Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynyba

TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNYBA

BUS EGZAMINE

Vad psl:31-58

Teisių įgyvendinimas – tai konkretaus subjekto galimybė savo veiksmais patenkinti teisei neprieštaraujančius savo interesus. Jeigu naudodamasis turima teise asmuo susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jam tenkinti savo interesus, kyla būtinybė priversti kitą – įpareigotą subjektą – sudaryti tam reikiamas sąlygas. Čia subjektinė teisė reikalauja, kad įpareigotas asmuo atitinkamai elgtųsi, t.y. susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų arba atliktų juos teisę turinčio asmens naudai.

Teisės įgyvendinimas vienu atveju gali būti neprievartinis, kai teisę turinčiam asmeniui nedaroma jokių kliūčių tenkinti savo interesus, o kitu atveju grindžiamas tam tikra įpareigotam asmeniui taikoma prievarta.

Seniausiais laikais įprastas būdas įgyvendinti teises buvo savigyna, kai asmuo, kurio teisė pažeista, pats arba savo gentainių padedamas priversdavo įpareigotą asmenį elgtis atsižvelgiant į nusistovėjusius papročius, savo interesus. Toks teisių gynimo įgyvendinimo būdas buvo grindžiamas savivale ir vadintas barbarišku. Klasikiniu ir poklasikiniu laikotarpiu savigyna leista tik neperžengiant būtinosios ginties ribų, kaip priemonė atremti neteisėtai asmeniui ar jo turtui taikomą prievartą.

Savigynos normas nustatė Marko Aurelijaus ir kitų IVa. pabaigos imperatorių konstitucijos, numatydamos sankcijas peržengus būtinosios ginties ribas.

XII lentelių įstatymuose užfiksuota susidariusi iki juos priimant subjektinių teisių įgyvendinimo padėtis. Jie reglamentuoja teismo, kaip valstybės institucijos, ginančios ir prievarta įgyvendinančios subjektines teises, įgaliojimus. Teismo, kaip valstybės institucijos, vaidmens padidėjimą ginant subjektines teises rodo rekuperatorių kolegijos, kurios veikla buvo tiesiogiai susijusi su bylų nagrinėjimu ir priimtų sprendimų vykdymu, įsteigimas.

Romos valstybėje subjektinės teisės gynyba visada rėmėsi teisės pažeidimo faktu, t.y. asmuo, manantis, kad jam trukdoma įgyvendinti savo teisę, galėjo pateikti ieškinį.

Romėnų požiūriu, apie subjektinę teisę galima kalbėti tik jeigu jos gynyba užtikrinta ieškiniu, t.y. jeigu magistratas numatė galimybę ją ginti pateikiant ieškinį.

Romoje subjektinės teisės gynyba išreikšta formule: „ieškinys – subjektinė teisė“. Nėra ieškinio, nėra ir teisės.

IEŠKINIO SĄVOKA IR RŪŠYS.

Ieškinys (actio) romėnų teisėje buvo pagrindinė subjektinės teisės egzistavimo prielaida. Digestuose ieškinys apibrėžiamas kaip asmens teisė įgyvendinti savo reikalavimą teismine tvarka. Kitaip tariant, tai asmens kreipimasis į teismą apginti savo pažeistą teisę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!