• Senovės Kinijoje ir Senovės Graikijoje buvo žinoma magnetinių akmenų, vadinamų magnetitais, savybė naudoti orientacijos tikslais. Kiniečiai jau prieš daugiau kaip 2000 metų naudojo magnetitą (geležies oksidą) pagamintą adatomis ar žaliuzėmis, kad nustatytų kryptį. Graikai naudojo magnetinį akmenį, vadinamą magnetiu (iš čia ir kilęs žodis "magnetizmas"), kaip žaidimo priemonę ir taip pat pastebėjo, kad jis rodo į šiaurę.
• Vienas iš svarbiausių kompaso vystymosi žingsnių įvyko IX a. Kinijoje, kai sukurta magnetinio adatos kompaso versija. Tai buvo magnetinė adatos galvutė, pakabinta ant smulkaus ašies ir laisvai sukinama. Kompasas buvo naudojamas laivyboje ir padėjo jūreiviams nustatyti kryptį.
• Vėliau, XIII a. Europoje, kompaso naudojimas tapo plačiai paplitęs laivyboje, ypač su atvykimo iš Rytų pranešimais apie kompaso pranašumus. Europiečiai pradėjo naudoti magnetinį adata pagrįstą kompaso versiją, kurioje adata buvo laisvai pakabinta ant ašies, ir galėjo sukelti žiedinį jėgą, leidžiantį jai rodyti į šiaurę.
• Su laiku kompaso konstrukcija tobulėjo, buvo įdiegti pagalbiniai elementai, tokiu būdu užtikrinant didesnį tikslumą ir patikimumą. Vėliau, XVII a., anglų mokslininkas Williamas Gilbertas atliko išsamią magnetinių jėgų tyrimą ir paskelbė žinomą knygą "De Magnete", kurioje išsamiai aprašė magnetizmo reiškinius ir kompaso naudojimą.
• Paraką – kietą medžiagą, kuri sparčiai degdama sprogsta, IX a. išrado kinų alchemikai. Ieškodami nemirtingumo eliksyro jie sierą sumaišė su kalio salietra, medžio anglimis ir gydomosiomis žolėmis. Gyvenimo trukmės šis mišinys neprailgino, bet netikėtai paaiškėjo jo milžiniška naikinanti jėga.
• Jau X a. juodasis, arba dūminis, parakas naudotas fejerverkams gaminti. Mūšyje parakas bene pirmą kartą panaudotas 1000 metais, kai Songų dinastijos imperatoriaus kariuomenė paraku pripildytais bambuko vamzdeliais ir popieriaus tūtelėmis gynėsi nuo puolančių stepių tautų.
• Senajame žemyne paraku užtaisomi pabūklai – bombardos – pirmą kartą panaudotos 1308 m. per Kastilijos karaliaus Ferdinando IV surengtą maurų valdomo Gibraltaro apsiaustį. Ar arabai ir europiečiai parako receptą perėmė iš kinų, ar patys jį atrado, tiksliai nėra žinoma. Yra manančių, kad XIII a. pabaigoje...
Šį darbą sudaro 2106 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!