Dailės ir mokslo draugijos

Petras Rimša 1906 metais pirmasis bandė suorganizuoti lietuvių dailės parodas. Pirmoji paroda įvyko Vilniuje, 1907-ųjų sausio devinta dieną Petro Vileišio namuose. Joje dalyvavo Mikalojus K. Čiurlionis (33 paveikslai), A. Žmuidzinavičius (35 paveikslai.), Vladislovas Leščinskis (37 paveikslai.) bei kiti. Iš viso dalyvavo 68 asmenys pateikusieji 448 tautodailės eksponatus bei 23 dailininkai, su 213 kūrinių. Paroda pavyko, ją aplankė daug įžymių žmonių, ir daugelis tų žmonių juto, jog dalyvauja istoriniame įvykyje. Paroda įrodė, kad lietuvių tapyba išvis egzistuoja. Be to, tai buvo proga pasireikšt Čiurlioniui. Vėliau parodos buvo rengiamos dažnai, kol buvo nutrauktos Pirmojo Pasaulinio karo. I-asis pasaulinis karas nutraukė draugijos veiklą: meno kūriniai buvo išvežti į Maskvą (1920 m. M. K. Čiurlionio kūriniai buvo parvežti į Kauną. 1925 m. Kaune atidaryta M. K. Čiurlionio galerija – pirmasis valstybinis dailės muziejus Lietuvoje), kiti meno rinkiniai atsidūrė Vilniaus mokslo bičiulių draugijos patalpose.
Po parodos sėkmės buvo įsteigta Lietuvių Dailės draugija, pirmą kart įregistruota 1907 rugsėjo 15 dieną. Lietuvių dailės draugijos steigėjai yra dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Rimša ir advokatas Jonas Vileišis.
Draugijos įstatai numatė plėtoti lietuvių dailę, vienyti dailininkus, teikti jiems materialinę pagalbą, lavinti visuomenės meninį skonį, rinkti dailės darbus ir rengti dailės parodas. Draugija jau savo veiklos pradžioje buvo numačiusi surinkti dailės darbų kolekciją ir įsteigti galeriją bei muziejų.
Vėliau draugija įgijo konkurentą – Lietuvos Meno Kūrėjų draugiją. Abi bendrijos ir toliau tęsė parodas, taip duodami pasireikšti naujiesiems tapytojams – V. Didžiokui, J. Zikarui, V. Kairiūkščiui ir kitiems.
Nuo 1907 m. iki 1914 m. draugijos iniciatyva įvyko aštuonios dailės parodos. Jų metu draugija gaudavo dovanų ir pati nupirkdavo darbų būsimąjam muziejui. Turtas pamažu augo, o draugija nuolatinės vietos, kur būtų buvę galima įrengti muziejų, neturėjo. Parodoms patalpos būdavo nuomojamos.
1910 m. Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvių dailės draugija susitarė įsigyti bendrus namus, kuriuose po vienu stogu bičiuliškai šeimininkautų mokslas ir menas.
1911 m. Tauro kalne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!