Visuotinės istorijos konspektas

Nuo XI a. Europoje prasidėjo skaldymosi laikotarpis. Pradžią tam davė Frankų Imperijos suirimas. Kol Karolis Didysis buvo gyvas, jam pavyko išlaikyti Imperiją, o po jo mirties kilo kovos dėl valdžios ir, negalėdami vienas kito įveikti, trys jo anūkai 843 m. pasidalijo valstybę į tris dalis: Italiją, Vokietiją ir Prancūziją. Kiekviena iš šių valstybių dar suskilo į daug dalių, tačiau Karolio Didžiojo mirties nereikia laikyti susiskaldymo priežastimi. Priežasčių reikia ieškoti feodalinės valstybės ir ūkio struktūroje.
Svarbiausia susiskaldymo priežastis buvo ta, kad feodalinės valstybės būdavo „klijuojamos” ginklu. Todėl daugelio tautų, kurių nesiejo nei kalba, nei tradicijos, santykiai nebuvo geri. Jei karalius buvo stipri asmenybė, valstybę jis išlaikydavo.
Kita priežastis–feodalų savarankiškumas. Kiekvienas feodalas turėjo savo kariauną, įstatymus, todėl stipri centrinė valdžia jam nebuvo reikalinga. Kol valdovas vesdavo feodalus užkariauti naujų žemių, feodalaai jį remdavo ir vienydavosi, nes tai jiems būdavo naudinga. O kai nebūdavo kariaujama, feodalai tvarkėsi savarankiškai.
Trečia priežastis–natūrinis ūkis, kuris jokiais ekonominiais ryšiais nesiejo feodalo su kitomis vastybės sritimis.
Tačiau ir susiskaldžiusioje valstybėje karalius išlikdavo kaip asmuo, organizuojantis šalies gynybą užpuolimo atveju.
Susiskaldžiusioje valstybėje karalius buvo laikomas lygiu tarp lygiųjų. Dažnai stambūs feodalai ir žemės, ir kariuomenės turėjo daugiau, negu karalius. Karalius neleido visai šaliai bendrų įstatymų, nerinko mokesčių iš visos šalies gyventojų, neturėjo pastovios kariuomenės. Visa tai rodo, kad karaliaus valdžia buvo silpna.
Susiskaldžiusią valstybę pavojaus atveju vienydavo feodalinė organizacija „feodaliniai laiptai”. Tai–senjorų ir vasalų sistema. Laiptų viršuje buvo karalius–senjoras grafams ir hercogams. Šie buvo senjorai baronams, kurie savo ruožtu buvo senjorai riteriams. Riteriai vasalų neturėjo (išskyrus tuos atvejus, kai jų ginklanešiai tapdavo jaunesniaisiais riteriais).
Vasalą senjoras turėjo aprūpinti žeme. Į vasalo pareigas įėjo dalyvavimas žygiuose su senjoru, patarimai, senjoro išpirkimas, šiam patekus į nelaisvę. Senjoras galėjo įsakinėti tik tiesioginiams savo vasalams, savo vasalo vasalui jis įsakinėti negalėjo.
Organizacija buvo reikalinga tam, kad karo atveju būtų galima sudaryti kariuomenę. Tada karalius šaukdavo savo vasalus, kad jie atvyktų pas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!