Dalykinio bendravimo rūšys

Daugiau nei tris ketvirčius darbo dienos prašnekame, bendraudami tiesiai arba telefonu. Taigi, darbe ypač svarbu sumaniai panaudoti kalbos etiketo įgūdžius.
Galima būti puikiu ir sumaniu darbuotoju, bet jei jei kalbant daroma daug klaidų, „nuryjant“ žodžių galūnes, netaisyklingai tariant garsus- bus sunku įtikinti, jog idėjos geros arba įsiūlyti pirkėjui prekę. Netikęs balsas ir prastas kalbos mokėjimas gali trukdyti kilti karjeros laiptais.
Dalykiniame bendravime didelę reikšmę turi verbalinis ir neverbalinis bendravimas. Šias dvi kalbas reikia išnagrinėti ir labiau su jomis susipažinti. Kam to reikia? Šios dvi kalbų rūšys gali mūsų dalykinį bendravimą padaryti dar kultūringesnį ir efektyvesnį.
● neverbaline kalba.
Verbalinis bendravimas-tai tarpusavio sąveika naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių.
Neverbalinio bendravimo metu informacija perduodama ne kalba, o kitais ženklais-veido išraiška, intonacija, kūno kalba, atstumu ar poza.
Norint efektyviai ir etiškai bendrauti reikia tobulinti verbalinio bendravimo įgūdžius, ypač sugebėjimą klausytis. Didelę reikšmę dalykinio bendravimo efektyvumui ir etiškumui turi ir požiūris į save, didžiąja dalimi nulemiantis, kaip elgiamasi su aplinkiniais, pastangos bei dėmesys bendravimo tobulinimui.
1.1. Verbalinis bendravimas ir jo stiliai
Dalykinio bendravimo būtinumą iškėlė ir ištobulino visuomeninis žmonių gyvenimas. Žmonėms siekiant bendrų tikslų, reikėjo išmokti pažinti kitų žmonių veiksmus, mintis, iškilo būtinumas kviestis į pagalbą kitus – kooperuoti savo pastangas. Žmonės išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, pantomimos, gestų. Atsirado ir tobulinusia žmonių bendravimo priemonė – kalba.
Žodinis (verbalinis) bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, pagrįsta kalbos ženklais. Jis būna rašytinis ir kalbėjimo. Rašytinis bendravimas vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas raštas. Pirmasis – atsakingesnis, nes rašant renkama medžiaga, apmąstomas informacijos tekstas, daug dėmesio skiriama raštų stiliui.
Priešingai negu rašant, galimi netikėtumai. Kadangi kalbėtojas ir klausytojas sąveikauja tiesiogiai, kalbėtojas gauna betarpišką grįžtamąjį ryšį ir taip gali priderinti savo pranešimą prie situacijos. Kalbantysis, reikšdamas pranešimo esmę, gali naudoti neverbalines užuominas.
Bendravimo stilius taip pat turi įtakos bendravimui. Stiliaus skirtumai yra susiję su formalumo laipsniu tam tikroje situacijoje. Stilius skiriasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!