Naminių paukščių virškinimo ypatumai

Paukščių virškinamasis traktas savo struktūra ir funkcijo­mis yra prisitaikęs prie augalinio ir gyvulinio lesalo. Naminiai paukščiai (dažniausiai auginami vištinai, žąsiniai) patys maitinasi žaliais augalais, lesinami grūdinių kultūrų sėklomis, bei įvairiais kombinuotais lesalais, gaminamais mišriai: iš augalų, iš augalų su grūdais, ar netgi gyvuliniais baltymais.
Naminių paukščių virškinimo sistema panaši, tačiau vištinių bei žąsinių virškinimas turi anatominių bei fiziologinių skirtumų.
Paukščių viršutinis ar apatinis žandikauliai pailgėję, juos dengia raginė makštis – ramfoteka. Tai būdingas paukščiams snapas. Jo forma labai įvairi ir tiesiogiai priklauso nuo maisto. Dabartiniai paukščiai neturi dantų.
Žąsinių paukščių – snapas mėsingas, vištinių – laibas, smailas. Jų seilių liaukos geriau išsivysčiusios.
Vištiniams būdinga išsiplėtusi stemplės dalis – gūžys, kuriame laikomas prarytas, nepradėtas virškinti maistas.
Skrandis iš 2 dalių – liaukinės ir raumeninės. Liaukinėje dalyje yra liaukų ir čia maistas pradedamas virškinti.
Po to jis patenka į storasienę raumeningą dalį – raumeninį skrandį. Ši skrandžio dalis būna išklota ragine kutikule ir ypač gerai išsivystęs grudais mintančių – naminių paukščių. Jam būna daug parytų akmenukų, todėl maistas pertinamas kaip girnomis.
Iš skrandžio maistas patenka į žarnas. Į dvylikapirštę žarną atsiveria kepenų ir kasos latakai. Tarp plonosios ir storosios žarnos. Tarp plonosios ir storosios žarnos yra pora aklųjų ataugų. Jose bakterijos gamina vitaminus ir celiuliozę skaidančius fermentus. Storoji žarna trumpa, atsiveria į kloaką. Kloakos paviršiuje yra gana sudėtingos sandaros aklina išauga – Fabricijaus maišelis, kuriame gaminami limfocitai.
Virškinimas burnoje.
Kietas, aštriais kraštais vištų snapas pri­taikytas kietam lesalui paimti ir smulkinti. Vandens paukščių sna­pas minkštas, platus, ilgas, jo kraštuose yra raginės plokštelės, pro kurias lesalas išsunkiamas ir smulkinamas. Suragėjęs iškyšu­lys ant snapo reikalingas žolei nuplėšti — skabyti. Paukščių lie­žuvis su suragėjusiais gaureliais padeda paimti ir nuryti lesalą. Paukščiai nesukramtytą lesalą tuoj pat nuryja. Burnoje esančios seilių liaukos seilių gamina mažai. Jose yra daug gleivių ir ne­daug fermentų (ptialino).
Iš burnos lesalas patenka į gūžj — gurklį, kurio gleivinėje gami­nasi gleivės. Vištų jis gerai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!