Dailės kūrinių klastotojas Hanas Van Meegerenas

    Tikslas: aprašyti ir ištirti dailės kūrinių klastotojo Hano Ven Meegerano gyvenimą ir jo falsifikuotus darbus.
    Dailės kūrinių klastojimas yra tyčinis meno kūrinio iškraipymas arba pakeitimas, siekiant iš jo pasipelnyti arba siekant asmeninės naudos. Kūrinių falsifikacija atsirado Renesanso epochoje (XIV – XVI a.), pradėjus kolekcionuoti menininkų darbus. Pirmosios kūrinių klastotės buvo padirbtos senovės Romoje. Falsifikatai ypač paplito XIX – XXa., nes jie buvo padirbinėjami taip, kad juos nustatyti buvo galima tik atlikus tam tikrą analizę. Šio tyrimo metu buvo tiriamos meno dirbinio klastotės rentgeno spindulių, mikroskopinės ir cheminės analizės būdu. Šios meno klastotės buvo perteikiamos pasinaudojant dailininko stiliumi, vyraujančiu meno laikotarpiu, kūrinio fraktūra ir kompozicija. Taip pat buvo naudojamos tos pačios medžiagos, tie patys dekoro elementai, cecho arba dirbtuvės ženklai bei dailininko parašas. Kūrinių klastotojai dirbtinai sendindavo falsifikuojamų kūrinių drobę, popierių ar dažų sluoksnį.
      Falsifikuojami ne tik meno kūriniai: štai XIX a. Lietuvoje veikė dirbtuvės, kuriose buvo padirbinėjami bajoriški dokumentai, metrikai, kuriuos turėjo bene kiekvienas kunigas, kilęs iš baudžiauninkų. Atsiradus istorijos mokslui, prasidėjo ir matraščių bei istorinių šaltinių klastojimas. Garsus falsifikatas pasaulio istorijoje – „Konstantino dovana“, Lietuvoje – „S. Granau kronika“, „Raudonės metraštis“, „Kyburgo dienoraštis“. Be to, spaudos draudimo metais atsirado leidinių su netikra išleidimo vietos ir laiko nuoroda, siekiant ką nors suklaidinti.
      Klastojimo priežastys gali būti įvairios: politinės, cencūros, patriotinės, norėjimo pasipelnyti ar kitos, kurios buvo žinomos jau nuo Antikos laikotarpio. Vėliau pradėta mėgdžioti laikotarpio stilių, rašomąją medžiagą, raštą ir kitas savybes. Atsiradus raštui, prasidėjo ir literatūros klastojimas. To pavyzdžiai: C. Sigoniuso suklastoti Cicerono raštai, J. P. Collier falsifikuoti Šekspyro kūriniai bei V. Aleksio V. Skoto vardu paskelbti romanai.
      „Paslėpti meno pasaulį buvo pagrindinė beveik visų istorijoje žinomų klastotojų motyvacija“, - rašo Nojus Charney, autorius, profesorius, besispecializuojantis dailės istorijoje ir nusikaltimuose. Pasaulyje žinoma daug meno klastotojų, pavyzdžiui, Markas Landis (XX a.),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!