Mokslo globalizacija XXI a.

Globalizacija – tai procesas, kuris mokslo ir technikos pasiekimus skatina išplatinti visame pasaulyje. Šiuo požiūriu ją galima pavadinti savotiška ortodoksijos forma, kuri apima visas gyvenimo sritis. Neaplenkia ji ir ekonomikos bei kultūros, nors jos poveikis minėtoms sritims nevienodas.
Globalizacija dar yra apibūdinama kaip - reiškinys, nusakantis pokyčius pasaulio ir regionų ekonomikoje, kylančius dėl laisvo (finansinio, žmogiškojo ir kitokio) kapitalo judėjimo, intensyvios tarptautinės prekybos, kultūrinių ir kitokių mainų.
Procesas kritikuojamas ypač socialinės minties ir krypties atstovų, profsąjungų, Vakarų Europos lobistinių organizacijų, kurios netenka savo galių įtakoti pasaulinius procesus, investicinius srautus, kontroliuoti rinkas bei patekimą į jas.
Globalizacija taipogi siejama su kapitalizmu - kapitalo įsigalėjimu pasaulyje, tarptautinių (multinacionalinių) koncernų įtaka, kartais pranokstančia nacionalinių valstybių galias.
Lyg ir akivaizdu, kad bet kuri visuomenė negali egzistuoti be istorijos, be jos kuriamos ir palaikomos kolektyvinės atminties. Todėl istorija šiandien gali būti ta kultūrinė jėga, galinti padėti moderniajai visuomenei išsaugoti bendrą laiko išgyvenimą, kurį naikina globalizaciją.
Pilietinės visuomenės egzistavimui didelį pavojų kelia du galios centrai - valstybinės valdžios ir nežabotos laisvosios rinkos diktatas. Šios dvi galios griauna solidarumo jungtis, sudaro viešojo gėrio iliuziją. Istorijos siekis ieškoti tiesos - tai vertybinis pašaukimas, gyvybiškai svarbus pilietinei visuomenei. Jei istorija atsisako siekti tiesos kaip vertybės, tai mažai kas ją sieja ir su pilietine visuomene.
Ar mūsų istorijos pasakotojų normatyvinė perspektyva siejama su dabarties socialine tikrove, o gal grindžiama iš praeities atsineštais stereotipais? Istoriko keliami ir praeičiai užduodami klausimai bus esminiai, jei bus grindžiami geru dabarties visuomenės išmanymu, jos suvokimu. Vadinasi, pažinimo vektorius turi būti nukreiptas ne vien į praeitį, bet ir į dabartį. Jei taip, neišvengiamai priartėjame ir prie būtinybės apibendrinti dabartinę Lietuvos visuomenę. Kas tai per paukštis? Kokia jo skrydžio trajektorija? Valstybės apibūdinimas - tai visuomenė be autonomiškų individų, be solidarumo saitų, be viešojo gėrio sampratos, be socialinio teisingumo jausmo išpildymo.
Anksčiau manyta, kad valstybėje esama neįveikiamo trūkio, properšos tarp anos, buvusios ir į praeitį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!