčiai, labai įvairių formų gyvūnai. Jie daugiausia mikroskopiniai organizmai: nuo 1 iki 2 mikrometrų ar didesni, o kai kurie yra gana dideli ir matomi plika akimi ( pvz.:naktišvietė Nostiluca ,kurios skersmuo gali būti lygus 500-1000 mikrometrų ,tokio didumo gali būti daugelis foraminiferų ir radioliarijų). Pirmuonių kūnas sudarytas iš vienos ląstelės. Gyvena pavieniui ar kolonijomis. Kolonijų ląstelės gali būti diferencijuotos į somatines ar generatyvines, bet niekada nesudaro audinių.
Vienaląsčių organizmų ląstelė vykdo visas gyvybines funkcijas, kaip savarankiškas sudetingas organizmas. Įvairūs jos organoidai prisitaikę šalinti, virškinti ir t.t., o daugialąsčių organizmų ląstelė atlieka konkrečią funkciją. Pirmuonių ląstelės sandara panaši į daugialąsčių. Ląstelėje yra gyvybines funkcijas vygdantis dariniai – organoidai. Tai rodo ,kad pirmuonys ir daugialąsčiai susiję genetiškai, tai yra daugialąsčiai kilę iš vienaląsčių.
Vienaląsčių ląstelę dengia išorinė membrana sudaryta iš trijų sluoksnių, pro kurią iš alinkos selektyviai paimamos maisto medžiagos, bei pašalinami medžiagų apykaitos produktai – metabolitai. Ji gali būti sukietėjusi – virtusi pelikule ir taip palaikyti ląstelės formą. Membrana gali būti plona, tada ji nepalaiko kūno formos, ir pirmuonys gali judėti, tekant citoplazmai viena kryptimi. Kiai kurie vienaląsčiai turi kalkines ar sudarytas iš silicio dioksido kriaukles ( kiautinės amebos, foraminiferai, radioliarijos, saulėgyviai ir kt. ). Kitų membranoje yra celiuliozes, tai rodo ryšį su augalų pasauliu.
2 Citoplazma
Citoplazma iš esmės yra panaši į daugialąsčių. Ji paprastai diferencijuojama į ektoplazma ir endoplazma. Ektoplazma yra arčiau sienelės, skaidresnė ir klampesnė, o endoplazma ne tokia klampi, joje daugiau ląstelės intarpų. Kartais citoplazmoje gali būti atraminių elementų – įvairių fibrilių, todėl ilgą stiebelį turintys pirmuonys gali susitraukti į kamuoliuką ir taip keisti savo kūno formą.
3 Judėjimo organoidai
Pirmuonių judėlimo organoidai gali būti citoplazminės išaugos jei padeda pirmuonims šliaužioti, neturinčios pastovios formos – pseudopodijos – plonos siūliškos filopodijos, kuriomis lyg tinkleliu gaudomas maistas.Tokie organoidai būdingi sarkodiniams. Sudėtingesnė yra žiuželių sandara. Tai – plonos botagėlio formos citoplazminės išaugos, kurių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!