Civilizacijų istorijos paskaitų medžiaga

I Tema. Istorinio proceso teorija.
Istorinio proceso dėsningumai. Civilizacija: samprata ir struktūra. Civilizacijos pasikeitimo mechanizmas.
Civilizacija: samprata ir struktūra.
-2. šiuolaikinių išsivysčiusių šalių kultūra, išsilavinimas, išsimokslinimas, materialinių ir dvasinių vertybių turėjimas.
-2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo arba veiklos srityje, išprusimas.
Pirmoji civilizacijos samprata susiformavo XVIIIa. pab. Prancūzijoje, Švietimo epochoje. Ją lėmė socialinė padėtis, aristokratija, kuri išsilavinimą gauna karaliaus dvare. Smulkieji verslininkai buržuazija atsiduria toje pačioje terpėje, kur ir aukštuomenė. Atsiranda veikalai, kur samprotaujama apie civilizuotus žmones.
Antroji samprata susiformavo XIXa. Vokietijoje. Jos formavimąsi kūrė socialinė padėtis. Aristokratai čia gyveno savo gyvenimą, o buržuazija formavosi savarankiškai ir jų išsilavinimas įgytas jau ne karaliaus dvare. Atsiranda sąvoka kultūra, dvasiniai, moraliniai, filosofiniai dalykai, civilizacijai priskiriama technologinė pažanga. Civilizacijos sampratos mokykla buvo populiari ir Lietuvoje.
Trečioji samprata susiformavo XXa. Tai šiuolaikinės civilizacijos samprata. Tai didelis sociaultūrinis vienetas, kuris apima daugelių mažesnių kultūrų ir suteikia vieną didelį pamatą.
Kai susiformavo žmogaus sąmonė, atsirado poreikis pagrindinius įvykius ir informaciją perduoti kitoms kartoms, susiformavo mitai. Istorijos mokslo užuomazgos randamos senovės Graikijoje pirmojo profesionalaus istoriko, Herodoto (481-425m.pr.m.e.), darbuose, jis vadinamas „istorijos tėvu“, sen. Romoje – Ciceronas Markas Tulijus (106-43m.pr.m.e.), Titas Livijus (59m.pr.m.e. – 17m.m.e.), Tacitas (58-117m), Plutarchas ir kt.
Antrasis didelis žingsnis formuojant istorijos mokslą buvo 1 tūkst.pab.-2 tūkst.pr. Šiuo periodu dominavo religiniai požiūriai į istoriją (kaip dieviškos valios vykdymas). Buvo sukurtos istorinių ciklų teorijos, idėjos.
Vėliau Švietimo epochoje istorinio vystimosi idėjas rėmė prancūzų istorikai XIIIa.pab., vokiečių filosofas Herderis bandė į istorijos mokslą pasižiūrėti iš genetinio požiūrio.
Dideli pasikeitimai istorijos mokslo raidoje įvyko XIXa.vid. Tuo metu buvo praplėsti istorijos rėmai, ji tapo glaudžiai surišta su filosofija, politine ekonomika, archeologija. Naująjį požiūrį į istoriją pradėjo formuoti Hegelis (1770-1831), K.Marksas (1818-1883), Morganas ir Engelsas (1820-1895), O.Tjeris, F.Gizo, O.Kontas, H.Spenseris ir kt. Vienas iš šiuolaikinės filosofijos pradininkų Hegelis išskyrė kelis istoriografijos tipus:
1. Pirminė istorija;
2. Aprašomoji istorija (antikinių autorių palikimas);
3. Reflektyvinė istorija (duoda šalių arba žmonijos vystimosi apžvalgas, remdamasi apibendrinimais, abstrakcijomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!