Virškinimo sistemos evoliucija

Vienaląsčiai – tai daugiausia mikroskopiniai organizmai, kurių kūnas sudarytas iš vienosląstelės. Gyvena pavieniui arba kolonijomis. Kolonijų ląstelės gali būti diferencijuotoa į somatines ir generatyvines, bet niekada nesudaro audinių.
Amebos. Gyvena organinėnimns medžiagomis užterštuose stovinčiuose vandenyse – kudrų, balų dumble, drėgnoje dirvoje. Amebos neturi skeleto, pastovios kūno formos – jų išvaizda nuolat keičiasi. Maistą paima pseudopodijomis, kurių skaičius nėra pastovus. Ameba juda persiliejant citoplazmos turiniui į pseudopodijos pusę. Mitybos būdai – fagocitozė bei pinocitozė. Palietusi maisto dalelę, pseudopodija šakojasi ir ją apgaubia. Po to pseudopodijos susiglaudžia, plazmolema susilieja ir maisto dalelė patenka į ląstelės vidų. Yra ir parazitinių amebų, kurios parazituoja žmogaus storojoje žarnoje. Ji sukelia amebiazę (amebinę dizenteriją). Skiriamos 2 jos formos. Forma minuta (mažoji) aptinkama žarnos spindyje, žmogui žalos nepadaro, nes minta žarnyno mikroflora, gyvena kaip kompensalas, bet sumažėjus organizmo atsparumui tampa forma magna, kurios išskiriami proteolitininai fermentai suardo žarnų epitelio ląsteles ir minta eritrocitais.
Žalioji euglena paplitusi užterštuose kūdruose, balose, užžėlusiuose tvenkiniuose ir kituose organinėmis medžiagomis užterštose vietose. Ji yra verpsės formos, užpakakalinis jos galas nusmailėjęs. Sugeba keisti kūno formą pailgėdama arba sutrumpėdama. Euglena dengia pelikulė. Citoplazmoje matomi ovalūs ir pailgi žali kūneliai – chromotofilai, kuriuose yra smulkių chlorofilo grūdelių. Jų dėka vyksta fotosintezė, kurios produktas – paraamilas – artima krakmolui medžiaga. Tai euglenos maisto atsargos, kurios sintetinamos šviesiu paros metu. Tamsoje paraamilo grudelių citoplazmoje stipriai sumažėja, ir ji pradeda matintis tik organinėmis medžiagomis osmoso būdu – heterofroditiškai. Priekiniame kūno gale būdingas pūslelės pavidalo rezervuaras, į kurį įsilieja greta esančios pulsuojančios vakuolės turinys. Aplink pulsuojančią vakuolę spinduliškai išsidėsčiusios surenkamuosios vakuolės, kurios perduoda jį į centrinę pūslelę.
kanalėliai ir centrinis rezervuaras. Iš citoplazmos skystis patenkaį kanalėlius, o iš jų į centrinį rezervuarą, kuriam susitraukus, skystis, pro pelikulėje esančią angelę, išmetamas į išorę. Priekinės dalies šonu eina griovelis, kuris veda į prieburnio duobutę – peristomą, aplink kurį išaugusios blakstėnėlės virpa ir kartu su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!