Hebrajų istorijos ir kultūros ypatumai

Šio darbo tema yra „Hebrajų istorijos ir kultūros ypatumai“.
Istoriškai taip susiklostė, kad kai kalbame apie hebrajus, tai paprastai turime galvoje žydų tautą, kilusią iš abiejų pietuose gyvenusių Judėjos genčių – Judos ir Benjamino. Nedera pamiršti, kad šiaurės genčių izraelitų palikuonys tebegyveno kartu su Samarijos gyventojais. Tą liudija vos kelių šimtų šiandienos samariečių bendruomenė. Kaip ir Jėzaus laikais jie tebesirenka ant Garizimo kalno melstis Izraelio Dievui (plg. Jn 4, 20). Reikėtų pasiaiškinti, kiek Samarijos gyventojų išnaikinta per karus ir kiek jų asimiliuota jiems perėjus į islamo religiją.
Tikroji Izraelio pradžia yra likiminis išėjimo iš Egipto ir Sinajaus Sandoros įvykis. Jis sukūrė iš pabirų giminiu tikėjimo bendriją su tautine savimone.
Šiame darbo tikslas aptarti šios, išsklaidytos po pasaulį, tautos istoriją ir jos kultūros ypatumus.
1. Pristatyti hebrajų tautą kaip Dievo išrinktąją tautą.
2. Atskleisti hebrajų istorijos ypatumus.
3. Palyginti hebrajų istorijos ir tikėjimo aspektus.
4. Pristatyti hebrajų kultūros ypatumus.
Šiame darbe naudojamas mosklinės literatūros analizės metodas.
Pagrindiniu šaltiniu šiame darbe yra Šventasis Raštas, t.y. Senasis Testamentas. Jame daugiausia randama istorinių duomenų apie hebrajų istoriją, kultūrą.
I. HEBRAJŲ – DIEVO IŠRINKTOSIOS TAUTOS - ISTORIJOS YPATUMAI
Izraelio tautos istorija iš tikrųjų neprasideda su Abraomo gyvenimu ar su Kūrimu, nors Senasis Testamentas ir prasideda su Pradžios knygos pasakojimu apie izraeliečių priešistorę (Pr I-II) bei protėvius (Pr 12-50). Tikroji Izraelio pradžia yra likiminis išėjimo iš Egipto ir Sinajaus Sandoros įvykis. Jis sukūrė iš pabirų giminių tikėjimo bendriją su tautine savimone. Šis likiminis Įvykis yra ypatingai svarbus Senajame Testamente, kad tiek ankstesnieji atsitikimai, tiek vėlesnė istorinė patirtis yra vertinami jo šviesoje (5, 36).
1. Izraelio, žydo, hebrajo sąvokos
Tarp sąvokų „Izraelis“, „žydas“, „hebrajas“ centrinė yra pirmoji – „Izraelis“, kuris reiškia Jokūbo palikuonių tautą. Izraelio pravardę Jokūbui davė Dievas (plg. Pr 32, 28). „Hebrajo“ pirminė reikšmė yra daug platesnė. Iš pradžių šis žodis reiškė žemą socialinę padėtį. Tik vėliau juo imta vadinti izraelitus, ypač tarp pagonių, arba priešstatant save jiems....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!