Civilinės teisės pradmenų egzamino teorija

1. Viešoji ir privatinė teisės.
Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę.
Viešoji teisė nustato viešosios valdžios organizaciją ir reguliuoja atskirų asmenų santykius su valstybės organais, susivienijimais, bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais; gina valstybės interesus; jos reguliuojamiems santykiams būdinga valdžia ir pavaldumas.
Paprastai viešajai teisei priskiriamos konstitucinės, administracinės, finansinės, baudžiamosios teisės šakos, taip pat viešoji tarptautinė teisė.
Privatinė teisė reglamentuoja privačių asmenų santykius; jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilinė (įskaitant ir šeimos teisę), prekybinė, darbo, agrarinė (ekologinė) ir tarptautinė teisė.
Svarbiausia privatinės teisės šaka – civilinė teisė.
Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.
2. pagal tikslą (viešoji – valstybės veiklos reguliavimas, privatinė – atskirų asmenų elgesio reguliavimas)
3. pagal subjektus (viešoji – valstybė ir jos organai, privatinė – privatūs asmenys)
4. pagal reguliavimo metodą (viešoji – reguliuojamiems santykiams būdinga valdžia ir pavaldumas, privatinė – būdinga privati autonomija tarp laisvų asmenų, kurie vienas kitam nėra pavaldūs, teisiškai nėra pavaldūs)
Šalys kurios turi skirstymą privatinės ir viešosis teisės, skirsto privatinę teisę į sistemas:
1. monistinė, joje komercinė teisė yra integruota į civilinės teisės sistemą;
2. dualistinė, komercinė teisė yra atskirta nuo civilinės teisės.
Monistinėje sistemoje ir civilinė ir komercinė teisė turi bendrus principus, o dualistinėje – komercinė turi atskirus principus. Lietuvoje – monistinė.
3. Lietuvos Respublikos civilinės teisės sistema.
Teisės sistema – teisės normų ir teisės šakų vidinė organizacija. Sistemą sudaro ne vien teisė apskritai. Atskiros teisės šakos, pošakiai, net atskiros teisės normos, būdamos didesnės sistemos elementai, pačios sudaro santykinai savarankiškas sistemas.
Civilinė teisė, kaip teisės sistema, yra visuma civilinės teisės normų tam tikra tvarka suburtų į atskirus, nuosekliai išdėstytus institutus, pošakius, kurie sąveikaudami sudaro vieningą civilinės teisės sistemą.
Pirminis (bazinis) civilinės sistemos elementas yra civilinės teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!