Žmogaus gyvenimo, technikos, mokslo pokyčiai XIX a.

Žmogaus gyvenimo, technikos, mokslo pokyčiai XIX a.
Atrastos bakterijos, virusai. Vilhelmas Rentgenas atrado X spindulius. Chemikai atrado ir ištyrė daug naujų medžiagų. Pradėta gaminti kokybiški ir pigūs stiklo, gumos gaminiai ir dažai. Išmokta gaminti dirbtinį šilką, celofaną, trąšas, vaistus. Atrastas pasterizavimas. Pradėtos naudoti naujos energijos rūšys ir šaltiniai: elektra, dujos bei nafta. Išrastas telefonas ir radijas. Išrasti išradimai tokie, kaip: laidinis telegrafas, evoliucijos teorija, dinamitas, telefonas, elektros lemputė, automobilis, fonografas, rentgeno spinduliai, bevielis radijo ryšys, lėktuvas, reliatyvumo teorija.
XIX a. pab., vokiečių inžinieriai sukonstravo pirmuosius automobilius. XIX a. pab., vietoj arklių traukiamų pasirodė elektrinių tramvajų. Tobulėjo oreivystė, sukonstruoti skraidymo aparatai su varikliu, vadinami drižabliais. 1903 m. amerikiečiai broliai Raitai tapo pirmaisiais žmonėmis, pakilusiais į dangų sunkesniu už orą skraidymo aparatu – lėktuvu.
Susiformavo naujas šeimos tipas – mažoji šeima, kurią sudarė tėvas, motina ir vaikai. Šeimos pradįtos kurti vėliau, sulaukus 25-29 metų. Galintys savo lėšomis išgyventi jaunuoliai ėmė nepaisyti tėvų valios ar kraičio naudos ir tuoktis iš meilės. Dėl geresnių materialinių sąlygų, tėvai ėmė planuoti vaikų skaičių ir šeimos tapo mažesnės. Vaikai nebebuvo laikomi „mažais suaugusiaisiais“. Tėvai pradėjo vaikams skirti daugiau dėmesio. Atsirado vaikų drabužiai, populiarėjo žaislai, vaikiški žaidimai. Tačiau vargingų šeimų vaikai pradėdavo dirbti nuo mažens.
Daugelyje šalių įvestas nemokamas privalomas pradinis mokslas. Neturtingų šeimų vaikai mokyklą lankė tik iki 11-12 metų, o vėliau privalėjo dirbti ir padėti šeimai. Turtingesnių tėvų vaikai išsilavinimo siekė vidurinėse bei aukštojo mokslo mokyklose. Universitetuose padaugėjo dėstomųjų dalykų. Atsiradus daugiau raštingų žmonių padidėjo knygų, žurnalų bei laikraščių leidyba. Europoje žmonės pamėgo nuotykių romanus ir istorines knygas. Daugeliui tapo prieinami savaitraščiai bei dienraščiai. Leidėjai pradėjo juose spausdinti apie kultūrą, sportą ir kriminalinius įvykius. Pasirodė geltonoji spauda. Europa tapo pirmuoju žemynu, kuriame daugelis mokėjo skaityti ir rašyti.
Suklestėjus pramonei, pradėta gaminti daugiau audinių, prasidėjo masinė drabužių gamyba. Jie tapo pigesni, todėl net kukliau gyvenantys žmonės galėjo rengtis madingai. Drabužiams pradavinėti atidaryta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!