Civilizacija – visuomeninio išsivystymo ir materialinės kultūros lygis, kurį pasiekė kurį nors visuomeninė – ekonominė formacija.
Žymiausias civilizacijos tyrinėtojas – angl. Istorikas A. Toinbis, pagal jį:“Kelios valstybės ir yra civilizacija” .
Nei viena Europos tauta nėra laisva, visos jos susietos su V. Europos kultūra, o pastaroji, jei ją panagrinėsime, su helenine arba graikų, ar romėnų civilizacija.
Dabar madinga mėgdžioti vakarus, tame tarpe ir kultūrą, bet nereikia manyti, kad tik vakarai davė daug istorijai, o kiti nieko.
• Praeitis; visuomenė vystosi į priekį tik išlaikydama atmintį, tradicijas. Užmiršus praeitį, žlunga ir civilizacija.
• Subrendimą
• Lūžį
• Nuosmukį
• Dezintegraciją – įsijungimą
Statiška – nejudri
Civilizacijos požymiai:
• Miestai
• Pagrindiniai verslai
• Raštas
• Išsiskiria valdžia
Civilizacijos vystymąsi lemia ne tik vidiniai, bet ir išoriniai veiksniai, gamta. Mus aktyviausiai veikia saulė. Priklausomai nuo jos aktyvumo, sergama, kyla epidemijos, keičiasi klimatas. Tai verčia prisitaikyti ir visuomenę. Jei visuomenė nesugeba tai padaryti – ji žlunga.
Toinbis nustatė 23 civilizacijas:
1. pirminės (Šumero, Akado, Majų, Babilonas, Egipto, Egėjo, Indo, Kinija).
2. antrinės (Serijos, Heleninė).
3. tretinės (V. Krikščioniškoji, R. krikščioniškoji, islamas).
4. palydovinės (Hetitų, Irano, Rusijos, Misisipės).
Religija lemia civilizacijoje ypatybes. Ji tarsi sukuria gaubtą, saugantį civilizaciją nuo išorinių griaunamųjų jėgų.
EGIPTO CIVILIZACIJA
Pirmieji egiptologai:
Herodotas – (~490 – 425 m. p. m. e.) istorijos tėvas, aprašė ką matė keliaudamas.
Manetonas – (IV – III a. p. m. e.) parašė Egipto istoriją, nustatė periodizaciją.
Napoleonas – nuo jo prasidėjo sėkmingi Egipto tyrinėjimai, nes žygin į Egiptą (1789 m.) jis pasiėmė 157 mokslininkus.
Šampaljonas – studijavęs ir iššifravęs egiptiečių raštą 1822 m.
Civilizacijos pradžia
Civilizacijos atsirado pasikeitus gamtos sąlygoms. Jų pradžią lėmė miestai. Miestus sudarydavo: turgus, bažnyčia, valdovo rezidencija, amatininkų namai. Prie miestų šliedavosi gyvenvietės, susidarydavo taip vadinami valstybiniai junginiai – nomai.
4 tūkst. pr. Kr. Egipte nomų buvo 42 (20 šiaurėje ir 22 pietuose), kovai su potvyniais reikėjo dagu darbo rankų ir vieno valdovo, taip susikūrė valstybė. Daugelio mokslininkų teigimu, Egiptą vertė susiformuoti irigacinė sistema. Manoma, kad valstybės formavimuisi padėjo pirmykščio žmogaus agresyvumas...
Šį darbą sudaro 5359 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!